2019 m. gruodžio 13 d.

Įvažiavimą į Klaipėdą apsunkina geležinkelio pervažos

Įvažiavimą į Klaipėdą apsunkina geležinkelio pervažos
2013-02-15 Andrius Šatas, Meridianas Nr. 2 VERSLAS
Palei jūrą ir Kuršių marias nusidriekusi Klaipėda – keistokas miestas: išilgai tik trys pagrindinės gatvės, o nuo sausumos įvažiavimą į miestą apsunkina dvi geležinkelio pervažos.

Kiti sakytų: koks gi čia sunkumas, jeigu įvažiuoti į Klaipėdą nuo sausumos galima per keletą viadukų, netgi visai naujų ir patogių, o garsusis Jakų žiedas jau tapo šiuolaikišku transporto mazgu, kuriame automobiliai juda net keliais lygiais. Tačiau nuo seno dalis kasdien į Klaipėdą atvažiuojančių žmonių naudojasi senąja Tilžės gatve, nes ja patekti į miesto centrą ar į šiaurinę dalį yra arčiau. Tad Klaipėdos centre dirbantiems, tačiau užmiestyje gyvenantiems klaipėdiečiams bemaž kas rytą tenka kirsti geležinkelį Tilžės gatvėje. Pastebėta, kad be sustojimų įveikti šią pervažą – sėkmės dalykas: gali prasmukti nesustojęs, o gali įklimpti prie raudono signalo mažiausiai keliolikai minučių. O iš ryto visada laikas brangus. Pikčiausia, kad tiek laiko prastovėjęs pamatai vėžlio žingsniu prariedantį vienut vieną lokomotyvą arba geležinkelininkų dreziną. Tad pagrįstai kyla klausimas, ar geležinkelininkai negali taip susitvarkyti savo judėjimo, kad rytais į darbus automobiliais skubantys žmonės būtų kuo mažiau gaišinami prie pervažų.

Kaip pasiseks

Pasirodo, kad be sustojimų įveikti pervažas Tilžės gatvėje arba Rimkuose, kur daliai žmonių taip patogiau ir greičiau įvažiuoti į pietinę Klaipėdos pusę, iš tikrųjų yra savotiška loterija.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktoriaus pavaduotojas kelių ūkiui Sigitas Dambrauskas aiškino, kad visos automatinės pervažos veikia panašiu principu: kai traukinio lokomotyvas atsiduria maždaug apie 1 km nuo pervažos, suveikia automatiniai davikliai ir automobilių eismo pervaža uždaroma. Jeigu traukinys ar lokomotyvas važiuoja pakankamai greitai, mašinoms tenka stovėti neilgai. O jeigu sunkiasvoris traukinio sąstatas atrieda į Klaipėdą iš pietinės pusės, jam jau iš tolo reikia lėtinti greitį, tada ir stovėjimas prie pervažų prailgsta.

Kaip teigė S. Dambrauskas, geležinkelininkai, remontuojantys ir prižiūrintys kelius, stengiasi atsižvelgti į automobilių transporto srautus ir rytais prieš 8 valandą pervažą Tilžės gatvės vengia uždaryti. „Suprantame, kad tokiu metu visiems laikas brangus, juk patys taip pat važinėjame automobiliais, todėl trikdyti transporto eismo tikrai nenorime“, – sakė S. Dambrauskas. Jis pats taip pat gyvena Klaipėdos priemiestyje, kasryt nuo Gargždų pusės atvažiuoja į Klaipėdą, tačiau beveik visada naudojasi Vilniaus plento ir Baltijos prospekto viaduku. „Gal kokiais pora kilometrų man prailgsta kelionė iki geležinkelio stoties, tačiau kai paskaičiuoju, kiek galėčiau prastovėti Tilžės gatvėje prie pervažos, kiek papildomai degalų sudeginti, geriau renkuosi kelią be jokių pervažų“, – kalbėjo S. Dambrauskas.

Dirba reguliuotojas

Geležinkelių infrastruktūra besirūpinantis vadovas sakė, kad plieno magistralių remonto darbai paprastai vyksta nuo pavasario iki lapkričio mėnesio, žiemos mėnesiais geležinkeliai tvarkomi tik iškilus būtinybei: „Tada jau Tilžės ir Rimkų pervažose statome savo žmogų, kuris padeda operatyviau reguliuoti autotransporto eismą“, – pripažino S. Dambrauskas.

Jo žodžiais tariant, šiuo metu sunkiau prognozuoti Rimkų pervažos darbą. Dabar rekonstruojama Rimkų stotis, ilginami keliai, darbus numatyta baigti apie gruodžio 10 dieną. Dėl šios pervažos remonto traukiniai pro ją važiuoja lėčiau, todėl vairuotojams neišvengiamai kyla papildomų nepatogumų. Tačiau tai laikina.

Pasak S. Dambrausko, nepalankiai nuteikti vairuotojus, rytais prie Tilžės gatvės pervažos laukiančius leidimo važiuoti, gali lokomotyvai, iš Draugystės stoties važiuojantys į stoties depą. Čia jie prisipila kuro, atliekama jų apžiūra. Manevriniai lokomotyvai iš tikrųjų važiuoja negreitai, tad vairuotojams juos praleisti prie pervažos gali užtrukti ilgiau.

Savi grafikai

Klaipėdos regiono stočių skyriaus viršininkas ir Klaipėdos geležinkelio stoties viršininkas Igoris Petrovskis teigė, kad prekiniai traukiniai taip pat turi savo grafiką, tačiau gali važiuoti ir pagal grafiką, ir visiškai jo nesilaikydami. „Visame geležinkelių transporte griežtai laikomasi keleivinių traukinių grafiko. Keleiviniai traukiniai bet kur praleidžiami pirmiausia, jų grafiko laikymasis, ko gero, pats svarbiausias visų geležinkelių reikalavimas. Prekiniams traukiniams grafikas taip pat sudaromas, dargi metams į priekį. Kalbant apie bendrą kryptį iš Lietuvos į Klaipėdą, čia bene svarbiausi yra mūsų uosto poreikiai. Tad stengiamasi apskaičiuoti maksimaliausią prekinių traukinių kiekį, kuris daugiausia tenkina uosto krovos kompanijų poreikius“, – sakė I. Petrovskis.

Tačiau, pasak pašnekovo, yra ir kita medalio pusė. Atriedėję vagonai turi būti ir išvežti, o kadangi vagonų iškrovimas ne visada vyksta tolygiai, kartais turi būti išgabenti ir susikaupę tušti vagonai. O jau tada ieškoma bet kokių geležinkelio eismo „skylių“, kad tik greičiau Klaipėdos stotis liktų tuščia ir galėtų priimti naujus vagonus su kroviniais. Todėl prekinių traukinių eismo situacija gali keistis labai greitai ir jeigu vieną dieną atitinkamu laiku pervaža nebuvo uždaryta, nėra jokios garantijos, kad kitą dieną tuo pat metu prie jos nedegs raudonas signalas autotransportui.

Pagerės po rekonstrukcijos

I. Petrovskis sakė, kad pasibaigus Rimkų geležinkelio stoties rekonstrukcijai, pailginus jos kelius, situacija prie Rimkų pervažos turėtų pagerėti. Ši rekonstrukcija leis geriau aptarnauti Draugystės stotį, autotransportui bus mažiau trukdžių. „O tiek dabar, tiek ateityje vairuotojams, vykstantiems į Klaipėdą, vis dėlto rekomenduočiau naudotis viadukais. Kaip matote, mes dėl visiškai objektyvių priežasčių negalime informuoti vairuotojų, kokiu laiku pervažos keliuose, vedančiuose į uostamiestį, nebus uždarytos ir autotransportas nebus priverstas laukti prie pervažų“, – kalbėjo I. Petrovskis.

Gruodį dėl nuvirtusio šilumvežio prie pervažos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Aiškinamasi, dėl kokios priežasties šilumvežis žnektelėjo ant šono.

Spėjama, kad avarija nutiko dėl neperstumtų geležinkelio iešmų.

Prisiminus Draugystės traukinių stotį, akyse tuoj stoja kitas vaizdas: kuo daugiau bus prekinių traukinių ir kuo daugiau krovinių uostui bus vežama į pietinę dalį, tuo daugiau autotransporto nepatogumų bus visiems bendrovės „Vakarų laivų gamykla“,kitų uosto terminalų darbuotojams, nes jiems kiekvieną kartą tenka kirsti pervažą Jūrininkų prospekte.

Dar didesni susisiekimo su miestu nepatogumai bus ir vadinamojo Upelio kvartalo gyventojams. Dvi kvartalo pusės atsiremia į vandenį, pietinė pusė – į gamybines uosto teritorijas, o vienintelį išvažiavimą į miestą kerta intensyviai eksploatuojama uosto geležinkelio šaka. Upelio kvartalo gyventojų skundai dėl sudėtingų jų gyvenimo sąlygų gamybinių teritorijų pašonėje, nuolatinio triukšmo, taršos, sudėtingo susisiekimo su miestu ne kartą svarstyti savivaldybėje, uosto direkcijoje, tačiau iš esmės niekas nesikeičia. Kažkada Upelio kvartalas, priskirtas rezervinei uosto plėtros teritorijai, taip ir gyvena laukimu: o gal kada nors čia iš tikrųjų plėsis uostas.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktoriaus pavaduotojas kelių ūkiui Sigitas Dambrauskas aiškino, kad visos automatinės pervažos veikia panašiu principu: kai traukinio lokomotyvas atsiduria maždaug apie 1 km nuo pervažos, suveikia automatiniai davikliai ir automobilių eismo pervaža uždaroma. Jeigu traukinys ar lokomotyvas važiuoja pakankamai greitai, mašinoms tenka stovėti neilgai. O jeigu sunkiasvoris traukinio sąstatas atrieda į Klaipėdą iš pietinės pusės, jam jau iš tolo reikia lėtinti greitį, tada ir stovėjimas prie pervažų prailgsta.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas