Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos dvi bylos, kuriose atsakovu yra viena ir ta pati bendrovė „Baltijos grupė“. Atlyginimų ji neišmokėjo dviejuose skirtinguose laivuose plaukiojusiems jūrininkams, vieni padirbo mėnesį, kiti tris ar keturis. Šeši jūrininkai jau ne vienerius metus yra Lietuvos jūrininkų sąjungos nariais, jiems teisinę pagalbą, išlaidas advokatams apmoka sąjunga. Karčios patirties apturėję kai kurie kiti bylinėtis nusprendę jūrininkai į sąjungą įstojo tik įvykių metu, ji ištiesė pagalbos ranką, tačiau visokeriopos pagalbos negarantavo. Visapusė pagalba garantuojama mokėjusiems nario mokestį.
Nukentėjusių jūrininkų yra ir daugiau, tačiau ar visi ryžosi savarankiškai bylinėtis, nežinia.
Liko be atlyginimų
Ilgą laiką sąžiningai atlyginimus mokėjusi bendrovė „Baltijos grupė“ pagarsėjo šią vasarą, kai laivo „Global 1“ kapitonas viešai pranešė, jog aštuoniems įgulos nariams nemokami atlyginimai. Tuomet laivas stovėjo Italijos uoste. Bendrovė jūrininkams vis žadėjo, kad atlyginimai „tuoj bus“, tačiau mokėti vis delsė. Tuomet laive dirbęs kapitonas Anatolijus Skvorcovas spaudai pasakojo, kad įgula dirbo iš peties, esą prieš tai buvusi komanda per mėnesį įvykdydavo tik du reisus, o ši – keturis. Į Afriką laivu buvo gabenamas brangus krovinys – marmuras. Galiausiai įgula ėmėsi priemonių – atplaukusi į uostą neleido iškrauti krovinio. Įgulos nariai neslėpė sulaukdavę grasinimų ir buvę pavadinti teroristais. Neleidus iškrauti krovinio Afrikoje, dalis pinigų buvo sumokėta.
Galiausiai atplaukus į Ispanijos uostą pakeisti įgulos atvyko nauja pamaina, tačiau A. Skvorcovas jos neįleido į laivą. Ši priemonė pasirodė veiksminga, su įgula buvo beveik atsiskaityta.
Didelės skolos
Tačiau ne visiems jūrininkams santykiai su šia bendrove baigėsi sėkmingai. Dar prieš šią įgulą laive „Global 1“ dirbę šeši jūrininkai atlygio taip ir neatgavo. Skaičiuojama, kad „Baltijos grupė“ jiems liko skolinga apie 90 tūkst. litų.
Lietuvos jūrininkų sąjunga savo nariams parūpino teisinę pagalbą. Pasak sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, jų paprašyta iš ieškovo išreikalauti ne tik atlygį jūrininkams, bet ir teisinei pagalbai skirtas išlaidas.
„Su bendrove ryšių nebepalaikome. Dar kai įvykiai buvo karšti, balandį, gegužę, buvome susitikę, buvo išdėstyti reikalavimai, priminta, kas yra kolektyvinėje sutartyje. Kadangi to nepaisoma, nesilaikoma žodžio, nėra prasmės kalbėti. Tik atsikalbinėjimai, kad ne jis („Baltijos grupės“ vadovas Ivanas Mazuras, red. past.) kaltas. Seniai nutraukėme pokalbius“, – sakė P. Bekėža.
Savininkas teisinosi, kad „Global 1“ buvo sugedęs variklis, teko staiga remontuoti ir bendrovė patyrė daug išlaidų. „Tačiau laivas dirbo, vien remonto kaltinti negalima“, – mano P. Bekėža.
Paskambinus bendrovės telefonu niekas nekelia ragelio, taip pat kaip ir surinkus vadovo mobilaus telefono numerį.
Du laivai – dvi bėdos
Su bendrove „Baltijos grupė“ siejamas ne tik su Lietuvos vėliava plaukiojantis „Global 1“, bet ir su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „BG Fighter“.
P. Bekėža teigia, kad nesėkmingai įvykiai susiklostė ir 2011 m. pabaigoje šiame laive dirbusiai įgulai. Šis laivas, kaip pasakojo P. Bekėža, buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu.
„Viena įgula sugrįžo iš Pietų Korėjos, kur laivas stovėjo, kita išplaukė. Abiems nebuvo mokami atlyginimai. Susisiekėme su Tarptautine transporto darbuotojų federacija, jos inspektorius Londone, Andrejus Černovas, susiekė su inspektoriumi Pietų Korėjoje. „Mašina“ buvo sujudinta stipriai. Galiausiai buvęs savininkas (Danijos kompanija „Clipper Project Ships LTD“, red. past.) susigrąžino laivą „BG Fighter“. Kad įgula paliktų laivą, bendrovė sumokėjo 80 proc. atlygio, jūrininkai buvo grąžinti į Klaipėdą“, – pasakojo P. Bekėža.
Ar 80 proc. atlygio gavę jūrininkai bepanoro ieškoti teisybės, nežinia, tačiau prieš tai plaukusi įgula liko it musę kandusi, su ja „Baltijos grupė“ neatsiskaitė. Atlyginimų negavo 13 laive „BG Fighter“ dirbusių jūrininkų. Skaičiuojama, kad bendrovė „Baltijos grupė“ jūrininkams liko skolinga apie 230 tūkst. litų.
Nagrinėjimas užtruks
P. Bekėža priminė, kad nei pernai, nei pastaruosius kelerius metus į teismus kreiptis neprireikė. „Tokie atvejai reti ir tokių nėra buvę jau seniai“, – atsiduso pirmininkas.
Pats P. Bekėža bylose veikiausiai bus liudytoju, mat dalyvavo tarp bendrovės ir jūrininkų sudarant kolektyvines sutartis. Bylų nagrinėjimas tik neseniai prasidėjo ir dar gerokai užtruks.
P. Bekėžos žiniomis, jūrininkams atlyginimai buvo mokami per užsienyje įregistruotą kompaniją. Teisininkai teigia, kad tai situaciją apsunkina.
Narplioti situaciją patikėta Henriko Mackevičiaus advokatų kontorai. Jos atstovai teigė plačiai komentuoti dar nenorintys, nes bylų nagrinėjimai tik prasidėjo.
„Tai nemenkos apimties bylos. Pati bendrovė neigia turinti mokėti jūrininkams atlyginimus, teisme jiems atstovauja bendrovės teisininkė. Gana sunki padėtis, nes jūrininkų sutartys buvo sudarytos su viena įmone, valdytojas yra kitas, mokėjimai vykdomi per Londone veikiančią bendrovę. Visa tai bus trukdis. Laukiame papildomų dokumentų, turėtų paaiškėti daugiau detalių“, – trumpai pakomentavo advokato H. Mackevičiaus padėjėjas.
Žvejai be algos
Atlyginimų savo darbuotojams, P. Bekėžos žiniomis, nesumokėjo ir bendrovė „Baltlanta“. Joje dirbantys jūrininkai nėra įstoję į Lietuvos jūrininkų sąjungą, tad tikslesnių žinių, kiek jūrininkų algų negavo ir kokio dydžio įsiskolinimai, P. Bekėža neturi.
„Skambina žmonos, užeina jūrininkai, tačiau jie nėra mūsų nariai. Patarėme kreiptis į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją. Vienu metu bendrovės žvejybiniai laivai buvo suvaryti į Las Palmo uostą, bendrovė net neturėjo pinigų sugrąžinti jūrininkų namo. Viskas taip susiklostė, nes Mauritanijoje buvo uždrausta žvejoti. Laive dirbo ir rusų iš Kaliningrado“, – pasakojo P. Bekėža.
Pirmininkas teigia, kad dar anksčiau problemų turėjusiems „Baltlantos“ jūrininkams buvo pagelbėta, tačiau jūrininkai į sąjungą taip ir neįstojo, tad šįkart pagalbos teikti tiesiog nėra galimybių, mat to neleidžia sąjungos įstatai. „Durys atviros, jie gali įstoti“, – priminė pirmininkas.
