Net sunku patikėti, kad jūrų kadetų mokyklos laukia jau tokia garbinga sukaktis, tačiau mokykla savo pradžią skaičiuoja nuo 1743 m., kai tuometinis superintendentas pasirašė raštą dėl mokyklų statybų Juodkrantėje ir Nidoje. 1823 m. į Juodkrantės mokyklą atvyko pirmoji mokytoja, baigusi mokytojų seminariją, iki tol vaikus mokė liuteronų kunigas. Po įvairių transformacijų nuo 2006 m. Juodkrantėje veikia jūrų kadetų mokykla.
Kas šiandien yra ši mokykla, kaip dirba ir kvėpuoja, kaip čia mokosi vaikai, kokie ateities planai?
Pasak mokyklos direktorės Elenos Grigalionienės, jūrų kadetų mokykloje iš viso dirba 17 mokytojų, tačiau tik 10 iš jų turi pilną pamokų krūvį, o 7 mokykloje dirba vos po porą ar keletą valandų per savaitę. Bendras mokinių skaičius – 40, o kadetų ugdymą pasirinkę 28 mokiniai. Mokyklos vadovės pastebėjimu, ne visi mokiniai gali būti kadetai, jų apsisprendimą lemia ne tik asmeninis pasirinkimas, norai ar nenorai, bet ir sveikatos reikalai.
Mokykloje vykdomas netradicinis kadetų ugdymas – ugdymas pagal formaliąsias pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pagrįstas tarptautinės jūrų kadetų asociacijos mokymo programų principais, specifine mokymosi aplinka. Šiaip jūrų kadetų mokykla – tai bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti netradicinio ugdymo (kadetų) pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, suteikianti bendrąjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą bei papildomas su jūreivyste ir laivininkyste susijusias kompetencijas.
Mokykla turi savo simboliką: vėliavą, uniformas, kadeto Garbės kodeksą, devizą: „Sveikame kūne – sveika siela“ (Mens sana in corpore sano – lot.).
Jūrų kadetų mokyklos atsiradimą Juodkrantėje lėmė jau senokai įvairiose pajūrio vietose gyvenančių žmonių norai ir mintys įkurti tokio pobūdžio mokyklą. Tokius planus puoselėjo Klaipėdos jūrinė visuomenė, Neringos žmonės ir politikai, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybė, daugelis jūrai neabejingų Lietuvos žmonių. Kaip sakė E. Grigalionienė, kai į vieną vietą suplaukė visos palankios aplinkybės, 2006 m. Juodkrantėje ir atsirado jūrų kadetų mokykla. Tai, kad ji išties reikalinga ir atspindi ne tik vietinių gyventojų, bet ir visos Lietuvos poreikį, liudija faktas, kad mokykla turi nemažą ratą geranoriškų rėmėjų ir partnerių.
„Jeigu norėtumėte surašyti visas institucijas bei įstaigas, su kuriomis mūsų mokykla aktyviai bendradarbiauja, reikėtų atskiro popieriaus lapo, – sakė E. Grigalionienė. – Paminėsiu bent pačias svarbiausias, autoritetingiausias: Krašto apsaugos ministerija, Karinės jūrų pajėgos, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos laivininkų mokykla, kadetų gimnazija „The Royal Hospital School“ Jungtinėje Karalystėje, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Juodkrantės girininkija. Ir tai – tik dalis įstaigų ir institucijų, su kuriomis mūsų bendradarbiavimas tikrai ne formalus“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Vaikai mokomi pagal Didžiosios Britanijos gimnazijos „British Royal Hospital School“ metodiką. Be bendrojo lavinimo kadetai mokosi ir jūrinių disciplinų, jūrlapių, bendrojo laivų pažinimo, laivavedybos, buriavimo pagrindų. Ugdyti kadetus padeda Klaipėdos universitetas, Jūreivystės kolegija ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Moksleiviai gyvena Juodkrantės karinių oro pajėgų bazėje. Mokyklą remia Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas.
Nereikia nė klausti, kas labiausiai patinka jūrų kadetų mokyklos auklėtiniams. Daugelio troškimas – pateikti į Klaipėdos universiteto mokomąjį burlaivį „Brabander“ ir pakeliauti Baltijos jūra. Nesunku patikėti, kad betarpiški įspūdžiai, patirti tarp sūrių jūros bangų, fantastiški saulėlydžių peizažai ir draugiška įgulos aplinka bei kapitono Valdemaro Vizbaro pamokos daugelį vaikų visiems laikams susargdina tikra jūros liga ir meile jūrai. Jūrų kadetai su „Brabanderiu“ jau pabuvojo Liubeke, Gdanske, Kalmare, Karlskronoje, Turku, Gotlando saloje, Taline, Rygoje. Mokykloje neretai lankosi į Klaipėdą atplaukusių NATO valstybių karinių laivų įgulų nariai, jūrų kadetams rengiamos pažintinės ekskursijos į šiuos laivus. Lyg ir savaime suprantama, kad jūrų kadetams pagrindinė ir svarbiausia užsienio kalba – anglų.
Tačiau ne tik jūra žavisi ir domisi jūrų kadetai. E. Grigalionienė pastebėjo, kad mokyklai gyvuojant žemės lopinėlyje tarp marių ir jūros, nuostabios Kuršių nerijos gamtos apsuptyje, vaikai noriai ir aktyviai dalyvauja įvairiuose gamtosauginiuose projektuose. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla pirmoji Lietuvoje apdovanota Žaliąja vėliava, mokykloje nuolat vyksta įvairūs gamtosauginiai renginiai.
Jūrų kadetų mokyklos direktorė A. Grigalionienė neslėpė, kad Juodkrantės mokyklai veiklos ir vystymosi pavyzdys – Jungtinės Karalystės Royal Hospital School (RHS). Neseniai Lietuvos delegacijai lankantis RHS ir susipažįstant su jos veikla bei tradicijomis, vyko įdomios ir naudingos diskusijos mokyklos valdymo, struktūros, ugdymo turinio sudarymo, ugdymo programų parengimo, mokinių socializacijos, apgyvendinimo klausimais. Lietuvos delegacija susipažino su RHS edukacinėmis erdvėmis, bendrabučiais, koplyčia, sveikatos korpusu, buriavimo baze, dalyvavo parodomajame muzikos mokyklos orkestro pasirodyme. RHS verslo vadybininkas Davidas Charltonas, vadovavęs visai susitikimo su lietuviais programai, pastebėjo, kad Juodkrantės jūrų kadetų mokyklai vertėtų sekti RHS nustatyta darbo tvarka ir metodika. Buvo sutarta, kad mokyklos vadovė artimiausiu laiku turėtų praleisti vieną darbo savaitę RHS.
Jūrų kadetų mokyklos siekis – tapti nacionaline mokykla, kurioje galėtų mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių atvykę vaikai. Devyniolikoje pasaulio valstybių veikia tokio pobūdžio mokyklos, taigi ir Lietuva, kaip jūrinė valstybė, privalo tokią mokyklą turėti. Mokyklos plėtrą ir naujus siekius riboja tinkamų bendrabučių vaikams trūkumas, tačiau mokyklos vadovė teigė, kad po 2–3 metų šis klausimas turėtų išsispręsti. Jūrų kadetų mokyklai perduodami du Juodkrantėje esantys pastatai, po renovacijos tapsiantys bendrabučiais.
