2019 m. spalio 18 d.

Aistros dėl istorinio laivų statyklos elingo

Aistros dėl istorinio laivų statyklos elingo
2012-07-09 Inga Šviesaitė, Meridian.lt PAVELDAS
Vos išlipęs iš kelto dažnas atvykėlis stebisi Klaipėdos pilies uosto pašonėje stūksančia metaline konstrukcija, kuri nepatyrusiai akiai atrodo panašesnė į nebaigtą sandėlį ar pramoninį pastatą. Kad tai unikalus senovinis elingas, valstybės saugomas kultūros paminklas, žino retas uostamiesčio svečias. Dėl šio amžių išbandymus mačiusio pastato panaudojimo tebeverda aršios diskusijos.

Dar 1897 m. Klaipėdoje įregistruotos trys laivų statybos firmos „Laivų statytojų draugija“, „R. Schneiderio ir Co.“ bei „Krollio ir Eulerto Klaipėdos mašinų ir laivų statykla, liejykla, ir katilų gamykla“. Pastarojoje įmonėje praktikavosi vėliau žinomas kaip gabus laivų statybos inžinierius Paulius Lindenau (1882–1955). Jis 1919 m. atvyko į Klaipėdą, sukūrė konsorciumą ir nupirko „Laivų statytojų draugijos“ bei „Kroll&Eulert“ įmones ir įsteigė laivų statyklą „Memel – Lindenau ir Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla“. Išlikusį senąjį slipą su 500 t keliamosios galios gerve ir elingus P. Lindenau pritaikė metalinių laivų statybai, įrengė naują kalvę, metalo liejyklą, špantų, stalių ir modelių dirbtuves, turėjo savo elektros jėgainę bei įdarbino 300 darbininkų. 1927 m. laivų statykla perėjo P. Lindenau nuosavybėn, buvo įkurta firma „Paulius Lindenau inžinierius ir laivų statytojas, Klaipėda“, kurioje buvo statomi krovininiai ir keleiviniai laivai, buksyrai, gelbėjimo laivai, keltai, baržos. Po 11 metų į Klaipėdą atkeliavo 2600 t keliamosios galios dokas iš Dancingo, pastatytas 60 t plaukiojantis ožinis kranas, išplėstas elingas. P. Lindenau veikla nenutrūko ir 1939 m. Hitleriui užėmus Klaipėdą. 1922–1943 m. Klaipėdoje P. Lindenau pastatė 55 laivus ir plaukiojančius įrenginius, didžiausias šioje statykloje pastatytas laivas buvo 1938 m. gegužę į vandenį nuleistas kurortinis motorlaivis „Helgoland“ (2947 BRT, 2000 keleivių). Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo statomi minų traleriai. 1942 m. pradėtas statyti iki šių dienų išlikęs elingas, tačiau jo nepavyko baigti.

Sovietai nenugriovė

1945 m. sausio 28 d. į Klaipėdą įžengė sovietų armija. Beveik visos pramonės įmonės ir dauguma kitų objektų buvo sugriauti, pati Pauliaus Lindenau laivų statykla buvo evakuota ir įsikūrė Kylyje, Vokietijoje. Mieste liko tik 6 gyventojai, o materialiniai nuostoliai to meto kainomis siekė pusę milijardo rublių. Po beveik keturių mėnesių Maskvoje vykusioje SSRS Aukščiausios Tarybos sesijoje buvo priimtas ketvirtojo penkmečio planas liaudies ūkiui atkurti ir vystyti. Žvejybos vystymasis tuometinėje SSRS buvo svarbus uždavinys, nes tai buvo galimybė panaudoti nemokamus jūrų ir vandenynų resursus greitam problemos sprendimui aprūpinant didžiulės šalies gyventojus žuvies produkcija. Didelį susidomėjimą kėlė žvejyba Baltijos jūroje bei Atlanto vandenyne, į kurį tiesiausias kelias būtent iš Baltijos jūros. Neužšąlantis Klaipėdos uostas buvo itin patrauklus. Siekiant įgyvendinti didžiulius žuvų pramonės vystymo planus reikėjo pastatyti daugiau žvejybos laivų. Tam reikėjo naujų laivų statyklų. 1946 m. gegužės mėnesį SSRS Žuvies pramonės ministro potvarkiu sudaryta komisija rinko vietą naujai laivų statyklai. Buvo tirtos Baltijos jūros pakrantės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje ir detalesnei apžiūrai buvo pasirinktos dvi vietovės: Ryga ir Klaipėda. Tačiau buvo pasirinkta pastaroji, nes reikėjo mažesnių kapitalo investicijų, buvo geresnės sąlygos ir įsisavintas rajonas, o tai užtikrino daug spartesnius statybos ir gamyklos eksploatacijos pradžios tempus.

Nereikėtų pamiršti paskirties

Šiandien vaikščiodami kruizinių laivų teritorija dar galime išvysti iš senosios Pauliaus Lindenau laivų statyklos išlikusius rekonstruotus gamybinius pastatus su senais įrenginiais, XIX a. pradžioje pastatytą sandėlį, laivams statyti ir remontuoti naudojamą slipą, krano bėgius ir elingą, kurio konstrukciją, padarytą iš vokiečių gamybos nerūdijančio plieno, karo metais vokiečių armija bandė sprogdinti. Tačiau paradoksalu, kad labai tvarkingai sprogdinant – sprogmenys buvo pritvirtinti prie visų atramų ir sprogdinama vienu metu – elingas neparvirto, o tiesiog smuktelėjo ir atsistojo. Tarybinės valdžios inžinieriai pakėlė ir suvirino elingą tokį, koks jis buvo iki tol. „Pradžioje buvo naudojamas tik slipas. Juo lynais buvo traukiami laivai ant bėgių, vėliau po laivais buvo pakišami vežimai, taip patogiai buvo galima juos remontuoti, o baigus darbus tiesiog nuleisti į vandenį, – istorines subtilybes atskleidė istorikas, leidyklos „Libra Memelensis“ direktorius Kęstutis Demereckas. – Metalinė konstrukcija atsirado kur kas vėliau, tikriausiai tam, kad palengvintų darbą. Viršuje atsirado kranas, patogi vieta stogui, po kuriuo galima dirbti bet kokiomis oro sąlygomis. Šį elingą reikėtų lyginti su Hamburgo laivų statyklomis – dažniausiai tendencijos būdavo nusižiūrėtos iš ten ir atkeliaudavo į Klaipėdą.“

Minėtasis slipas yra naudojamas iki šiol, tačiau jau nebe tokiems dideliems laivams. Anot K. Demerecko, šią istorinę vietą šiandien būtų labai įdomu panaudoti ir pramoginiams komerciniams tikslams. „Įsivaizduokite, jei būtų sudarytos sąlygos gurkšnojant arbatą žiūrėti į remontuojamą laivą ar jachtas, – kalbėjo leidyklos „Libra Memelensis“ direktorius. – Juk vidury Stokholmo laivus remontuoja, siuva bures – ir koks grožis. Net norėdamas nepasidarysi tokios atrakcijos, o sugadinti viską labai lengvai galima.“ Anot jo, uostui turėti tokią laivų remonto įmonę, kur galima ir senus laivus ištraukti ir naujus paremontuoti, yra didelis pranašumas, tačiau senųjų konstrukcijų ir įrenginių nereiktų aklai naudoti komerciniams tikslams. „Nejau yra mažai vietų automobiliams statyti?“, – retoriškai klausia K. Demereckas.

Norima įrengti aikštelę

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas pasakojo, kad elingas neduoda realios naudos. Šiuo metu naudingas yra tik slipas, kuriuo yra iškeliami laivai. Taip pat jis naudojamas ir pramoginiams laivams į vandenį nuleisti. „Metalinė konstrukcija buvo skirta tiltinių kranų darbui bei remontuojamų laivų aptarnavimui ir apšvietimui. Šiuo metu elingas nėra naudojamas, nes jis yra pakankamai blogos būklės“, – dabartinę situaciją nušvietė „Klaipėdos laivų remonto“ infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas.

Jis apgailestavo, kad tiek elingui, tiek slipui kaip paveldui praktiškai nieko negalima keisti. „Šiuo metu yra rengiamas visos teritorijos detalusis planas ir jame elingo panaudojimas yra numatytas. Paskutiniame variante priimta įrengti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę su galimybe įrengti biurus. Tačiau apie šią aikštelę kalbėti dar ankstoka, nes šie planai dar nepatvirtinti ir iki galo nėra diskutuota visais klausimais, – kalbėjo G. Milvydas. – Prieš tai buvo svarstyta šią erdvę išnaudoti renginiams, koncertams, tačiau vėliau šios minties buvo atsisakyta.“
Kadangi ne tik elingas, bet ir kiti pastatai bei įvairios staklės ir pastatai yra įtraukti kaip techninis paveldas, tad „Klaipėdos laivų remonto“ įmonė neatmeta galimybės rengti ekskursijas. „Tačiau šiuo metu šių planų įgyvendinti neįmanoma, nes tai gamybinė teritorija. Kai bus įgyvendinti būsimieji detalaus plano sprendiniai, tada gal ir atsiras senų įrengimų ir staklyno demonstravimo galimybės, tuo pačiu žinoma ir elingo, tačiau tai tolima ateitis“, – sakė G. Milvydas. Jis patikino, kad turizmo agentūros domėjosi šiuo klausimu ir esant norui ar susidarius ekskursijos grupei būtų galimybė apžiūrėti išlikusį techninį paveldą.

Svarstymų buvo daug

„Niekas neprojektuoja vien tik elingo – visi darbai daromi atsižvelgiant į visą teritoriją, kuri prasideda nuo Danės gatvės, į ją įeina uosto akvatorija, pilies gatvė, Baltijos laivų statykla, – kalbėjo bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektė ir projektų vadovė Snieguolė Stripinienė. – Didžiausias dėmesys yra skiriamas Klaipėdos piliavietei, tačiau niekuo nenusileidžia ir Lindenau statybos kompleksas. Ši graži vieta ant marių kranto galėtų būti maloni komercijai, dalis galėtų būti ir gyvenamos paskirties pastatų.“ Anot jos, svarstymų buvo daug ir įvairiausių ir iki šiol galutinai nesutariama, ką reikėtų daryti su elingu ir slipu.

Buvo pasiūlymų metalinę konstrukciją pritaikyti visuomeninei erdvei – pastatyti išrenkamas konstrukcijas, ištempti tentus, pastatyti staliukus. Tačiau atsižvelgus į Klaipėdoje greitai kintančius orus sumanymas pasirodė labai trumpalaikis ir komerciškai nenaudingas. „Taip pat neatsirado ir entuziasto, kuris tuo užsiimtų. Pinigų tam reikėtų minimaliai, būtų galima vasarą padaryti amfiteatrą, kuriame vyktų renginiai, ar net kokie vaidinimai laivo fone“, – sakė S. Stripinienė. Tačiau prieš šešerius metus atsiradus rimtam nuomininkui – „Klaipėdos laivų remontui“ – buvo pradėta galvoti ne apie tokią laikiną paskirtį.

Buvo siūlymų elingą uždengti ir viduje padaryti daugiafunkcį pastatą, neprarandant laivų remonto funkcijos, ir įkurdinti keletą įmonių.

Kelią užtvėrė visuomenininkai

Kai buvo rengtas paskutinis architektūrinis konkursas, laivų remonto įmonė pateikė sąlygas, kuriose buvo nurodyta, kad projektuojant būtų atsižvelgiama į daugiafunkciškumą. Jų nuomone, čia turėtų būti ir garažai, kadangi šioje teritorijoje atsiradus komerciniams pastatams reikėtų pasistatyti daugiau automobilių. „Nors šiuo metu ten yra įrengta aikštelė, tačiau norma, kurios reikėtų įsikūrus komerciniams pastatams, būtų nepatenkinta, – pastebi S. Stripinienė. – Leisti automobilius į požemį, kai tas požemis bus vandens lygyje ir visą laiką reikės pompuoti vandenį, neapsimoka, tad vienu metu buvo svarstyta mašinas laikyti elinge – padaryti perdenginius, kuriems nereikalingas didelis aukštis.“

Tačiau Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais su šiomis idėjomis nesutiko, nes buvo ir tebėra norima išlaikyti elingo ažūriškumą. Norint daryti perdenginius reikėtų gręžti slipą, o jis yra įtrauktas į saugotinų objektų sąrašą, todėl kultūros paveldo departamentas tam paprieštaravo. „Tad buvo pasiūlyta įrengti automobilių aikštelę „smarto“ principu – pakeliamosiomis konstrukcijomis, nieko nepažeidžiant būtų galima sustatyti automobilius keliais aukštais – karuselės principu, – pasakojo „Uostamiesčio projekto“ architektė. – Nors aikštelė ir nebūtų gadinusi bendro vaizdo, ši idėja taip pat buvo atmesta – norima, kad elingas būtų bemaž tuščias ir pritaikytas visuomeninėms reikmėms.“

Iki šiol elinge visuomeniniai renginiai nevyko, nes ši teritorija prieš porą metų vis dar buvo uždara gamyklos erdvė. Nors šiuo metu kruizinių laivų terminale rengiamos įvairios šventės, arčiau elingas dar nebuvo išnaudotas visuomeninei paskirčiai. „Dabar elingas yra gana tuščias ir per vykstančias šventes įvairias komercines palapines būtų galima perkelti nuo krantinės į elingą, – pastebėjo S. Stripinienė. – Žinoma, kad tos šventės atneša mažai pelno, tačiau, ko gero, taip ir bus daroma, nes paveldosaugininkai neleis čia nieko statyti.“

Bijo atsakomybės

Architektė tikino žinanti apie paveldosaugininkų siūlymą daryti ekskursijas ar net gyvą muziejų, tačiau, jos manymu, tokiu atveju vis tiek elingą reikėtų vienu ar kitu būdu uždengti. Buvo siūlymas metalines konstrukcijas palikti matomas ir po jomis uždengti erdvę, padaryti stogą. Taip pat pateiktos idėjos eksponuoti laivus. „Jie šneka, kad reikia padaryti muziejų, tačiau uždengti nieko nenori. Tai nei šis, nei tas. Juk savininkai galvoja ir apie atsipirkimą, – sakė S. Stripinienė. – Juk kas nors gali atvežti ir pastatyti laivą. Puikus pavyzdys su piliavietėje esančiais laivais, kurie baigia sukiužti, tad elingas taptų dar viena tokia vieta.“

Taip pat svarstyta elinge laikyti ir jachtas per žiemą, bet laivų savininkai reiškia norą jas laikyti sandėlyje. Taip pat buvo siūlyta elinge pakabinti laivą ir jame įrengti kavinę, tačiau tai nepasirodė komerciškai naudinga. Atsižvelgiant į elingą buvo svarstymų, kad ir greta esančius sandėlius reikėtų taip pat „išrengti“ kaip ir elingą, tačiau ir šios idėjos buvo atsisakyta. „Šiuo metu didžiausias „Klaipėdos laivų remonto“ įmonės noras – padaryti kelis perdenginius ir pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau atrodo, kad tokio leidimo jie negaus, – pasakoja S. Stripinienė. – Bet reikia suprasti, kad norint vertybės gyvavimo, ją reikia pritaikyti. O tam reikia pritarimo. Manau, viską stabdo valdininkų baimė prisiimti atsakomybę, todėl tie visi derinimai kiek įmanoma yra nutempiami.“

Kam keisti?

Metalinė konstrukcija, kuri šiuo metu išlikusi, yra planuoto angaro rėmai, ant kurių sumontuoti įvairiausi pakilimo įrenginiai. „Tokia konstrukcija Baltijos jūros uostose liko vienintelė, visos kitos yra perdirbtos arba išmontuotos, todėl ji yra unikali, nepakartojama, vertinga ir saugotina“, – tikino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis. – Šią konstrukciją iš esmės būtų galima pritaikyti viskam – atlikti įvairius veiksmus, kurie neužgožtų, nesugadintų, neuždengtų vaizdo ir netrukdytų suvokti, kas čia per daiktas.“ Jo manymu, elingas ir slipas ir toliau galėtų atlikti savo pagrindines funkcijas – laivų ištraukimą, galimybę statyti istorinius laivus ar remontuoti šiuolaikinius. Anot N. Puteikio, teoriškai elingą būtų galima uždengti, tačiau ši vieta daugiau nei 70 metų atrodo taip pat, tad nereikėtų skubėti jos paslėpti.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas pasakojo, kad ir šalia esantis 1924 m. Anglijoje gamintas kranas yra labai įdomus, kurį būtų galima atgaivinti. „Ir tai nevieninteliai išlikę mechanizmai ir įrenginiai, – sakė N. Puteikis. – Būtų smagu sudaryti galimybę tiek turistams, tiek moksleiviams, studentams ar kitiems interesantams pamatyti, kaip veikia visi šie mechanizmai.“

Rengs ekskursijas

Jis pasakojo, kad 2004 m. Klaipėdoje buvo rengiama techninio paveldo mokslininkų ekspedicija, kurios dalyviai buvo labai sužavėti senaisiais uosto įrenginiais ir siūlė visa tai pritaikyti turistams. N. Puteikis įsitikinęs, kad kruizinių laivų terminalo krantinė labai tam tinka – mokslininkai siūlė sudaryti maršrutą ir parodyti visą laivų remonto istoriją – nuo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios išlikusią kalvę, sename ceche – metalo karpymo, pjaustymo stakles bei kitus įrenginius. „Šie mokslininkai visa tai siūlė panaudoti kaip muziejaus sudėtinę dalį ir kas žaviausia – visa tai netrukdytų veikti įmonei“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas.

Jis pastebėjo, kad turizmo klausimus turėtų spręsti savivaldybė bei įmonės savininkai. „Tačiau pastarieji nelabai suinteresuoti šia veikla – kol kas jie gyvena laukinio kapitalizmo požiūryje ir stengiasi gauti kuo daugiau pinigų iš kvadratinio metro. O apie tai, kad šios ekskursijos būtų naudingos ir įmonės reprezentacijai, jie nesusimąsto. Tačiau negalima kaltinti vien įmonės savininkų – tą patį būtų galima pasakyti apie Klaipėdos miesto savivaldybę – kiek kartų jiems siūliau šias idėjas, susidūriau su tokiu pat neigiamu požiūriu. Jiems nėra suprantamas toks dalykas, kad užkūrus kalvę ir paleidus turistų srautą iš jų galima uždirbti kur kas daugiau“, – savo mintimis dalijosi N. Puteikis.

Turi ateiti nauja karta

Jis pabrėžė, kad šį unikalų reiškinį būtina saugoti ir rodyti kitiems. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovo nuomone, tikrai reta, kad būtų slipas, elingas, senas cechas su nuo XIX a. veikiančiomis staklėmis ir veikiančia kalve ir kad šioje vietoje veiktų tikra įmonė, kur galima pažiūrėti, kaip dabar vyksta laivų remontas. Jo manymu, tereiktų padaryti stiklines sienas, per kurias būtų galima stebėti, kaip dirba darbininkai senąja technika, o nebeveikiančią būtų galima pačiupinėti, užeiti į kalvę, slipą, pažiūrėti, kaip laivą užtraukia bei nutraukia – tokios vietos Baltijos jūroje nėra. „Tai dėl to viso pasaulio techninio paveldo mokslininkai buvo sužavėti, – pridūrė N. Puteikis. – Tačiau tam, kad būtų įgyvendintos tokios idėjos, turėtų pasikeisti karta. Sovietinė karta, gavusi šansą daryti pinigus, neturi nei muziejinio, nei paminklosauginio, nei švietėjiško mąstymo. Ateis kita nauja karta ir manau, kad viskas susitvarkys.“

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas