2019 m. lapkričio 18 d.

Apgriuvę balkonai: niekieno reikalas?

Apgriuvę balkonai: niekieno reikalas?
2013-02-20 Ilona Gelžinytė, Meridianas Nr. 2 AKTUALIJOS
Kovą tragiškai pasibaigęs gaisras Klaipėdos devynaukštyje atvėrė karčią tiesą: daugiabučių balkonai užgriozdinti daiktais, byrantys ir neprieinami ugniagesiams. Tragedija gal nebūtų pasibaigusi šitaip liūdnai, jei daugiabučio balkonas nebūtų prikrautas daiktų ir į pragarišką kaitrą patekę jaunuoliai būtų galėję nusileisti saugiai iš 9 aukšto į 8, o ne šokti žemyn.

Ar nelaimės atveju daugiabučių balkonai padėtų išsigelbėti? Ar galėtų jais pasinaudoti ugniagesiai? Kas atsakingas už tai, kad praeiviai lankstu turi apeiti senus pastatus ir vis žvalgytis ar nebyra jų balkonai?

Ne vieta juokauti

Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun baksnoja į pastatų administratorius – jie pirmiausia turi prisiimti atsakomybę už byrančius balkonus. Specialistų teigimu, beveik 80 proc. vadinamųjų chruščiovinių namų balkonų būtina remontuoti. Dažniausiai metalinės balkonų konstrukcijos ir armatūra yra pažeistos korozijos, byra per laiką susidėvėję betono gabalai. „Čia ne vieta juokauti, balkonai iš tiesų kelia pavojų ir tai tapo didžiulė problema. Gaila, kad gyventojai ne visada ją supranta. Prisiminkime, kad prieš kelerius metus ir Klaipėdos Martyno Mažvydo alėjoje turėjome vos ne tragiškai pasibaigusį atvejį, kai nukrito balkonas. Tai galėjo pasibaigti labai liūdnai. Laimė, tuomet niekas nenukentėjo“, – sakė ištisus uostamiesčio kvartalus administruojančios bendrovės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys. Anot jo, administratoriai gyventojams vis primena, kad reikia pasirūpinti savo balkonais. Jei balkonai jau avarinės būklės, o gyventojai patys nesugeba susitvarkyti, administratoriai pradeda patys remonto darbus, gyventojų valios nebelaukia. „Žmonės vengia juos remontuoti, dauguma, ypač tie, kurie jų neturi, galvoja, kad tai ne jų rūpestis. Čia panašiai kaip ir su namų stogu, pirmuose aukštuose gyvenantys žmonės aiškina, kad stogo remontas – ne jų rūpestis ir kratosi atsakomybės“, – aiškino M. Genys.

Seni balkonai

Balkonai priklauso namo konstrukcijoms, todėl ir rūpintis jais reikia kaip ir stogu, laiptinėmis, šildymo sistemomis. Daugiausiai griūvančių balkonų yra vadinamajame Klaipėdos žvejybos rajone, centrinėje miesto dalyje, ypač senamiestyje. Šiemet balkonų remontui buvo išleista keliasdešimt tūkstančių litų, kitąmet ketinama mieste suremontuoti dar daugiau balkonų.

Paveldas tapo našta

Itin daug avarinės būklės balkonų priskaičiuojama senamiestyje, kur dauguma pastatų, statytų dar XX a. Pradžioje, įrašyti į kultūros paveldo registrą. Čia gyvenantys žmonės, kurių dauguma pensininkai, jaučiasi bejėgiai: susiremontuoti balkonus trūksta lėšų, o situaciją dar labiau komplikuoja Kultūros paveldo departamentas ir taisyklės. Apgriuvusių balkonų nemažai ir tose gatvėse, kur kasdien praeina minios žmonių – Herkaus Manto, Galinio Pylimo, Tiltų gatvėse. Kultūros paveldo departamentas nustato tokias technines sąlygas, kokias gyventojams įgyvendinti tampa sunku: jokie darbai negali būti atlikti be paveldosaugininkų žinios. Balkonai turi būti suremontuoti taip, kaip kadaise numatė statytojai, net ir medžiagos turi būti naudojamos, kaip numatyta. Už savavališkai atliktus darbus gyventojai gali susilaukti baudų. Senuose balkonuose vandeniui dažnai nėra kur išbėgti, drėgmė kaupiasi, gadina betoną, konstrukcijas. Skaičiuojama, kad kai kuriuose namuose vieno balkono remontas gali kainuoti ir 10 tūkst. litų. Tuo tarpu praeiviams tenka saugotis tokių namų: skaudi istorija šį rudenį nutiko Kaune. Senamiestyje vaikščiojusi mergina buvo stipriai sužalota, kai ant jos nukrito betono gabalas, nuskilęs nuo balkono. Iki tragedijos niekas nė nesusimąstė, kad šį balkoną būtina sutvarkyti. Klaipėdoje Herkaus Manto gatvėje pavasarį nuo vieno statinio nukritęs betono gabalas ir vos nesužalojęs žmonių privertė šeimininkus susitvarkyti.

Ugniagesiai – bejėgiai

Į nelaimės vietą pirmieji atvykstantys ugniagesiai, kuriems gaisrų atveju tenka pasirūpinti ir kliūtimis į gaisro židinius, pasijuto bejėgiais – įpareigoti gyventojus pasirūpinti balkonais jie negali. Nors Seimo priimtos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučiuose draudžiama užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, gyventojai dažniausiai nė nebūna apie tokias taisykles girdėję. „Čia panašiai kaip ir su Kelių eismo taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodoma, kaip reikia elgtis kelyje, tačiau kasdien matome, kad taisyklėmis nesivadovauja nei pėstieji, nei vairuotojai. Vieni lekia per gatvę ir nežiūri į mašinas, kiti vis viršija greitį“, – aiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Virginijus Banevičius. Ugniagesiai, vykdami į gaisravietes, neretai turi įveikti tikrą kliūčių ruožą: balkonai prikišti senų šaldytuvų, spintelių, įvairiausių rakandų, šiukšlių. „Problema ta, kad yra priimtos tokios taisyklės, tačiau mes neturime jokių svertų įpareigoti žmones jų laikytis. Galime tik paaiškinti, tačiau ne liepti, bausti. Mes neturime jokios teisės eiti ir kištis į privačią žmonių nuosavybę. Negi dabar pasistatysime prie devynaukščio kopėčias ir žiūrėsim, kas ką laiko balkonuose ir liepsime susitvarkyti“, – teigė pašnekovas. Anot jo, Klaipėdoje per pastaruosius metus užfiksuotas vos vienas gaisras daugiabutyje. Ugnis įsiplieskė penktajame namo aukšte, o gyventoja ant žemės buvo nuleista ugniagesių kopėčiomis.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas