Šiemet rugsėjo 1-5 d. Baltijos jūros regione Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) organizavo tradicinę kasmetinę laivų, plaukiojančių su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, patikrinimo savaitę.

Buvo inspektuojami laivai, stovintys Lietuvos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos, Rusijos (Sankt Peterburgo ir Kaliningrado) uostuose. Iš viso patikrinta 200 laivų. Šiemet Baltijos savaitė sutapo su Azijos profsąjungų organizuota savaite Japonijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje. Per šių metų Baltijos savaitę jūrininkams išmokėta beveik milijonas JAV dolerių, nesumokėtų išmokų – 911661 doleris. Didžioji šios sumos dalis, t. y. 850392 doleriai, sumokėti kruizinio laivo “Delphin”, kuris buvo patikrintas Vokietijos Brėmerhaveno uoste, greičiausiai gavus skundų, 200 Ukrainos jūrininkų už liepą ir rugpjūtį.

Danijoje jūrininkai ir dokininkai piketavo kruizinį laivą, kuriame buvo prastos darbo sąlygos. Paprastai per ITF organizuojamas kovos su “patogiomis” vėliavomis savaites keičiamasi kaimyninių šalių ITF inspektoriais ir jie tikrina laivus ne savo uostuose. Klaipėdos uoste į pagalbą Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) darbo inspektoriui ir ITF inspektoriui Andrejui Černovui buvo atsiųsti du inspektoriai iš Norvegijos: vienas – dokininkų profsąjungos atstovas, kitas – tik šiemet rugsėjo 1 d. paskirtas jūrininkų profsąjungos inspektorius iš Tromso miesto. Iki šiol Šiaurės Norvegijos inspektoriaus nebuvo, tas regionas nebuvo prižiūrimas. Į Norvegiją keturiom dienom buvo išvykęs LJS pirmininko pavaduotojas-teisininkas Remigijus Kalnius.

Įkalinti 11 mėnesių

A. Černovas pasakojo, kad jis su norvegais inspektoriais Klaipėdos uoste įstrigo su Panamos vėliava plaukiojančiame laive “Apellis”, kuris priklauso graikams. Jame rasta nemažai pažeidimų: laivas turėjo kolektyvinę sutartį, tačiau atlyginimai buvo mažesni nei numato ITF standartai. Be to, šiame laive rasti 5 indoneziečiai, dirbantys jame daugiau kaip 11 mėnesių. Jie ne kartą prašė kompanijos, kuriai priklauso laivas, išsiųsti juos namo, nes baigėsi kontraktų galiojimo laikas. Kompanijos atstovai aiškino negalintys to padaryti, nes esą Europos Sąjungoje (ES) labai sunku įforminti vizas.

“Iš tikrųjų taip nėra. Įgulos ES keičiamos nuolatos ir problemų nebūna, pavyzdžiui, nei Amsterdame, nei Rygoje, tik reikia iš anksto apie tai pranešti laivo agentui. Tačiau Lietuvoje problema, pasirodo, yra. Norint išsiųsti įgulos narį iš Lietuvoje stovinčio laivo problemų lyg ir nekyla, o bandant atsiųsti kitą keičiantįjį jūrininką, pastarasis gali turėti problemų dėl vizos. Mūsų pasieniečiai į Azijos šalių piliečius žiūri kaip į nelegalus, nesvarbu, kad jie jūrininkai, jiems nenorima duoti vizų. Užtat tiems indoneziečiams buvo labai sunku iš čia išvažiuoti, nes juos turėjo kažkas pakeisti”, – pasakojo A. Černovas.

Kadangi po dviejų dienų laivas iš Klaipėdos turėjo išplaukti į Hamburgą (Vokietija), buvo sutarta, kad indoneziečiai namo bus išsiųsti iš jo. “Apellis” labai ilgai stovėjo reide ir Hamburgo uoste prisišvartavo tik praėjusį šeštadienį. Tądien į laivą atėjus vietiniam ITF inspektoriui grynais buvo sumokėta jūrininkams, kuriems nebuvo mokama už viršvalandžius. Bendra suma ir jiems, ir 5 indoneziečiams, su kuriais buvo visiškai atsiskaityta, turint omenyje ir atostoginius etc., sudarė beveik 50 tūkst. dolerių. Indoneziečiai pagaliau buvo nuvežti į oro uostą ir išsiųsti namo.

Pasak A. Černovo, naujas norvegų inspektorius Klaipėdos uoste gavo geros patirties. Kai problemų nebūna, nėra iš ko pasimokyti. “Mes ne tik tikriname, bet ir įsitikiname, ar mūsų nurodymai įvykdyti. Visada pranešame kitam inspektoriui kitame uoste, kas turi būti padaryta, kad patikrintų”, – sakė jis. Kituose Klaipėdos uoste tikrintuose laivuose didesnių pažeidimų nerasta, tik įvairių smulkmenų. Viename laive buvo negerai parašyti kontraktai, sumažintos kompensacijos sumos. Išsiųstas raštas profsąjungai, pasirašiusiai kolektyvinę sutartį. Iš jos jau gautas atsakymas, jog išsiaiškins.

Saugo vietinę rinką

Norvegijoje laivai buvo tikrinami Larviko ir Sandefjordo uostuose. Aplankyti 6 skirtingų tipų laivai – konteinervežis, cheminis tanklaivis, ro-ro keltas etc. Didelių pažeidimų nenustatyta. Viename Turkijos kompanijos laive kolektyvinės sutarties nuostatos šiek tiek neatitiko jūrininkų kontraktuose nurodytų darbo sąlygų. Buvo susisiekta su Turkijos ITF inspektoriumi, sutarta, jog jis kreipsis į kompaniją raštu ir pareikalaus pašalinti trūkumus. Į ro-ro laivą pakartotinai važiuota tik todėl, kad jo jūrininkai (įgulą sudarė vien tik filipiniečiai) buvo iškėlę klausimą, ar jiems mokami normalūs atlyginimai. Inspektoriai, išsiaiškinę situaciją, vyko pranešti, kad viskas daroma pagal taisykles.

Norvegija yra Europos ekonominės bendrijos (EEB) narė, bet nėra ES narė. Šalis turi du laivų registrus. Norvegijos antro registro laivuose reikalavimai dėl įgulų narių įdarbinimo ne tokie griežti, juose gali būti mažesnis šalies jūrininkų procentas. Todėl tokiuose laivuose dirba nemažai lietuvių ir lenkų. Bet darbo ir apmokėjimo sąlygos, pasak R. Kalniaus,

skiriasi labai neženkliai. Viename jo aplankytame laive, plaukiojančiame su Norvegijos antro registro vėliava, visą įgulą sudarė lenkai, tik kapitonas buvo danas. Norvegijos pirmo registro laivuose profsąjunga griežtai kontroliuoja įgulų narių įdarbinimą, saugo vietinę rinką. Paprastai naudojamasi taisykle – du trečdalius įgulos narių turi sudaryti tos šalies piliečiai. Lietuvoje irgi galioja reikalavimas, kad du trečdalius įgulos narių turi sudaryti EEB piliečiai.

Kuo nustebino norvegai

“Norvegijoje tvarka gana griežta. Patekimas į uostus griežtai reglamentuotas. Ėjome į vieną įmonę “Yara”, didžiulę chemijos produktų gamyklą, gaminančią ir trąšas, tai ir dujokaukes išdalino, reikėjo specialių batų, su metalais priekyje, jau nekalbant apie šalmus etc.”, – pasakojo R. Kalnius. Įdomu tai, kad Sandefjordo uoste gamykla “Yara” turi savo krantines, prie kurių švartuojasi laivai, išgabenantys jos produkciją. R. Kalnių nustebino tai, kad pati gamykla frachtuoja laivus prieš tai skelbdama konkursą. Iš pasiūlytų variantų ji atsirenka geriausius. “Pati gamykla rūpinasi, kad laivai turėtų normalias kolektyvines sutartis, kad jūrininkų darbo sąlygos būtų geros, nes nenori, kad tuo metu, kai laivai stovi prie jos krantinių, kiltų kokie nors incidentai ar streikai. Pavyzdžiui, dviejų laivybos kompanijų paslaugų atsisakyta todėl, kad kolektyvinėje sutartyje buvo nepakankamos sąlygos, apsaugančios jūrininkus nuo viršvalandžių etc. Gamykla netgi turi savo inspektorių, kuris tikrina tuos laivus. Toks požiūris mane labai nustebino”, – sakė R. Kalnius. Gamyklos inspektoriui Norvegijos ITF inspektoriai pažadėjo surengti mini seminarą, patarti, į kokias kolektyvinių sutarčių nuostatas būtina atkreipti dėmesį, supažindinti su naujais konvencijų reikalavimais.