Jūrininkų namai Klaipėdoje veikia jau apie 50 metų. Dabartinis Jūrininkų centras buvo atidarytas prieš septynerius metus. Lietuvos jūrininkų sąjungos pastangomis, Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos Jūrininkų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1 mln. JAV dolerių jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo gerinimui Klaipėdoje. Už šias lėšas buvo įsigytas žemės sklypas, pastatytas modernus Jūrininkų centras. Juo rūpinasi viešoji įstaiga „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“.

Jo vadovas Algirdas Grybas skaičiuoja, jog centrui normaliai funkcionuoti reikėtų apie 240 tūkst. litų, o visiškai įgyvendinti misiją – apie 400 tūkst. litų. Pernai centro pajamos sudarė 120 tūkst. litų. Iš jų 75 tūkst. litų uždirbo čia veikiantis baras, 20 tūkst. litų skyrė Jūrininkų sąjunga, maždaug tiek pat pavyko uždirbti iš salių nuomos, Uosto direkcija krepšelį papildė kukliais 6 tūkst. litų. Vadovaujant ankstesniam vadovui direkcija Jūrininkų centrui per mėnesį skirdavo 10 tūkst. litų.

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas spaudai yra minėjęs, jog Jūrininkų centras privalo pats išgyventi, juolab kad turtas jiems nieko nekainavo. Šiemet direkcija Jūrininkų centrui nusprendė išvis nebeskirti lėšų ir planuoja pati teikti jūrininkams dalį paslaugų, mat uosto įstatyme yra numatytas jūrininkų socialinis ir buitinis aptarnavimas.

E. Gentvilas neslepia, kad pagrindine priežastimi nebeskirti lėšų Jūrininkų centrui tapo įtarimai, jog pinigai nėra naudojami skaidriai. Vadovui pasirodė keista, jog po tuo pačiu stogu veikia ir A. Grybo privati bendrovė, kuri rūpinasi baro veikla.

Baras – laisvalaikio dalis

Jūrininkų centrui vadovaujantis A. Grybas mano, jog Uosto direkcija neįvertino realios situacijos. Jūrininkų centras, kaip viešoji įstaiga, prekiauti alkoholiu negali, tad tai daryti nuspręsta per jo turimą bendrovę. Anksčiau čia patalpas nuomojosi ir paslaugas teikė kita įmonė, tačiau paslaugos nuvylė.

„Įmonė, kurios akcininku ir direktoriumi esu, tapo pagrindiniu jūrininkų centro rėmėju, pernai tai sudarė 75 tūkst. litų. Žinoma, tai ne iš gero gyvenimo, reikėjo ieškoti, kaip jį išlaikyti. Yra baras, niekur nepabėgsiu nuo klasikos, visi prisimename dainą: „Aš toks vienišas jaunas jūreivis“. Mes nesuvaržome ir neperauklėjame žmogaus – jei jis užeina į klubą ir veikia baras, kodėl neparagavus lietuviško alaus ar stiklą viskio? Visa tai labai priimtina ir nėra smerktina“, – situaciją komentavo A. Grybas.

Šiuo metu centras priverstas ne tiek rūpintis aptarnavimu, kiek išsilaikymu. „Laikausi nuomonės, kad tai ne finansinis, o politinis ir požiūrio į jūrininką klausimas“, – kalbėjo vadovas.

Taip pat jis džiaugėsi, kad uostas imasi pats rūpintis jūrininkais, esą tai reiškia, kad nesikratoma atsakomybės.

Nenuleidžia rankų

Situaciją bando narplioti ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kurios iniciatyva atsirado Jūrininkų centras. Jos pirmininkas Petras Bekėža svarstė, ar Uosto direkcijos teikiamos paslaugos atitiks reikalavimus. „Uostas turėtų pasiimti Tarptautinės darbo organizacijos, kurios nare yra Lietuva, konvencijas ir paskaityti, kokie tie reikalavimai, o ne tik išskirti kambariuką, kompiuterį ir telefoną. Jūrininkus reikės ir pavėžėti, ir ne tik Uosto direkcijos darbo metu, bet ir vakarais. Pažiūrėsime, kaip jiems seksis“, – kalbėjo P. Bekėža.

Anot P. Bekėžos, vienoje konvencijų numatyta, jog šalyje turi veikti Jūrininkų gerovės taryba. Ją sudarytų įvairių institucijų atstovai. Organizacija kontroliuotų, kaip vykdomas jūrininkų aptarnavimas. Siekdama užtikrinti paslaugų jūrininkams gerinimą ir išvengti dubliavimosi vykdant aptarnavimą, Jūrininkų sąjunga kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, ragindama sukurti tokią tarybą. Ši pritarė jos steigimui ir pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

„Procesas pradeda judėti į teigiamą pusę. Taryba, kurios nariai bus susipažinę su gerove jūrininkams, galėtų kelti reikalavimus Uosto direkcijai, kuri prisiėmė vykdyti funkciją“, – sakė P. Bekėža.

Pasak jo, jei taryba nuspręstų, kad jūrininkais turi rūpintis Uosto direkcija, jūrininkų centras taptų nebereikalingas. „Kol kas neketiname centro uždaryti, priiminėjome ir priimsime jūrininkus pagal galimybes. Jeigu nevykdytume veiklos, tektų grąžinti lėšas Tarptautiniam jūrininkų fondui“, – apie neaiškų centro likimą kalbėjo P. Bekėža.

Paslaugų spektras

Skaičiuojama, kad per metus į uostą atplaukia apie 7000–8000 laivų, pusė su užsienio valstybių vėliava. Laivai į uostą atplukdo apie 80–100 tūkst. jūrininkų. Jūrininkų centre per dieną apsilanko apie 20–30 šios profesijos atstovų.

Jūrininkų centras suteikia įvairias paslaugas – paima iš laivo ir atveža į Jūrininkų centrą, kuriame yra įvairių pramogų, treniruoklių salė, sauna. Pageidaujančius apsipirkti nuveža į prekybos centrus, kirpyklas ar baseiną. Į laivus pristato telefono korteles, kurios leidžia itin pigiai susisiekti su namais. Dauguma paslaugų jūrininkams teikiamos nemokamai.

A. Grybo žiniomis, Skandinavijos, JAV uostuose į bendrą rinkliavą įskaičiuotas ir mokestis tokiam centrui. Laivas, įplaukęs į uostą, net ir nesinaudojęs tokiomis paslaugomis, rinkliavą sumoka. A. Grybas siūlė tokią idėją ir Klaipėdos uostui, tačiau prieita prie išvados, jog rinkliavos administravimas kainuos daugiau nei bus naudos. Anot A. Grybo, net ir 100 litų nuo kiekvieno laivo per metus sudarytų didelę paramą centrui.

Pinigų nebeskirs

„Kadangi matau, jog A. Grybo bendrovė pardavinėja „šnapsą“ per centrą, nenoriu jo finansuoti. Jei taip nebūtų, turbūt būtume kitaip svarstę šią situaciją. Mes nesakome, kad neparduokite „šnapso“, nesamdykite dainininkų. Ką norite, tą darykite, tačiau mes nei pardavimų, nei striptizo seansų neturime organizuoti. Jei kažkas nori tai daryti ir iš to užsidirbti, į sveikatą. Kuo įdomiau bus atplaukusiems jūrininkams, tuo geriau“, – teigė E. Gentvilas.

Šiuo metu direkcijos patalpose įrenginėjama atskira erdvė, kurioje jūrininkai turės priėjimą prie interneto, galės naudotis telefonu, pažaisti stalo tenisą, taip pat bus siūlomos transporto paslaugos. Uosto direkcijos administracijos vadovas Artūras Drungilas neslepia, jog direkcija siūlys išimti iš įstatymo šią prievolę ir ateityje jūrininkais išvis nenorėtų rūpintis. „Tai privačių rėmėjų, laivų savininkų bei agentų reikalas, kituose uostuose valstybės pinigai tam nėra naudojami“, – teigė A. Drungilas.