2019 m. rugpjūčio 25 d.

Bergždžios gelbėjimosi rato paieškos

Bergždžios gelbėjimosi rato paieškos
2012-07-10 Ilona Gelžinytė, Meridianas Nr.1 VERSLAS
Beviltiškai susenusiam Lietuvos žvejybiniam laivynui niekaip neišaušta vilties atsinaujinti teikianti diena.

Lietuvos žvejybinio laivyno bandymai konkuruoti su kitomis Baltijos jūros skalaujamomis šalimis primena beviltiškas senojo „zaparožiečio“ lenktynes su blizgiais „mersedesais“.

Šiuo metu atviroje Baltijoje žvejoja 13 Lietuvos įmonių su 32 laivais. Dešimt įmonių turi tik po vieną laivą, daugiausiai laivų turi bendrovė „Senoji Baltija“.

Dar prieš kelerius metus komercine žvejyba užsiėmė 65 laivai. Dalis laivų savininkų pasinaudojo Europos Sąjungos siūloma galimybe išeiti iš verslo ir gauti paramą. Senieji laivai buvo atiduoti į metalo laužą ir supjaustyti.

„Sakėme, sakome ir sakysime: Lietuvai reikia nedelsiant atnaujinti žvejybinį laivyną. Ne modernizuoti, o atnaujinti. Mūsų laivai remontuojami nuolat, jie kalti perkalti, dažyti perdažyti. Paprasto remonto nebepakaks, būtina įsigyti naujų laivų“, – teigė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Vidutinis Lietuvos žvejybinio laivo amžius – maždaug 40 metų. Daugumos jų variklių galingumas – 220 kW, tuo tarpu švedai plaukioja laivais, kurių varikliai galingesni beveik penkis kartus – 800–1000 kW. „Tai maždaug prilygtų penkiems mūsų laivams. Taip išeitų, kad mūsų visas laivynas – lyg šeši švedų laivai“, – kalbėjo V. Petkus. Lietuvių laivai, susenusiais korpusais, nebegali žvejoti per ledonešį, nepajėgūs išplaukti į jūrą, kai siaučia bent kiek stipresnis nei 10 m/s vėjas.

Žuvininkystės tarnyba buvo paprašiusi laivų statytojų paskaičiuoti, kiek kainuotų Lietuvai pasistatyti naują žvejybinį laivą. Suma įspūdinga – maždaug 7 mln. litų. „Įsigyti tokį laivą be valstybės paramos beveik neįmanoma“, – pridūrė V. Petkus.

Terminas – 2–3 metai

Europos Sąjunga neremia galimybės įsigyti naują laivą, naujoji jūrinė strategija, galiosianti iki 2020-ųjų, taip pat nedžiugina žvejų. ES pinigais buvo galima pagerinti žuvų laikymo sąlygas laive, darbo vietas įgulai, tačiau neleista didinti laivų talpos, didinti variklių galingumo.

Su Lietuvoje viešėjusia Europos jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisare Maria Damanaki trumpai susitikęs Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė neišgirdęs jokių gerų naujienų, kad bus remiamas laivyno atnaujinimas.

„Dar paplaukiosime 2–3 metus ir viskas, galėsime atiduoti laivus į metalo laužą. Jau šią žiemą mūsų laivai beveik keturis mėnesius stovėjo krante. Nuo lapkričio iki vasario laivai į jūrą neplaukė, nes nepajėgūs įveikti didesnio nei 10 m/s vėjo“, – teigė A. Bargaila.

Lietuvos žuvininkystės plėtros 2007–2013 m. programai iš Europos Sąjungos fondų skirta 250 mln. litų. Didžioji dalis finansavimo atiteko vidaus vandenų žuvininkystės sektoriui.

A. Bargaila atviravo: susidaro įspūdis, kad ES parankus pūvantis Lietuvos laivynas. „Atrodo, kad jie net džiaugiasi – mažiau žvejų bus. Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse pakankamai geros sąlygos žvejoti, ir žuvies čia užtenka. Būtų galima bendrovėms išgyventi. Tačiau įsigyti naują laivą – didžiulė kliūtis“, – aiškino pašnekovas.

Įstrigo ir prieplaukų statybos jūros pakrantėje. Lietuvos žuvininkystės plėtros strateginiame plane buvo numatyta pastatyti net šešias tokias prieplaukas, tačiau nepastatyta nė vienos. „Tikimės, kad šiemet pradėsime statyti bent vieną prieplauką Karklėje. Ledai jau pajudėję“, – teigė A. Bargaila. Prieplaukos Karklėje vertė – maždaug 20 mln. .

Garantija – ilgametės kvotos

Žuvininkystės departamento vadovai viliasi, kad atnaujinti Lietuvos laivyną padės siūloma žuvų kvotų koncesijos sistema. Siūloma laivams suteikti ilgalaikes kvotas, šitaip pakeičiant iki šiol galiojusią sistemą, kai kvotos buvo peržiūrimos kasmet.

Ilgalaikės kvotos būtų savotiška garantija siekiant paskolos. Koncesija taps užtikrinimu, kad įmonė turės pajamų. Vienam laivui gali būti skiriama per 150 t metinė menkės kvota. Tuo tarpu aukcione už menkių toną galima gauti ir 4–5 tūkst. litų.

„Apie tai kalbama jau beveik metus. Tačiau mums, žvejams, niekas neparodė jokio šio plano popierinio varianto. Esame kol kas nežinomybėje“, – teigė pramonine žvejyba Baltijos jūroje užsiimančios įmonės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys.

Anot jo, net ir padidintos kvotos vargu ar galės būti pakankamas garantas didinti gaunamas pajamas. Šį pavasarį menkių supirkimo kainos Žuvininkystės produktų aukcione pasiekė neregėtas žemumas. Buvo dienų, kai žvejams už kilogramą menkių mokėta tik 3–3,1 Lt. Gegužės 11-ąją aukcione žvejai džiaugėsi gavę 3,8 Lt už menkių kilogramą.

„Kainos faktiškai grįžo į 1995-uosius. Tuo metu aš pradėjau vadovauti įmonėje ir puikiai prisimenu, kiek tada kainavo menkės“, – pažymėjo G. Gylys.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas