2019 m. sausio 19 d.

Karinis orkestras visada pasitempęs

Karinis orkestras visada pasitempęsBMC
2014-01-10 Mindaugas Aušra, Meridianas Nr. 3 PROFESIJA
Šių metų gegužės 1 dieną suėjo lygiai penkiolika metų, kai Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, vadovaujamas ilgamečio kapelmeisterio Pranciškaus Memėno, buvo prijungtas prie Lietuvos kariuomenės.

Orkestras gyvuoja nuo 1966 m. Sovietmečiu tai buvo profesionalus Klaipėdos miesto orkestras, daugeliui klaipėdiškių iš praeities žinomas „Bangpūčio“ vardu. Pirmuoju dirigentu tuomet buvo paskirtas Justinas Jonušas. Nuo 1976 m. orkestrui pradėjo vadovauti dabartinis kapelmeisteris P.Memėnas.Karinių jūrų pajėgų orkestras yra reikšminga ne tik Karinių jūrų pajėgų, bet ir viso Klaipėdos miesto bei krašto istorijos dalis. Po trejų metų, 2016-asiais,orkestras minės gražų 50-ies metų jubiliejų nuo jo įkūrimo.

Geriausi tarpukario maršai

Per keturiasdešimt metų, nuo P. Memėno darbo pradžios, orkestras pasikeitė beveik neatpažįstamai. Iš senojo, pirmojo orkestro sudėties liko tik keturi nariai, visi jie greitai iškeliausiantys į pensiją. Orkestro vadovui P.Memėnui liko dirbti šiek tiek daugiau nei keturi su puse metų, o tada teks atsisveikinti su orkestru visam laikui. Per keturis dešimtmečius orkestro veiklos ir organizavimo metodologija nepasikeitė. „Muzikoje išlieka tie patys reikalavimai, dabar tik daugiau drausmės ir kiekvienas savo širdies įdeda daugiau“, – teigia orkestro vadovas, kapelmeisteris P.Memėnas. Tiesa, kadangi tai civilis orkestras, priklausantis kariniam junginiui, tai veiklos organizavimas iš tiesų yra griežtas. Ir sėdėti, ir žygiuoti, ir stovėti privalu kaip kareiviams, bet bausmių už prasižengimus nebūna. „Negali būti kažkokių bausmių, tai yra laisvai samdomi muzikantai. Mes pakalbame apie klaidas, jeigu reikia, daugiau repetuojame. Išvaizda yra karinė, bet ne darbo pobūdis“, – komentuoja P. Memėnas. Žinoma, tam tikros programos, kurių esmė – žygiavimas, reikalauja nuolatinių repeticijų ir tobulinimo. Orkestro veikla varijuoja – akomponuoja įprastiems, bažnytiniams chorams, padeda solistams arba atlieka savo koncertinį repertuarą, kuriame per keturiasdešimt metų yra sukaupta dešimtys kūrinių. „Į mūsų repertuarą įeina klasikinė, estradinė, džiazo, religinė muzika. Karinio pobūdžio kūriniai yra tik maršai, ir visi jie kilę iš tarpukario Lietuvos. Iš sovietinių laikų mes nei vieno maršo nebegrojame, nors ir esame kariuomenės orkestras“, – pasakoja orkestro vadovas.

Greitai pritrūks narių

Šiuo metu orkestrą sudaro 32 nariai, bet greitai vienus teks keisti kitais, nors kol kas orkestro vadovas nežino, kaip reikės surasti naujų narių. Paties orkestro sudėtis įvairi: nuo studentų iki pensininkų. Visi muzikantai su aukštuoju išsilavinimu, išskyrus šešis, kurie pradėjo groti orkestre nuo pat jo susikūrimo. „Jokios atrankos nėra daromos, bet vienas iš esminių kriterijų – aukštasis išsilavinimas. Visus muzikantus, kuriuos priėmiau, pažinojau asmeniškai. Kadangi iki šiol dirbau Klaipėdos universitete instrumentinės muzikos katedroje, ėmiau studentus, nes ten jie turėjo ir papildomą orkestrą, todėl juos pažinojau ir kaip specialistus, ir kaip žmones. Dabar fakultetas tuščias, todėl net nežinau, kaip reikės surasti naujų žmonių“, – pasakoja orkestro kapelmeisteris P.Memėnas. Tiesa, pasak orkestro vadovo, atlyginimai nėra dideli, todėl iš kitų miestų pasikviesti žmonių yra praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu kariniams padaliniams priklausančių orkestrų, kuriuose dirba kariai, atlyginimai yra du kartus didesni. „Tai mes pusę dienos repetuojame, o paskui vyrai šoka į kitus darbus: kas mokytojauja, kas teatrų orkestruose, operose ar ansambliuose dirba. Reikia kažkaip suktis“, – tvirtina P. Memėnas.
Paramos orkestrui netrūksta. Visai neseniai buvo padovanoti nauji instrumentai, kurių bendra vertė siekia apie 400 tūkst. litų. Jiems orkestro vadovas dėkoja už pakitusį skambesį. „Tai yra labai geri instrumentai, duoda savitą, minkštą, švelnų skambesį. Žinote, reikia, kad skambesyje girdėtųsi aksomas, tam tikras sodrumas. Net juokinga, kai žmonės galvoja, kad jeigu yra karinis orkestras, tai bus kapojama geležis“, –pabrėžia kapelmeisteris.

Darbas nevirtęs rutina

Pats P.Memėnas teigia, kad palikus orkestrą šios veiklos tikrai pritrūks, nes jame praleista didžioji gyvenimodalis. Orkestro kapelmeisteris šiuo metu jokių pagalbininkų neturi, todėl visas administracinis darbas guli ant vadovo pečių. Per metus orkestras turi apie aštuoniasdešimt koncertų, išvažiuoja į užsienį kaip civilis orkestras. Anot P. Memėno, aktyvi veikla neleidžia stabarėti, verčia nuolatos pasitempti, tobulėti. Ateityje jis norėtų priimti daugiau žmonių, bet koją kiša finansavimo stoka. „Lietuvos kariuomenė išlaiko penkis orkestrus. Mes tarsi orkestrų žiedas esame. Žinoma, svarbiausias yra prezidentinis bei centrinis orkestras. Vilniuje yra dar du kariniai orkestrai, Kaune vienas – pusiau karinis, o Alytuje toks pats kaip ir mūsų – civilis“ – pasakoja P.Memėnas.

Orkestro istorija:

1966 m. – įkuriamas profesionalus Klaipėdos miesto orkestras„Bangpūtys“
1998 m. gegužės 1 d. – orkestras įtraukiamas į Krašto apsaugos sistemą
2000 m. birželį – orkestras pervedamas į Vakarų karinę apygardą
2004 m. liepos 1 d. – orkestraspriskiriamas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas