Klaipėdos miesto vadovai, nusprendę miesto centre apmokestinti automobilių statymą kiemuose, ne visų klaipėdiečių buvo teisingai suprasti. Šis spendimas įnešė dar daugiau sumaišties ir taip painioje sistemoje. Mieste užtenka privačių stovėjimo aikštelių, aikštelių, leidžiančių įvažiuoti tik tarnybiniam transportui. Negana to, šlagbaumai atsirado ir prie daugiabučių kiemų. Klaipėdos centrinėje miesto dalyje, kur automobilių statymas apmokestintas, kai kurie gyventojai jau pasirūpino užtvaromis ir specialiais užraktais. Svetimam įvažiuoti nelikę vietos. Iš paskos suskubo ir atokesnių miesto kvartalų gyventojai. Nelaukę jokių leidimų jie savavališkai susistatė užtvaras, ant grindinio užsirašė automobilio numerį ir užsiėmė vietas. Dėl tokios įžūlios savivalės pareigūnai jau pradėjo tyrimą.
Vietoje blokatoriaus – nuotrauka
Kiekvienas kelio ženklas, šlagbaumas, žymėjimas derinamas su Klaipėdos savivaldybės saugaus eismo komisija. Ši komisija, kurios sudėtyje yra ir policijos pareigūnų, dviratininkų asociacijos atstovų, abu vicemerai, Urbanistinės plėtros skyriaus darbuotojai, analizuoja visus prašymus pastatyti kelio ženklą.
„Saugaus eismo komisija kruopščiai analizuoja kiekvieną atvejį. Didžioji dalis komisijos narių – pareigūnai. Būna atvejų, kai žmogus savo privačiame kieme nori pastatyti ženklą. Atrodytų, leidimą reikėtų duoti, tačiau po analizės paaiškėja, kad šis ženklas užkirstų kelią daliai žmonių saugiau pasiekti parduotuvę“, – aiškino šios komisijos vadovas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Kartais sulaukiama ir priešingų prašymų – pašalinti tam tikrą kelio ženklą, kaip esą nebereikalingą. Už savavališkai pastatytą ženklą numatoma bauda nuo 100 iki 500 litų. Ar ženklai teisėti – tikrina policijos pareigūnai. Piliečiai, pastebėję neteisėtai pastatytą ženklą, turi apie tai informuoti pareigūnus. Vairuotojai, nepaisantys ženklų, ir pasistatantys automobilius kur papuola, jau seniai pamiršo ratų blokatorius – dabar pažeidėjai fotografuojami. Jei vairuotojas piktybiškai nepaiso pranešimų apie pažeidimą, vieną dieną jo transporto priemonė gali būti nutempta. Tačiau tokia „kelionė“ automobilio savininkui kainuos nepigiai. Teks susimokėti ir už kiekvieną dieną, praleistą aikštelėje. Už kelio ženklų nepaisymą statantis automobilį gresia bauda nuo 80 iki 140 litų. Fotografuojami ir „užmaršūs“ vairuotojai, nesusimokėję rinkliavos už automobilio statymą. Ši funkcija patikėta „Eismo kontrolei“, veikiančiai prie „Klaipėdos keleivinio transporto“.
Uždaras kiemas – tik savininkams
Savivaldybė ėmė aktyviai raginti daugiabučių gyventojus tapti ir savo kiemų savininkais – tada būtų galima ir aikštelėje daryti savą tvarką: įrengti stovėjimo vietas, žaidimų aikšteles, užkardas. Tačiau už tai gali išaugti žemės mokestis. Anot Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, dalis klaipėdiečių jau ėmė domėtis galimybe įsigyti ir kiemą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra parengusi daugumos uostamiesčio gyvenamųjų kvartalų detaliuosius planus. Likusieji dar yra rengiami. Labiausiai tapti kiemo šeimininkais suinteresuoti Klaipėdos senamiesčio gyventojai. Po naujų metų rinkliava už automobilių statymą bus renkama ne tik pasistačius transporto priemonę gatvėje, bet ir už laikymą kiemuose. Iki šiol dalis vairuotojų, vengdami rinkliavos, glausdavo savo automobilius skersgatviuose ar kiemuose. Valdininkai, sulaukę skundų iš svetimais automobiliais užgrūstais kiemais nepatenkintų gyventojų, nusprendė rinkliavą įvesti ir kiemuose. Patiems gyventojams leidimas per metus atsieis 5 litus, leidimas antrajam automobiliui kainuos 250 litų. Mašiną gyventojas galės statyti 200 metrų atstumu nuo namo.
Pasistatė užtvarą ir atsirado ramybė
Klaipėdos uždari kiemai su užtvaromis jau tapo įprastu vaizdu. Vytauto gatvės 2, 4, 6 ir 8 kiemus administruojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ vadovas Arūnas Vainius teigė, kad procesas, kol visi gyventojai apsisprendė įsigyti ir kiemą, buvo ilgas. „Čia kiek kitokia tvarka, nei ruošiantis renovuoti pastatą – reikalingas visų gyventojų sutikimas. Tai, kaip žinome, nebūna lengva“, – aiškino pašnekovas. Įsigyti 16 arų žemės sklypą prie namų gyventojams atsiėjo po maždaug 3600 litų. „Mūsų namas yra miesto centre – šalia Vaikų ligoninė, Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Kiemas nuolat buvo užgrūstas svetimais automobiliais, patys gyventojai nerasdavo vietos. Dabar viskas tvarkoje. Nors nėra sužymėta, kur kieno vieta, tvarka yra“, – aiškino administratorius.
Kiekvienas gyventojas turi pultelius, įvažiavus į kiemą užtvaras nusileidžia. Nuosavas kiemas turi ir kitą kainą – savivaldybei nebepriklauso juose prižiūrėti tvarkos, gyventojai jau patys turi rūpintis švara. Anot A.Vainiaus, ilgainiui visi daugiabučiai turės savo kiemus. „Tai bus neišvengiama“, – įsitikinęs
jis.
