Tiltai unikalūs ne tik savo įdomia istorija, bet ir tuo, jog kartais miestiečiai juos gali išvysti pakeltus. Pastarąjį kartą tiltai buvo pakelti praėjusį mėnesį, kai pro juos reikėjo praplaukti pramoginiam laivui „Venus S“. Kitas kartas gali būti laivybos sezono pradžioje, jei „Venus S“ nuspręs tęsti savo įpratinę veiklą – plukdyti keleivius.
Biržos tiltas – tai plieninis Klaipėdos varstomasis tiltas per Danės upę tarp Herkaus Manto ir Tiltų gatvių, pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Antro pasaulinio karo metu sugriautas. Dabartinis tiltas pastatytas po karo 1948 m., o rekonstruotas 2006–2007 m.
Pajamų šaltinis
Biržos gatvė buvo Friedricho Vilhelmo gatvės linijos tęsinys. Biržos tiltas anksčiau senamiesčio atžvilgiu eidavo tiesiai, o nuo tilto ėjo Biržos gatvė, kuri posūkiu į dešine susijungdavo į trikampe sankryžą (AdolfHitlerplatz) su Aleksandro (Liepų) ir Liepojos (H. Manto) gatvėmis. Seni namai su terasiniais įėjimais arba platesniais laiptais stovėjo Liepų alėjoje. Minėti pastatai ir su istorine Aleksandro gatve besiribojantys Biržos gatvės namai Nr. 8 (F. V. Zyberto leidykla) ir Nr. 9 (krašto patarėjo butas) kartu formavo vaizdingą senojo miesto kampelį, kuris daugelio miestiečių apgailestavimui buvo paaukotas pažangai ir nuo tol gyvuoja tik nuotraukose. Vietoje jų iškilo 2 daugiaaukščiai pastatai, iš kurių viename įsikūrė taupomoji kasa, o kitame – laikraščio „MemelerDampfboot“ redakcija.
Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas (trikampis pagalbinis pastatas priešais tvirtovės griovį tarp bastionų). Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki 1770 m. vienas seniausių miesto tiltų vadintas „Tilto vartais“. Per šį tiltą važiuojantys vežimai, keleiviai ir upe plaukiantys laivai buvo tikrinami ir registruojami. Ant tilto stovėjo nedidelės medinės parduotuvėlės. Miesto ribas perkėlus į šiaurę, vartai buvo išardyti. Pakeliamasis tiltas 1807–1924 m. perstatytas net septynis kartus. Po 1879 m. rekonstrukcijos tiltas tapo pakeliamas net dviejose vietose dideliems ir mažiems laivams. Galiausiai šiam tiltui prigijo „Biržos“ tilto pavadinimas dėl greta veikusios biržos.
Naujoji konstrukcija
1877 m. pagal vietinio architekto Mejerio projektą pradėtas statyti naujas varstomas metalinis tiltas ant mūrinių atramų. Metalinė dalis suprojektuota inžinieriaus Bernšteino iš Vysbadeno. Tiltą statė Gdansko firma. Jis atidarytas 1879 m. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Jam buvo skiriama daug dėmesio – tiltas buvo daug sykių rekonstruotas, perstatytas.Dvi tilto dalys buvo varstomos – atsidarydavo 19 ir 14 m pločio angos. 1904 m., kai pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota. Po šios rekonstrukcijos tiltą papuošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo supaprastinti, o portalai pašalinti.
Tilto rekonstrukcija apipinta anekdotais, nes truko net aštuonerius metus. Per tą laiką žmonės turėjo vaikščioti per laikinai sukonstruotą vadinamąjį beždžionių tiltą. Tuo metu juokauta, jog tiltas bus statomas ne skersai, o išilgai upės, jog tai bus pats ilgiausias pasaulio tiltas. Biržos vardą jis gavo, nes netoli stovėjo birža, kurioje tuomet būdavo iškraunamos prekės, laivais atgabentos iš visos Europos.
Senasis Biržos tiltas per Danės upę Klaipėdoje – mėgstama įsimylėjėlių ir jaunavedžių vieta. Savaitgaliais tiltu jaunikiai ant rankų nešioja savo išrinktąsias, o ant turėklų poros palieka prirakintas spynas – amžinos meilės liudijimą. Jų čia visa kolekcija: didelės ir mažos, įvairiausių spalvų ir formų. Ant spynų dažniausiai užrašyti tik įsimylėjėlių vardai ir datos. Kiti palieka ir savo priesakus būti kartu amžinai. Nauja tradicija atsirado 2007 m. vasarą, kai buvo baigta šimtamečio pakeliamojo tilto rekonstrukcija, kainavusi miesto biudžetui 4,62 mln. litų. Nuo to laiko ant turėklų prirakinta jau daugiau kaip pora šimtų spynų.Vieniems klaipėdiečiams tokia jausmų išraiška patinka, kiti baiminasi, kad rūdijančios spynos gali pakenkti naujiesiems pagal senovinius pavyzdžius pagamintiems turėklams ar dar blogiau – tilto pakėlimo mechanizmui. Bet žmonės ieško romantikos ir gražių tradicijų, o tai vienas jaunimo saviraiškos būdų. Tokių pavyzdžių yra ir kitose šalyse.
Biržos šaknys
Klaipėdos biržos šaknys siekia XVIII amžių. Šio amžiaus viduryje suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą, daugėjo pirklių, o šie jungėsi į korporaciją, turėjusią didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. XVIII a. viduryje prie tilto per Danę jau buvo Klaipėdos pirklių centras – birža, kurioje buvo ne tik atliekamos komercinės bei finansinės operacijos, bet ir leidžiamas laisvalaikis. Užsimota statyti naują pastatą, nes senasis pradėjo darytis per ankštas. Lėšų tam surinkta nustačius specialią rinkliavą už išvežamas prekes. Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 m. Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 m. gaisrą nesudegė, netrukus – 1856-aisiais – buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis.
Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį: čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.Biržos pastatas dar vieną rekonstrukciją patyrė 1907–1908 m. – jis vėl buvo išplėstas, kai kurios dalys paaukštintos. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios – čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai.
XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, svarbiu Klaipėdos architektūriniu akcentu. Jis sugriautas po Antrojo pasaulinio karo, 1945–1947 m.
Siekiai atstatyti pastatą
Nuo seno prekybos ir jūrų miestu vadinama Klaipėda nebeturi nieko, kas galėtų istoriškai reprezentuoti jos prekybinę funkciją. Miesto istorikai inicijuoja diskusiją dėl biržos pastato atkūrimo.Šiandien nebėra ir svarstyklių pastato, kur būdavo gabenamos į Klaipėdą atvežamos prekės – čia veikė ir muitinė, prekės būdavo patikrinamos bei kraunamos į laivus.
Pasak Klaipėdos istorikų, nėra nė kalbos apie autentiką, atkurtas biržos pastatas nebūtų autentiškas lygiai taip pat, kaip tokie nėra Valdovų rūmai Vilniuje, Gedimino pilies bokšto viršutinė dalis ar pan. Pasikeitusi ir aplinka – Biržos tilto konfigūracija dabar jau yra šiek tiek kitokia nei anuomet. Atstatyti biržos pastato tai netrukdytų, tačiau apie aplinkos autentiškumą nebegalima kalbėti, nors ne tai, anot istoriko, esąs svarbiausias dalykas. Tiesa, istorinis tęstinumas yra svarbus dalykas, tačiau jeigu tektų dabar tarti žodį dėl biržos atstatymo, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar ne geriau toje vietoje esantis skverelis.
Biržos pastatas, kuriame buvo įsikūrę ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo tikrai reprezentatyvus ir reikalingas, bet dėl jo atstatymo yra klaustukų. Numačius tai padaryti, tektų spręsti ir automobilių stovėjimo problemą – jei tai būtų verslo centras, važiuotų daug automobilių.
