2017 m. spalio 18 d.

Dangaus akrobatai karveliai

Dangaus akrobatai karveliaiBMC
2014-01-10 Mindaugas Aušra, Meridianas Nr. 3 LAISVALAIKIS
Pamario krašto gamtos aprašymuose bei senųjų gyventojų prisiminimuose galima aptikti nuorodų apie balandžius. Be danguje nardančių balandžių ir jų augintojų negalime įsivaizduoti XIX a. pab. ir XX a. pr. miestų ir kaimų gyvenimo.

Balandininkystėbyloja apie savitą patirtį, liudijančią apie žmogaus ir sparnuočių santykius. Ilgametės pastangos turėti savo krašto balandžius, ilgainiui vainikuotos sėkme – Klaipėdos aukštaskraidžių veisle. Mažosios Lietuvos balandininkystėatskleidžia ankstesnės visuomenės vertybes, jų bendravimo būdus, sąsajas su Vakarų Europos veislinių paukščių puoselėjimu.

Jau minėtų laikų karveliai pradėti laikyti žinioms perduoti. XIX a. pirmoje pusėje kryptingos atrankos būdu išvesta pašto balandžių veislė. Tuomet balandžiai buvo nepamainomas ir greičiausias bei tiksliausias žinių perdavimo būdas. Įprastas vaizdas XIX a. Europos keliuose buvo vieškeliu arklių traukiamas vežimas-balandinė. Pašto nešikai plukdyti tolimo susisiekimo laivuose ir pagal poreikį paleidžiami. Sparnuočiams prie kojų pritvirtinama žinutė vadinta kolombograma. Susižinojimo būdas per paukščius patikimai varžėsi su pašto karietomis ir dar ilgai naudotas išradus telegrafą, kur nesiekė elektra, tačiau pašto balandžių sėkmė buvo permaininga ir priklausė nuo sparnuočių išlavinimo, patirties, jų elgsenos išmanymo bei gebėjimo išvengti juos tykančių pavojų, kurių skrydžio kelyje nestigo. Patikimi ir nuovokūs pašto balandžiai buvo itin vertinti ir jų pilna Europos karo pašto istorijoje. Yra žinoma, kad balandžiai naudoti oro pašto tarnyboje tarp Klaipėdos ir Šilutės. Ji veikusi iki XX a. trečio dešimtmečio.

Sava rūšis

Aukštaskraidžių balandžių atmaina auginta dėl pomėgio grožėtis jų skrydžiu. Klestėjimo laikotarpiu pamaryje ir aplinkiniuose miesteliuose buvo išveistos kelios vadinamųjų vokiečių aukštaskraidžių balandžių veislės. Šiandien pasauliniuose balandžių žinynuose aprašyti su etnografine Mažąja Lietuva siejami Rytprūsių vartikliai, Gumbynės baltagalviai ir Karaliaučiaus spalvotagalviai. Ypatingą balandininkų palankumą pelnė Memelioaukštaskraidžiai. Šiais laikais veislė geriau žinoma Klaipėdos aukštaskraidžių vardu. Būtent jų dėka Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, turintis atskirą bendravardę balandžių veislę.Klaipėdos aukštaskraidžiaivertinti dėl ištvermės ir prieraišumo. Atskiros poros geriau tikę kaip balandžiai-perekšlės, kiti labiau linkę lavintis skrydžiui. Pagrindinis siekis buvo skrydžio aukštis ir trukmė. Prieš tai augintinius reikėjo mokyti, kad šie visiškai atskleistų savo prigimtinius gebėjimus. Ypač branginti skrajūnai, išsiskiriantys aukštu permainingu polėkiu, ilgai trunkančiu pavieniu skrydžiu ir pomėgio verstis kūlversčiu per nugarą. Geri skrajūnai trečdalį ar net pusę skrydžio, trukdavusio tris aštuonias valandas ir net ilgiau, išbūdavo dideliame aukštyje. Prieš keturis dešimtmečius Kretingoje balandininkų, laikiusių Klaipėdos aukštaskridžius, buvo, ko gero, daugiau negu pačioje Klaipėdoje. Balandžiai dominavo beveik visų kretingiškių balandinėse, o kartu su jais dėl bendro balandinės vaizdo paįvairinimo dar buvo laikomi Hanoverio aukštaskridžiai, raudonkeršiaibaltajuosčiai ar juodkeršiai rusiški kūlvertai.

Šiandien aukštaskraidžių karvelių augintojų liko daug mažiau. „Balandžiai mane žavėjo nuo pat vaikystės. Mūsų name gyveno kaimynas, kuris pats kadaise jų laikė, pastebėjęs, kad aš lesinu laukinius paukščius, pasakė, kad nupirks man balandžių“, – pasakojo Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininkas ReinoldasLiaudanskas. Jo vadovaujamas sambūris siekia išsaugoti Klaipėdos krašte išveistą Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę. Deja, kaip pastebėjo vyras, jaunimas ne itin domisi šia veikla, todėl iš sąraše esančių 36 narių jaunų yra nedaug. Dabar pas balandžių augintoją burkuoja 22 paukščiai – Klaipėdos aukštaskraidžiai, Hanoverio aukštaskraidžiai ir sportiniai pašto karveliai. Vyras ne tik juos girdo, lesina, valo balandinę, bet ir skiepija. Taip pat balandininkas kasryt juos treniruoja – paleidžia palakioti.

Sporto šaka

Pasak balandžius auginančio palangiškio Reinaldo Liaudansko, pašto karveliai priklauso sportinių balandžių rūšiai.Tai, kad, pavyzdžiui, per vestuves jaunųjų paleisti balandžiai grįžta į savo balandinę, nėra jokios paslapties ar triukų: noras grįžti namo pašto karveliams užkoduotas genuose. Pašto karvelį galima paleisti, pavyzdžiui, Kretingoje, tačiau jis grįš į balandinę Palangoje. Jų orientyras yra magnetiniai laukai, pagal kuriuos karveliai ir atseka savo namus. Jie gali nuskristi iki 500 km atstumą ir išvystyti 90 km per valandą greitį. Žinoma, gali pasitaikyti ir nesėkmės atvejų: balandžiams parskristi sutrukdo stiprus vėjas, plėšrūs paukščiai. Tiesa, šią balandžių rūšį ilgiems nuotoliams įveikti reikia treniruoti – nunešti į kitą vietą ir paleisti, kaskart vis didinant atstumą. Balandžiai pripratę, kad žmogus juos paleistų iš rankų, tad ypatingo streso jie nepatiria.

Palyginus Klaipėdos aukštaskraidžius su pašto karveliais, pastarieji yra energingesni – tuoj sukiojasi, spurda rankose ir nori pakilti. Jie nesirenka didelio aukščio kaip Klaipėdos aukštaskraidžiai – šie pakyla net virš debesų ir kartais gali kartu su jais nuplaukti bei dingti. „Balandžiai – drausmingi paukščiai: visuomet grįžta namo, o gerai palesinti jie kitur maisto neieško. Jiems reikia specialaus maisto, grūdų mišinių, mineralų, papildų“, – kalbėjo balandžius auginantis R. Liaudanskas.

Lietuvos sporto balandžių federacijos viceprezidento gargždiškio Rimvydo Leonausko specializacija – tik pašto karvelių auginimas, ir kiekvienais metais tarptautiniame čempionate jo balandžiai nuskina pirmą vietą. Augintojas teigia, kad tai yra tapę gyvenimo būdu, todėl nepastebimai prisikaupė apie du šimtus balandžių, bet kiekvienas jų yra ruošiamas sportui. „Pats įdomiausias balandžių leidimas buvo per 2012 m. Londono Olimpines žaidynes, kai visa Europa iš Vokietijos sostinės Berlyno leido pašto karvelius. Tada maniškiai taip pat namo pargabeno pirmąją vietą“, – pasakoja R. Leonauskas. Auginti balandžius gargždiškį paskatino senelis. Šis savo hobį perdavė pašnekovo tėčiui, o dabar, sekant šeimos linija, pašto karvelių auginimas ir treniravimas atiteko R. Leonauskui.

Gerai treniruotas pašto karvelis skrenda 100 km per valandą greičiu. Iš Maskvos paleisti balandžiai grįžo per 12–14 val., įveikę 1000 km atstumą. „Sportinėse balandžių varžybose svarbiausia yra greitis. Pašto karveliai gali skristi greičiau. Įtaką daro ir atstumas“, – teigia R. Leonauskas. Varžybų taisyklės elementarios: atstumą balandis turi įveikti nuo paleidimo taško iki šeimininko balandinės. Prie pašto karvelių yra pritvirtintas GPS mechanizmas, o balandinėse stovi kompiuteriai, kurie fiksuoja paukščių atvykimą šimtosiomis sekundėmis. „Žinoma, rungtyniaujama yra tik tarp tos pačios šalies atstovų. Skirtingų šalių pašto karvelių greitį ilgu atstumu pamatuoti yra sudėtinga. Pašto karveliai būtinai turi grįžti namo, o gamtinės ir klimato sąlygos skiriasi“, – pasakoja Lietuvos sporto balandžių federacijos viceprezidentas. Praeitų metų varžybose buvo vienuolika etapų – su kiekvienu etapu įveikiamas atstumas vis ilgėja.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas