Klaipėda politiniu požiūriu yra unikalus didmiestis. Vis galima išgirsti žmones kalbant ir žiniasklaidą rašant, jog klaipėdiečiai patenkinti vietos valdžia ir savo gyvenimu. Klaipėdą giria Laisvosios rinkos instituto indeksai, mieste nedidelė (arba puikiai slepiama) korupcija. Tačiau įsigilinus aiškėja, jog tai graži iliuzija, kurią kursto pati iš jos besipelnanti ir ant laurų mieganti miesto valdžia.

Klaipėdoje vyko mokslinė konferencija, skirta mažiesiems Baltijos jūros uostams. Šiai kategorijai priskiriamas ir Šventosios uostas, tačiau prieš 90 metų prasidėjusiai jo statybai pabaigos dar nematyti.

Vieša paslaptis, kad didžiausia problema, su kuria susiduria žmonės Lietuvos pajūryje – kur patenkinti pagrindinį poreikį? Palanga – vienas ryškiausių to pavyzdžių.

Vandens tiekėjai tikina, kad Lietuvoje geriamas vanduo – kokybiškas. Jų manymu, jei kai kuriuose miestuose jame yra per daug cheminių elementų – anokia čia bėda. Mokslininkai įspėja, kad tai kelia pavojų mūsų sveikatai.

Fluoras, švinas ir arsenas – pavojingiausi toksinai pasaulyje. Maži fluoro kiekiai gali būti naudingi žmogaui, bet didesnės dozės – pavojingų ligų šaltinis. Lietuvoje net 103 vandenvietės tiekia padidinto fluoringumo vandenį.

„Laivas „Palina“ man lyg didžiausias košmaras“, – atvirai pokalbį pradeda virėja šiame laive dirbusi Ala Ivaškevičienė. Jame moteris išgyveno vieną baisiausių savo gyvenimo periodų. „Palina“ apie dvejus metus prastovėjo Ispanijoje, Kanarų salose.

„Leidžiu sau pasakyti, kad Klaipėdos vandenį ne tik galima, bet ir rekomenduojama gerti“, – atvirai sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.