Apleistų pastatų žemėlapis Klaipėdoje vis tankėja, sunkmečiu ši problema tik paaštrėjo: prisipirkus nekilnojamojo turto ir staiga pasikeitus finansinei situacijai, šeimininkai sustojo – nei parduoda, nei remontuoja.
Maža to, apgriuvusiuose pastatuose verda veiksmas: kai kur gyvena šeimos, dirba įmonės, kaip kad Puodžių gatvėje.
Valdininkai sutaria – nubausti savininkus už pastatų nepriežiūrą didžiulė problema. Tiksinti bomba iki pirmos nelaimės palikta likimo valiai, jai neutralizuoti teisinių priemonių nepakanka.
Atsako šeimininkas
Anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Lapaitės, įstatymai numato, kad už pastato priežiūrą atsako jo šeimininkas, kas tai bebūtų – ar savivaldybė, ar įmonė, ar privatus asmuo. Apleisti pastatai – bėda ir ugniagesiams, nes juose kyla nemažai gaisrų, kurie dažnai pasibaigia tragiškai.
Pastaraisiais metais pareigūnai vykdo vakarinius reidus – jų metu apleistuose pastatuose ieško įsikūrusiu benamių.
Siekdami, kad gaisrų ir nelaimių būtų kuo mažiau, Klaipėdos ugniagesiai uostamiestyje ir Neringoje skelbia akciją „Kūrenkime saugiau“. Jos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – socialiai remtinoms šeimoms.
Bausti negali
Akcijos metu aplankomos šeimos, kurių namuose – didžiausia rizika gaisrams kilti. Ugniagesiai įvertina jų pastatų priešgaisrinę būklę, pataria, kaip saugiau eksploatuoti šildymo įrenginius, ieško galimybių praktiškai padėti suremontuoti netvarkingas krosnis, išvalyti dūmtraukius, apsirūpinti dūmų detektoriais.
„Kitas dalykas – savivaldybei priklausančių pastatų priežiūros klausimai, juos deriname su savivaldybės atsakingais darbuotojais. Statybų priežiūrą kuruojantys asmenys yra sudarę apleistų pastatų sąrašą, kuriame apie 120 namų, jį kasmet atnaujina, objektus lanko ir ugniagesių atstovai“, – teigė A. Lapaitė.
Ugniagesiai renka informaciją tam, kad važiuodami į gaisrus apleistuose pastatuose turėtų informacijos apie jų būklę. „Objekto priežiūra, tvarkymas yra savivaldybės reikalas. Mes savo ruožtu informuojame savivaldybę apie tokiuose pastatuose kylančius gaisrus ir primename apie galimą grėsmę. Jokių sankcijų imtis negalime“, – aiškino ji.
Savininkams nerūpi
Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun pripažino – rankos tiesiog svyra, kai reikia sugaudyti apleistų statinių šeimininkus.
„Baudos iš tiesų yra nemažos, tačiau tam, kad galėtume jas skirti, savininkai turi pasirašyti protokolą. Tačiau net policija nesugeba jų atvesti“, – aiškino valdininkė. Administracinių teisių pažeidimų kodeksas numato baudas iki 7 tūkst. litų.
Klaipėdos miesto savivaldybė, niekaip nepajėgdama įpareigoti susitvarkyti Naujojo Uosto 51 namo šeimininko, kreipėsi į teismą. Paaiškėjo, kad statinį Klaipėdoje yra įsigijęs Baltarusijos pilietis. Jis pažadėjo apsitvarkyti, tačiau pažadai kol kas neištesėti. Niekaip nepavyksta rasti ir statinio Puodžių gatvėje savininko. Nors jo tapatybė žinoma, valdininkams su juo nepavyksta susisiekti.
Kol tokios paieškos akivaizdžiai veda į aklavietę, grėsmė praeiviams tik auga. Kyla klausimas, ar ištikus nelaimei kaltųjų paieškos taip pat vyks metų metus, kol galop nelaimė pasimirš.
