2019 m. liepos 19 d.

Kas galvos apie jūrininkų senatvę?

Kas galvos apie jūrininkų senatvę?
2012-07-10 Evelina Valiuškevičiūtė, Meridianas Nr.1 PROFESIJA
Balandžio pradžioje Graikiją drebino protestuojantys jūrininkai. Graikijos parlamentui nepadidinus Jūrininkų federacijos reikalautų pensijų ir atlyginimų, jūrininkai netylėjo. Jie uostuose paliko prišvartuotus visus laivus ir keltus, o tai turėjo neigiamos įtakos Graikijos vidaus ir užsienio turizmui bei ekonomikai.

Jūrininkų bruzdėjimai Graikijoje verčia pažvelgti žymiai arčiau. Kokia jūrininkų situacija Lietuvoje? Ar neišvysime graikų padiktuoto pavyzdžio artimiausiu metu Lietuvoje? Daugiau nei trečdalį atlygio gaudami dienpinigiais, jūrininkai neramiai žvelgia į senatvę. O tie, kurie dirba laivuose su „patogiomis vėliavomis“, gyvena šia diena – sulaukę senatvės jie nebus užsitarnavę jokių socialinių garantijų savo šalyje. Kaip jie elgsis tokiu atveju? Reikalaus iš valdžios ir visuomenės, kad šie išlaikytų ir aprūpintų jų senatvę?

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos nuomone, Lietuva Graikijos vaizdų neturėtų išvysti. Jūrininkų atlyginimai kai kuriose kompanijose kyla kasmet, nors yra ir probleminių įmonių.

„Pas mus yra gana stabiliai dirbama. Yra tam tikrų sunkumų, kalbant apie „Limarko“ kompaniją, tačiau „DFDS Seaways“ įmonėje kiekvienais metais yra numatytas atlyginimų padidėjimas“, – sako Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Lietuvos jūrininkams dalis užmokesčio yra mokama dienpinigiais. Ši užmokesčio dalis nėra apskaitoma valstybės. Kvalifikuotas jūreivis apytiksliai gali uždirbti nuo trijų iki keturių tūkstančių litų. Dienpinigių dalis taip pat gali būti įvairi: apie 30–40 proc. nuo viso gaunamo atlyginimo. Tai reiškia, kad vidutiniškai apie tūkstantis litų yra neapmokestinama socialinio draudimo mokesčių dalis.

Sistema mena sovietinius laikus

Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko, tokios dienpinigių sistemos kaip Lietuvoje nėra niekur kitur pasaulyje: „Ši sistema yra dar nuo tarybinių laikų. Net Rusijoje to nebėra. Tai yra užslėpti algos apmokėjimai vokeliuose, todėl mes keliame klausimą apie šio dalyko panaikinimą. Dienpinigių dalis turi būti įtraukta į darbo užmokestį, turi būti mokami mokesčiai.“

Įstatymo pataisos dėl lengvatinių jūrininkų socialinio draudimo įmokų jau buvo priimtos, tačiau jas vetavo tuometis prezidentas Valdas Adamkus. Grąžinus įstatymų pataisas į Seimą, balsuojant pritrūko dviejų balsų, todėl įstatymas neįsigaliojo. Jeigu tos pataisos būtų buvusios priimtos, jūrininkai būtų gavę didesnes pensijas. Dalį socialinio draudimo naštos būtų prisiėmusi valstybė, o laivo savininkas turėtų mokėti mažesnę įmoką „Sodrai“. Dienpinigių dalis būtų įtraukta į atlyginimą, todėl jūrininkas gautų pensiją nuo viso jam priskaičiuoto atlygio. Tačiau P. Bekėžos teigimu, tuomet įstrigęs klausimas iki šiol yra visiškame sąstingyje. Kam tai naudinga?

Kas turėtų atsitikti, kad pagaliau jūrininkų situacija pasikeistų? P. Bekėžos nuomone, kol dirba dabartinė Vyriausybė, susitarimo laukti nevertėtų: „Užtenka pasižiūrėti, kas Susisiekimo ministerijoje užsiima jūriniais reikalais. Anksčiau dirbo specialistai, o dabar nėra kuo pasitikėti.“

„Sutinku, kad jūrininkams dabartinė dienpinigių sistema yra nepalanki. Kodėl tiek metų nieko nebuvo padaryta? Prieš kelerius metus pokyčiai nebuvo įmanomi dėl ekonomikos krizės, nes mes naštą „Sodrai“ padidintume, tačiau įplaukų – ne. Šis klausimas susijęs ir su sunkia „Sodros“ situacija, nors kita vertus, sunku ir jūrininkams. Ministerijos požiūris visada buvo palankus jūrininkams“, – teigė Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras.

Kai kurie jūrininkai dirba laivuose, kurie yra registruoti šalyse su „patogiomis vėliavomis“. Laivo savininkas laivą užregistruoja kitoje valstybėje, o darbuotojus samdo dar kitoje – nėra nacionalinio ryšio. Laivo savininkui suteikiamos didelės lengvatos – jam už samdomus jūrininkus nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. Tačiau jūrininkai džiaugdamiesi neblogu atlygiu ir savanoriškai nemokėdami socialinio draudimo įmokų senatvėje lieka „ant ledo“. Jie gali tapti žmonų išlaikytiniais, jeigu jos dirbo per tą laikotarpį savo šalyje.

„Tie jauni jūrininkai, kurie truputėlį galvoja apie ateitį, pasisako už dienpinigių panaikinimą. Jie nori turėti užtikrintą ateitį. Kodėl mes nemokame ir įmonės direktoriui vokelyje ar kitokiam specialistui? Kodėl mes jam mokame gerą ir normalią pensiją, o jūrininkas dirbęs kaip kalėjime turi gauti mažą pensiją?“, – retoriškai klausė P. Bekėža.

„Patogiose vėliavose“ – per 4 tūkst. jūrininkų

„Šis klausimas yra jau ilgai sprendžiamas. Mes su Jūrininkų sąjunga susitarėme, kad naikiname dienpinigius ir tam, kad laivų savininkai nepabėgtų, ieškojome variantų, kad tas perėjimas būtų švelnus. Jūrininkai gautų didesnius atlyginimus ir kaip teigia valstybė, didesnes pensijas. Tačiau jūrininkai laivuose maitinami darbdavio sąskaita. Jeigu dienpinigiai būtų panaikinti, maitinimo sąnaudas reikėtų pripažinti mažinančiomis pelną“, – sakė Gintautas Kutka, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius.

Lietuva išlieka jūrininkus kitoms šalims tiekiančia valstybe. Anot G. Kutkos, lietuvių jūrininkų, kurie plaukioja su trečiųjų šalių vėliavomis, yra apie 4 – 5 tūkst. Iš viso jūrininkų knygeles turi apie 12 tūkst. lietuvių.

„Žinoma, kai kurie plaukioja su Europos Sąjungos laivynais. Bet tai tik labai geri specialistai. Nėra taip paprasta dirbti ES laivuose, nes lietuvis yra brangus“, – aiškino G. Kutka.

Gali pataupyti

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, sprendimas, kad darbdaviai gali būti atleidžiami nuo dalies mokesčių, geras tuo, kad žmonės bent jau turi pajamas. Tačiau jos turėtų būtų adekvačiai apmokestinamos.

„Kaip ir visais ekonomikos atvejais turime minusų ir pliusų. Galime įsivaizduoti, kad tie žmonės išvis neturėtų darbo. Lietuvai geriau, kai jos piliečiai turi darbą, jeigu net ir nemoka mokesčių. Valstybei lieka šito jūrininko tėvus išlaikyti. Lietuvoje ats darbas yra gėris. Man tai atrodo labai abejotina. Tai yra moralinis vertinimas. Ką mąsto patys jūreiviai? Turbūt jie patenkinti šia diena. O senatvėje, kaip įprasta, jie aiškins, kad Lietuva yra šlykšti šalis ir nepadeda jiems deramai gyventi“, – teigė A. Maldeikienė.

Ekonomistė A. Maldeikienė skeptiškai žvelgia į jūrininkus, kurie dirba laivuose, aplenkiančiuose mokesčius: „Ekonomika yra moralinių sprendimų išraiška. Ji negali būti atskirta nuo moralės normų. Visi svarsto, kiek jiems duos, ir niekada nesvarsto, ką jie patys davė. Jeigu vogi, tai galas blogas.“

Ji pabrėžia, kad toks jūreivis, sulaukęs senatvės, nepretenduoja į pensiją. Tačiau jam, kaip Lietuvos piliečiui be pajamų, priklauso išmokos: „Tuomet mokesčių mokėtojai turi susimesti jam. Dėl jūreivių problema nedidelė. Man iš tikrųjų nusispjauti ant jūsų jūreivio, kuris dar galėjo sėkmingai pasitaupyti. Man labiau gaila bibliotekininkų, kurie su aukštuoju išsilavinimu gauna apie 900 litų.“

Panašios nuomonės ir susisiekimo viceministras A. Štaras: „Reikia suprasti, kad tai yra žmogaus pasirinkimas. Gaus šimtu ar tūkstančiu litų daugiau, tačiau neturės jokių „Sodros“ garantijų, tačiau vis tiek renkasi šį variantą. Galima sakyti dar grubiau – niekas tiksliai nežino, kokio masto yra šešėlinė ekonomika, tačiau labai daug žmonių taikstosi su atlyginimais vokeliuose. Tai yra žmogaus pasirinkimas, kai pasirenkamas tas, kuris šią minutę į kišenę duos daugiau lėšų. Galvojama, kad grįžus po visų kelionių valstybė niekur nesidės ir vis tiek užtikrins orų gyvenimą ir pensiją.“

Klausimas bus nagrinėjamas

Gegužės 15 dieną Vyriausybė pateikė užklausas apie jūrininkų situaciją Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms. Kada realiai bus priimti sprendimai, nėra žinoma. „Šis klausimas nagrinėjamas. Tam tikros ministerijos gavo Vyriausybės įsakymą išnagrinėti socialinių išmokų mokėjimo jūrininkams klausimus. Terminai dar nežinomi, bet savo siūlymus turėsime pateikti. Jeigu Socialinės apsaugos ministerija siūlys ką nors keisti, mes keisime gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Problema yra žinoma, nes Vyriausybė irgi tai mato ir reaguoja“, – teigė Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas