2019 m. rugpjūčio 25 d.

„Albatrosas“ misijos dar nepradėjo

„Albatrosas“ misijos dar nepradėjo
2012-07-09 Ilona Gelžinytė, Meridianas Nr.1 KOMENTARAI
Beveik milijoną litų kainavusi „Albatroso“ skulptūra Smiltynėje negrįžusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams tapo reikšmingu įvykiu klaipėdiečių bendruomenėje. Tačiau patys jūrininkai įsitikinę, kad šio paminklo tikroji misija ims skleistis dar negreitai.

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys sulaukė įvertinimo: jį stačiusios kompanijos „Vakarų laivų gamykla“ vadovas Arnoldas Šileika vasario 16-ąją iš mero rankų gavo Klaipėdos vėliavą. Iš metalo pagamintas kūrinys primena skrendantį ilgasparnį jūros paukštį – albatrosą. Nuo seno tikėta, kad paukštis, sutinkamas jūros toliuose, įkūnija žuvusių jūrininkų sielas. Įspūdingo dydžio paminklas pastatytas prie Jūrų muziejaus ir iš tolo matomas įplaukiantiems laivams.

„Ženklo, pagerbiančio jūrininkų bendruomenę, Klaipėdoje trūko. Nuo pat nepriklausomybės kalbėjome, kad toks paminklas būtinas ir reikšmingas. Tik vėliau apie tai ėmė kalbėti ir apie jūrą rašančių žurnalistų klubas „Marinus“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Tradicijos greitai negimsta

Anot jo, paminklas – tikrai patrauklus ir stovi patrauklioje vietoje, tačiau dar turės praeiti nemažai laiko, kol jis taps artimas jūrininkams.
Tradicijos greitai nesiformuoja. „Džiugu tai, kad mes pagaliau turime vietą, kur galima ne tik prisiminti ir pagerbti kolegas, bet ir surengti iškilmes“, – teigė P. Bekėža.

Lapkritį atidengtas paminklas tapo ir aistrų taikikliu. Išsyk po ceremonijos Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, finansavusią „Albatrosą“, pasiekė jūrų kapitono Juozo Liepuonio laiškas. Jame piktinamasi, kad ceremonija tapo „politiniu farsu“. Kapitonas teigė, kad tokiame svarbiame jūrininkams renginyje jiems scenoje vietos neatsirado. Vienas po kito sveikinimo kalbas rėžė politikai, o kapitonai pasijuto pamiršti. Vėliau Eugenijus Gentvilas teisinosi, kad renginio tikslas nebuvo „pasigarbinti“.

„Ceremonija sukėlė įvairių abejonių jūrininkų bendruomenėje, tai natūralu“, – pažymėjo P. Bekėža. Anot jo, svarbu, kad „Albatrosas“ būtų tvirtas ir gebėtų atlaikyti klaipėdietiškas audras.

Paminklas – artimas dvasiai

Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė Jelena Krochina su malonumu nueina prie „Albatroso“. „Galbūt „Linkuvos“ paminklą aplankyti ir patogiau, tačiau „Albatrosas“ man artimesnis dvasiai“, – pasakojo moteris.

Skulptūrų parke stovintis paminklas Ramiajame vandenyne dingusiam „Linkuvos“ laivui ir jo įgulai atminti atidengtas 2001-aisiais. „Linkuva“ pateko į uraganą „Carlotta“ (Karlota), JAV pakrančių apsauga per daugiau nei savaitę trukusią paiešką nerado nei laivo nuolaužų, nei įgulos narių.

„Manau, kad „Albatrosas“ taps reikšmingas kartu su knyga „Išplaukusiems ir negrįžusiems: nuo idėjos iki paminklo“. Gaila, kad ne visi ją matė ar pavartė. Ši knyga tarsi suvienijo, sujungė visą bendruomenę“, – teigė J. Krochina. Jūrininkų žmonų sąjunga vienija apie 40 moterų. Narės bandė ieškoti ir tų jūrininkų žmonų, kurių mylimieji išėjo į jūrą ir negrįžo. Artimųjų netekusios moterys nepanoro dalyvauti ir renginyje. J. Krochina svarstė, kad šias moteris galėjo įskaudinti bei nuo bendruomenės atitolinti ir tai, kad kelerius metus niekas jų nekvietė per Jūros šventę išplaukti į jūrą ir nuleisti gėlių visiems žuvusiems. Jūrininkams vis dažniau įsidarbinant užsienio kompanijose, darosi vis sunkiau surinkti jų istorijas, surasti artimuosius.

„Savo skausmą žmonės linkę nešioti savyje, ne kiekvienas nori dėmesio. Tai labai jautrūs dalykai“, – įsitikinusi J. Krochina.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas