2019 m. spalio 20 d.

Juodas darbas po uosto „gervėmis“

Juodas darbas po uosto „gervėmis“
2012-07-10 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 PROFESIJA
Parinkti krovinio užkabinimo įtaisus, pakrauti ir iškrauti krovinius, taip pat ir pavojingus, iškrauti smulkius krovinius iš laivo triumų, tvirtinti kraunamus krovinius – tai tik dalis darbų, kuriuos kasdien tenka atlikti laivų krovikams, o tiksliau – dokininkams. Daužantis bangų mūšai, cypiant kranams, zujant krautuvams ir kitai technikai, sningant ar lyjant dirbantys dokininkai neišvengia pavojingų situacijų bei problemų. Bene didžiausios, anot jų, pasenusi ir pavojų kelianti technika bei per menkas atlygis.

Kad problemos būtų girdimos, rūpinasi vienos iš uoste veikiančios Dokininkų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis. Jau 20 metų profsąjungai, vienijančiai apie 200, daugiausiai įmonės „Klasco“, darbininkų, vadovaujantis vyras žino, kuo gyvena eilinis dokininkas, daugelio manymu, tiesiog juodadarbis. „Kas yra dokininkas – ne visi žino. Visi yra girdėję apie laivo kroviką, bet mažai kas žino, kad tai – kraunantis, taip pat ir rankomis, dirbantis penkiais ar šešiais krautuvais, kranais žmogus. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje jis yra pačioje apačioje. Su kastuvu kasantis darbininkas ir dokininkas yra vienoje kategorijoje, nors tai aukštos kvalifikacijos specialistas“, – profesiją pristatė V. Bendoraitis.

Nepatenkinti alga

Pasak V. Bendoraičio, kaip ir daugelis mūsų šalyje, taip ir dokininkai nepatenkinti atlygiu. Europoje bene daugiausiai iš visų uždirba Roterdamo uosto dokininkai. Apskritai šios profesijos žmonės tarp darbininkų gali didžiuotis didžiausiomis algomis. „Vidutiniškai dokininkas uždirba 4500 eurų į rankas. Minimalus atlyginimas – 1200 eurų, vidutinis 1600–1800 eurų, Europoje vidutiniškai 2500 eurų uždirba visi dokininkai“, – pasakojo pašnekovas.

Lietuvoje dokininkų atlyginimas siekia apie 900–1000 eurų popieriuje, jis tris kartus mažesnis nei Skandinavijoje. Anot V. Bendoraičio, tai pagrindinė priežastis, kodėl šio darbo dirbti nenori jauni žmonės. Jie verčiau dirba sandėlyje užsienyje ir lengviau pelno duoną.

Dokininku jau apie 24 metus dirbantis Romas Liaudanskis prisimena, kaip prieš kelerius metus kolegos 15 proc. atlygio padidinimą išsikovojo „geltonuoju“ streiku.

„Visi buvome darbo vietose, dirbome pagal instrukcijas, tačiau labai lėtai. Susidarė laivų prastovos, vadovybė ištvėrė tik savaitę ir turėjo su reikalavimais sutikti, nes jiems toks darbas – nuostoliai“, – pasakojo R. Liaudanskis.

Anot jo, vadovybė turėtų elgtis protingiau ir bent kas dvejus metus simboliškai vos pora procentų pakelti atlygį, o ne delsti dešimtmetį ir laukti streikų.

Sumažėjus krovos apimtims, pastaruoju metu nuo įdirbio priklausantys dokininkų atlygiai nukentėjo net ir nekeičiant įkainių, tad, anot R. Liaudanskio, tai, ką prieš ketverius metus pavyko iškovoti, jau prarasta, tačiau sambrūzdis kol kas nebręsta.

V. Bendoraitis pastebėjo ir darbdavių gudrybes norint mokėti mažesnę algą. „Jei esi kvalifikuotas – esi dokininkas, jei nekvalifikuotas – įdarbina operatoriumi. Nemoko, nuvaro į darbą ir gerai, jei nieko nenutinka, o darbas juodas, tenka ir vagonus valyti. Nekvalifikuoti darbininkai irgi turėtų būti dokininkais. Jei dokininkas valytų vagoną, gautų daugiau. Žmogus atlieka dokininko darbą už žemesnį atlygį, nes jo pavadinimas ne toks“, – problemą įvardijo V. Bendoraitis.

Viskas viename

Pirmininko teigimu, Lietuvoje dokininkas – plataus profilio darbuotojas. Kitaip yra Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje. Ten tas pats žmogus nesėda ir prie krano, ir prie krautuvo vairo. Tad krano operatoriui pritrūkus darbo, šis gali atsipūsti ir krautuvo vairuoti jam neteks, nepakis ir jo alga. O Lietuvoje, pritrūkus trąšų ar kitų krovinių, nukenčia ir atlygis.

Nusivylimą kelia ir tai, jog darbdavys turi teisę reguliuoti darbo krūvius. Lietuvoje dar neratifikuotos tarptautinės dokininkų darbo bei sveikatos sąlygų uoste konvencijos, nesutvarkyta darbo sąlygų įstatyminė bazė.

„Kas turi namą, žino, koks didelis darbas nešti 2 tonas anglių 10 metrų. O čia žmogus gali krauti ir 30 tonų, gal ir 35 tonas gali „ištempti“. Nėra apskaičiuotos fizinės galimybės linijose“, – teigė jis.

Pasenusi technika

Ne mažesnė problema – pasenusi technika, kuria tenka dirbti. „Anksčiau buvo atnaujinamos detalės, dabar labai stipriai įjungtas taupymo mechanizmas, nebėra su kuo dirbti, vargstame. Pelnas gana nemažas, manau, ir investicijos turėtų būti didesnės. Tiesa, buvo nupirkti keli krautuvai, bet esama bazė mažai taisoma. Kai kurie krautuvai jau nebeturėtų dirbti, bet kitų tiesiog nėra“, – pasakojo R. Liaudanskis.

Anot jo, dokininkai nepaiso ir jiems kylančio pavojaus. Kadangi atlygis priklauso nuo atlikto darbo, dokininkas pluša, kiek tik gali.

„Tai reiškia, jog kranai, krautuvai dirba su tam tikra rizika. Su tokia technika tampa pavojinga dirbti“, – tęsė ir pirmininkas V. Bendoraitis.

Nepaisant to, pasak žinovo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbdavio kaltę įrodyti būtų sunku, nes jei dokininkas mato, jog technika netvarkinga, turi įspėti pamainos vadovą ir nusišalinti nuo darbo. Tačiau darbuotojas tai išdrįstų padaryti tik tuomet, jei iš tiesų matytų, jog gali žūti.

„Gali sakyti, kad dirbti nenori, priekabiauji. Pagrindinė bėda ta, kad norima su mažiausiomis sąnaudomis turėti didžiausią rezultatą. Ne tik nemokėti darbuotojui, bet ir pailginti technikos naudojimo laiką“, – sakė profsąjungos pirmininkas, apie tai su darbdaviu kalbėjęs jau dešimtis kartų.

Pasak V. Bendoraičio, bendravimo problema tarp darbdavių ir darbuotojų išlieka, ir ne tik šioje įmonėje. Problemų sprendimas vilkinamas, dialogas vyksta vangiai. Nepaisant to pirmininkas neabejoja, jog profsąjunga yra naudinga – darbuotojas nepakliūva į darbdavio nemalonę, nes jam nereikia pačiam išsakyti problemų. Į profsąjungą jis kvietė jungtis ir kitus uosto darbuotojus, pabrėždamas, jog ji rūpinasi ne tik dokininkais.

Privalumai

Nepaisant trūkumų, kurių nestinga kiekviename darbe, R. Liaudanskis darbui negaili ir pagyrų. „Turime premijas, vadinamuosius tryliktus atlyginimus, saugumo jausmas šioje įmonėje tikrai yra, gera socialinė padėtis irgi, o visa kita sutvarkoma“, – šypteli vyras.

Pirmininkas V. Bendoraitis nepamiršta paminėti neseniai bendrovėje „Klasco“ įdiegtos naujovės – sveikatos draudimo, kurio metinė vertė – 4000 litų. 1000 litų darbuotojas gali išleisti savo nuožiūra – įsidėti dantų protezus, plaukioti baseine ar pirkti akinius. Dar 3000 litų skiriami žmogui susirgus. Jam parūpinama geresnių vaistų, komfortiškesnė ligoninės palata. „Tai tikrai geras draudimas. Šiais metaiskalbėsime apie atlyginimų didinimą, tik ar tai nepakiš kojos? Sakys, jog jau pagerino sąlygas“, – svarsto V. Bendoraitis.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas