Kaip išsikerojusi ši piktžaizdė, parodė ir rekonstruojamo Klaipėdos dramos teatro pavyzdys: vos nugriovus pastatą juosusias tvoras ir miestiečiams atvėrus išgražintą fasadą, jau kitą dieną jis buvo aprašinėtas.

Klaipėdos pareigūnai sulaukia vis daugiau pranešimų iš savininkų apie aprašinėtus pastatus. Tačiau – paradoksas – tik itin retais atvejais sulaukiama informacijos apie grafitininkus, lyg šie būtų nematomi, o užrašai atsirastų savaime. „Patys grafitininkai renkasi vietas, kuriose tamsu, nėra kamerų. Tačiau kartais sunku paaiškinti, kaip niekas nepamato, kai aprašomi centriniai pastatai, esantys visai greta gatvės. Pakanka paskambinti 112“, – piktinosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Anot jo, žmonių abejingumas nenuginčijamas – mieste aprašinėta šimtai pastatų, o pažeidėjų niekas nemato.

Nesugaunamųjų bendruomenė

Teigiama, kad grafitininkams adrenalino ir suteikia tai, kad jie jaučiasi nepagaunami. Internetinėje erdvėje jie vienas kitam skiria balus už tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis padarytas užrašas. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau balų.

Jie iš anksto būna apžiūrėję, kuriose vietose sumontuotos kameros, ateina apsirengę juodai, paslėpę veidus, veikia greitai, greitai dingsta, palikę džiūti beprasmę terlionę.

Klaipėdos pareigūnai beveik metus atidžiai stebėjo vieną grafitininkų grupuotę. Kai jos nariai su įkalčiais buvo sulaikyti, paaiškėjo, kad 26–30 m. vyrai buvo apsirūpinę amunicija: turėjo net racijas. Vienas šiai grupuotei priklausęs asmuo – profesionalus interjero dizaineris. Prie grupuotės, pareigūnų teigimu, prisidėdavo ir svečiai iš užsienio, atvykdavę čia specialiai terlioti pastatus. Ši grupuotė paneigė mitą, kad pastatus terlioja vaikai. Grafitininkai, apgadinę mieste dešimtis pastatų, suimti mėnesiui.

Atsakomybė – pastatų savininkams

Klaipėdos valdžia, prieš metus sugriežtinusi statinių priežiūros taisykles, kai už neprižiūrėtus pastatus atsakomybė tenka savi ninkams, akivaizdžiais rezultatais pasigirti dar negali. „Panašu, kad anksčiau apskritai niekas nekreipė dėmesio į terliones – nei patys savininkai, nei miesto valdžia, taip ir susigyvenome su terlionėmis. Kai ėmiau garsiai kalbėti, kad laikas apsikuopti – visi tarsi praregėjo, staiga ėmė skaičiuoti šimtus apipieštų pastatų“, – teigė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, kilęs į kovą su grafitininkais ir inicijavęs itin griežtas taisykles.

Klaipėdos senamiestyje gyvenantis politikas puikiai žino, koks jausmas apima, išvydus apterliotus namus. Kaimynai savo lėšomis žalsva spalva perdažė pastato fasadą Daržų gatvėje. Po kelių dienų ant išgražinto pastato atsirado beprasmis užrašas. „Gerai, kad buvo likę dažų – paėmiau ir perdažiau, po kiek laiko kažkoks niekšelis vėl pasidarbavo, paėmėme ir vėl uždažėme. Tai kartojosi kelis kartus, kol terliotojams mes atsibodome“, – prisiminė V. Čepas.

Traukia užrašai

Socialinių mokslų daktaras V. Čepas įsitikinęs, kad grafitininkus traukia erdvės, kuriose jau kažkas aprašinėta. „Pati aplinka provokuoja – pamatę vieną užrašą, jie nori aprašinėti greta esantį pastatą“, – aiškino jis.

Klaipėdos centre vienos įstaigos administratore dirbusi Erika prisiminė, koks nemalonus jausmas apima, kai pamatai apdažytą pastatą. „Su kolegomis ryte pamatėme aprašinėtus langus ir stiklines duris. Jausmas toks, lyg kažkas įžeidė, paniekino mus. Labai nemalonu, nors aiškiai supranti, kad žmogus, aprašinėjęs visus iš eilės S. Daukanto gatvės namus, neturėjo nieko asmeniško, tai darė tiesiog iš inercijos“, – aiškino pašnekovė. Nuvalyti kažkieno išdaigas įmonei kainavo beveik tris šimtus litų.

Žavėtis nevalia

Vienas aktyviausių kovotojų su grafitininkais Algis Ramanauskas-Greitai tikino, kad dauguma tiesiog ne taip supranta ir pačią grafičių sąvoką. Pirmiausia tai – nebegali veikla. Taip šią veiklą apibūdina ir enciklopedijos. Grafičiais, anot A. Ramanausko-Greitai, negalima vadinti tų piešinių, kuriems buvo duotas leidimas. Klysta ir miesto vadovai, kurie galvoja, kad pažabos miestą darkančius piešėjus duodami jiems erdvės – statydami specialias tvoras, įsileisdami į apleistus pastatus.

Žavėjimasis grafičiais, anot A. Ramanausko-Greitai, prilygsta žavėjimuisi bet kokia nelegalia veikla, kaip kontrabanda ar kita.

V. Čepas įsitikinęs, kad kovoti su terliotojais reikia raguoliu ir bizūnu: „Būtina ir prevencija, ir bausmės, kitaip nieko nepasieksime“, – aiškino vicemeras.

Naujosios Klaipėdos miesto statinių priežiūros taisyklės ragina nesitaikstyti su vandalais ir svetimo turto niokotojais ir kreiptis į policiją. Namų savininkai turi būti atsakingi už savo turtą ir suinteresuoti išsiaiškinti asmenis, dažais bjaurojančius pastatus.

Kadangi nuvalyti dažų tepliones nuo sienų atsieina nepigiai, nenustačius kaltininko namo gyventojai turės fasadų nuvalymą ir perdažymą apmokėti iš savo asmeninių lėšų.

Nuostoliai – tūkstantiniai

Šios taisyklės jau netrukus davė rezultatų – pastatų savininkai, ilgai tylėję, pagaliau pranešė apie terliones pareigūnams. Patirti nuostoliai pasirodė esą nemenki – buvusio „Vaivos“ kino teatro šeimininkai paskaičiavo, kad jiems pridaryta žalos už beveik 10 tūkst. litų, vienos advokatų kontoros S. Daukanto gatvėje šeimininkai, ryte aptikę užrašus ant sienų, greitai suskaičiavo, kad nuvalyti jiems prireiks beveik 4 tūkst. litų.

Paskaičiuota, kad vidutiniškai vieno kvadratinio metro sienos perdažymas kainuoja apie 40 litų. „Tačiau reikia neužmiršti, kad kiekviena siena nudažyta savita spalva, kuri turi savo kodą. Laikui bėgant spalva blunka, todėl tikras vargas surasti reikiamus dažus“, – aiškino V. Čepas.

Neseniai per vykusį savivaldybės vadovų pasitarimą jis įpareigojo biudžetinių įstaigų vadovus pirmiausia pažiūrėti savo turto. „Žmonės, matydami, kad savivaldybės pastatai taip pat aprašinėti ir netvarkomi, ims aiškinti, kodėl prievolė tenka jiems, mes turime būti pavyzdys. Negalime gyventi lyg džiunglėse“, – teigė vicemeras V. Čepas.

2009 m. 456 kv. m sienų ploto nuvalymas ir perdažymas savivaldybei kainavo 21 tūkst. 663 litų, 2010 m. 81 kv. m plotas nuvalytas už 37 tūkst. litų, 2011 m. 552 kv. m nuvalyti už 25 tūkst. litų. Vienas užrašas ant sienos vidutiniškai užima nuo 6 iki 12 kv. m plotą.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės teigimu, pastatų savininkai susitvarkyti neskuba ir dėl nedidelių baudų. „Neretai prašome žurnalistų neviešinti baudų dydžio. Pirmą kartą už neprižiūrėtą pastatą savininkas gauna 10 litų baudą, tai tiesiog juokinga. Vėliau, jei jis nesureaguoja, skiriama bauda siekia iki 2 tūkst. litų“, – teigė valdininkė. Didesnėmis nei 10 litų baudomis nubausti vos keli statinių savininkai.

Alpinistų įranga

Klaipėdos apylinkės teisme jau išnagrinėtos kelios baudžiamosios bylos, kuriose pastatų terliojimu kaltintas vienas garsiausių grafitininkų uostamiestyje – Gintaras Genčas. Skaičiuojama, kad vienos kolegijos studentas, užrašu „gin.ov“ aprašė daugiau nei šimtą pastatų. Tokį užrašą jis buvo išraitęs ir ant Neringos skulptūros. G. Genčas pareigūnų buvo sulaikytas nusikaltimo metu. Pareigūnams darbą palengvino tai, kad namuose „gin.ov“ autorius laikė fotografijų albumą, kur buvo įamžinti visi jo darbai. 24-erių studentas jau išklausė keturis teismo nuosprendžius, daugiau nei metus turės neatlygintinai dirbti viešuosius darbus, sumokėti keliolika tūkstančių litų pastatų savininkams.

Teisme G. Genčas neneigė paišęs ant statinių, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip elgėsi.

„Akivaizdžiai klydau, kai galvojau, jog tie piešiniai – paauglių darbas. Pasirodo, kad stogais laipioja ir net alpinistų įranga apsitaisę suaugę vyrai. „Mer“ užrašo autoriui, kuriam taip pat iškelta byla, buvo 29 metai. Protu nesuvokiama, kaip subrendę vyrai gali šitaip elgtis“, – piktinosi vicemeras.

Bausmių nepaiso

K. Vintilaitė liūdnai konstatavo, kad net ir G. Genčo pavyzdys, kai tenka už savo darbus atsakyti teisme, nepažabojo terliotojų. Mieste jau atsirado naujų grafitininkų.