2019 m. kovo 25 d.

Dalis Lietuvos gyventojų geria natūraliai nuodingą vandenį

Dalis Lietuvos gyventojų geria natūraliai nuodingą vandenį
2012-09-20 Laura Bagdžiūnaitė, Grynas.lt KOMENTARAI
Fluoras, švinas ir arsenas – patys pavojingiausi toksinai pasaulyje. Maži fluoro kiekiai gali būti naudingi žmogaus organizmui, bet didesnės dozės – pavojingų ligų šaltinis. Lietuvoje net 103 vandenvietės gyventojams tiekia padidinto fluoringumo vandenį. Jį geria 78 tūkst. žmonių, o dauguma vandenviečių neskuba modernizuoti įrengimų.

Praėjusiais metais Šiaurės Vakarų Lietuvoje net 103 – ose vandenvietėse buvo nustatyta, kad vandens fluoringumas viršija leistinas normas. Devynioms iš jų buvo leista tiekti padidinto fluoringumo vandenį savivaldybių gyventojams su trijų metų išlyga, per kurią turi būti sutvarkyti vandenviečių tiekimo mechanizmai. Tačiau ne visose likusiose 94 – iose vandenvietėse yra sprendžiama nuodingo vandens problema.

Didžioji dalis Lietuvos miestų vandenviečių atitinka nustatytus reikalavimus, jei ne, viršija juos vos 0,2 mg/l. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, tokia riba yra leistina ir nedaro jokios žalos žmogaus organizmui. Tačiau kaip elgtis regionų gyventojams, kur vandens fluoringumo rodiklis yra šoktelėjęs dukart aukščiau?

Šiandien su tokia problema stipriausiai susiduria Šiaurės Vakarų Lietuva ir pajūrio regionas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2011 m. Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės, Raseinių rajonuose bei Klaipėdos, Kelmės, Šventosios, Nemirsetos miestuose tiekiamame geriamajame vandenyje fluoras viršijo nustatytą rodiklio vertę.

„2011 m. Klaipėdos I vandenvietėje maksimali fluoridų koncentracija siekė 1,82 mg/l, Kretingos r. vandenvietėse nuo 1,61 iki 5,2 mg/l. Svarbu pažymėti, kad, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, fluoridų šalinimo technologijos įdiegtos Palangoje, Kretingoje, fluoro šalinimo įrenginiai statomi Klaipėdos miesto I vandenvietėje“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Edita Selenytė pasakoja, kad pagal geriamo vandens higienos normą, jeigu elementas viršija nustatytus rodiklius, tuomet savivaldybė gali kreiptis į Europos komisiją, kad ši leistų taikyti išlygą. Tuomet interesantui trijų metų laikotarpyje gali būti leista per didelio fluoringumo vandenį tiekti savivaldybės gyventojams. Tokiu atveju vandens tiekėjas turi įgyvendinti numatytus vandens kokybės gerinimo veiksmus.

Leidimai tiekti vandenį su padidintu fluoro kiekiu šiuo metu yra suteikti 9 vandenvietėms: Klaipėdos r. Agluonėnų, Kretingalės, Endriejavo (suteikta 2009 m.), Klaipėdos – 1-ajai (suteikta 2010 m.), Klaipėdos r. Girkalių, Plikių ( suteikta 2014 m.), Kelmės m., Kretingos r. Kūlupėnų, Žadeikių vandenvietėms (suteiktos 2012 m.).

Fluoras, randamas Lietuvos vandenvietėse, yra gamtinės kilmės ir tikrai vanduo nėra fluoruojamas specialiai. Didesni vandens tiekėjai deda fluoro šalinimo įrenginius, kadangi, vanduo yra giluminis, iš požemių, jį išvalyti ne taip lengva. Šalyje yra labai daug ir smulkių geriamo vandens tiekėjų, iš kurių tikrai ne visi gali sau leisti įsigyti tokius vandens valymo įrenginius.

Pastoviai vartojant vandenį, kurio fluoridų koncentracija apie 1,8 mg/l, gali pasireikšti dantų fluorozė, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vartojant vandenį, kuriame fluoridų yra 3,0-6,0 mg/l vystosi kaulinio audinio fluorozė, pastebimi skydliaukės, kasos ir antinksčių veiklos sutrikimai. Medikai rekomenduoja regiono gyventojams, kuriuose tiekiamas geriamasis vanduo su padidintu fluoridų kiekiu, vengti produktų, kuriuose yra daug fluoro, pvz.: arbatos, žuvies ir pan.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas