2019 m. gruodžio 7 d.

Keltas “LISCO Gloria”: tyrimas be pabaigos

Keltas “LISCO Gloria”: tyrimas be pabaigos
2013-02-02 Dalia Bikauskaitė, Vakarų Ekspresas VERSLAS
Praėjo daugiau nei dveji metai po kelto “LISCO Gloria” gaisro Baltijos jūroje, tačiau ikiteisminis tyrimas Klaipėdoje dar nebaigtas. Jį apsunkino tai, kad reikėjo prašyti kelių šalių teisinės pagalbos. Kol jis nebaigtas, ne visiems Lietuvos vežėjams atlyginta už krovinių praradimą.

O ir pati laivo savininkė AB “DFDS Seaways” dar tebesitiki gauti kompensaciją iš draudikų. Tarptautinė jūrų organizacija šios avarijos tyrimo apibendrinimus turėtų pateikti tik šiemet kovą.

Gaisras AB “DFDS Seaways” ro-pax laive “LISCO Gloria”, plaukusiame iš Kylio uosto (Vokietija) į Klaipėdą, kilo 2010 m. spalio 9-osios naktį. Keltu plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, buvo 180 krovininio transporto priemonių ir 40 lengvųjų automobilių. Incidento metu nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, daugiausia jų apsinuodijo smalkėmis. Gaisras buvo gesinamas kelias dienas, paskui keltas nuvilktas į Danijos Odensės laivų statyklą, o vėliau partemptas į Klaipėdos uostą ir supjaustytas kaip metalo laužas. Sudegusį keltą “LISCO Gloria” kaip metalo laužą nusipirko Estijos koncerno “BLRT Grupp” narės AB Vakarų laivų gamyklos antrinė bendrovė UAB “Vakarų Refonda”. Dabar linijoje Klaipėda-Kylis vietoj “LISCO Glorios” dirba ro-pax laivas “Regina Seaways”.

IMO apibendrinimas – kovą

Avarijos techninį tyrimą saugos požiūriu pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) kodeksą Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) atliko kartu su Vokietijos federaline jūrų avarijų tyrimo tarnyba. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, kad ateityje tokiems incidentams būtų užkertamas kelias. 150 puslapių tyrimo ataskaita buvo pateikta pernai vasario pradžioje.

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius sako, kad šiemet sausį planuojama
ataskaitą pristatyti IMO, nors ją tyrėjai jau yra išsiuntę šiai organizacijai ir ji jau yra peržiūrėta. IMO turi avarijų nagrinėjimo grupę, tiriančią visus įdomesnius įvykius jūroje ir pateikiančią tam tikrus apibendrinimus mus. “LISCO Glorios” atvejo apibendrinimas turėtų būti pateiktas šiemet kovą. L. Kasparavičius abejoja, kad “LISCO Gloria” gaisras padiktuotų kokius nors tarptautinių taisyklių pakeitimus.

Ikiteisminis tyrimas nebaigtas

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro laive nusprendė ir jam vadovauja Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė.

Ikiteisminis tyrimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos laive reikalavimų pažeidimų požiūriu pradėtas nedelsiant dar 2010 m. spalio 11 d. Jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius. Šio tyrimo metu bandoma nustatyti gaisro kilimo priežastis, tiriami ir įgulos veiksmai, t. y. stengiamasi atsakyti į klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad gaisras nepasiektų tokio masto ir pan.

Prokurorės K. Prialgauskienės teigimu, ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas. Buvo daug šalių, į kurias reikėjo kreiptis teisinės pagalbos – prašyta apklausti liudytojus, pateikti rašytinius duomenis ir t. t. Mat laivu “LISCO Gloria” keliavo Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečiai. Ir visi jie privalėjo būti apklausti.

Iš kai kurių šalių atsakymai buvo gauti tik pernai prieš pat Naujuosius metus. Atsakymas iš Latvijos, kurioje gyvena apie 20 liudytojų, atėjo ne per seniausiai, nors teisinės pagalbos prašymas buvo išsiųstas dar gerokai prieš pusmetį. Beje, kitų šalių atsakymai parašyti ne lietuvių kalba, tad dabar dar atliekami kai kurių jų vertimai į lietuvių kalbą.

Prokurorės žiniomis, šiuo metu praktiškai visi liudytojai, kurių, skaičiuojant ir laivo įgulos narius,
buvo apie 250, jau yra apklausti arba dar laukiama atsakymo į teisinės pagalbos prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti tam tikri tyrimai, pavyzdžiui, atliekami iš laivų paimtų daiktinių įrodymų metalografiniai tyrimai, ir baigiantis 2012-iesiems specialistų atsakymai dar nebuvo gauti. Jie tyrimus atlieka pagal tam tikrą eilę ir jų paspartinti negalima.

Prokurorė neprognozuoja

Prokurorės žiniomis, “DFDS Seaways” didžiajai daliai tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie figūruoja toje byloje, jau yra atlyginusi žalą, su kai kuriais yra pasirašytos taikos sutartys, liko tik vienas kitas asmuo. “Tai labai sveikintinas dalykas, džiaugiuosi, kad bendrovė didžiajai daliai subjektų atlygino žalą”, – sakė K. Prialgauskienė.

Kada bus baigtas ikiteisminis tyrimas, koks bus procesinis sprendimas, ar byla pasieks teismą, ar ne, prokurorė K. Prialgauskienė ir dabar dar negalėjo pasakyti.

Tai, kad ikiteisminis tyrimas vyksta jau daugiau nei dvejus metus, jokio išskirtinumo prokurorė neįžvelgia. “Šis tyrimas yra susijęs su teisinės pagalbos prašymais. Iš teisinės praktikos galiu pasakyti, kad jie tyrimą pailgina metais dvejais. Praeina nemažai laiko, kol gauname atsakymus, kol juos išsiverčiame. Jeigu duomenys pateikti ne visi, jeigu reikia ką nors patikslinti, vėl turi kreiptis ir t. t. Todėl šis procesas ir trunka taip ilgai”, – aiškino K. Prialgauskienė.

Pagrindinė problema – kroviniai

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas sakė, kad iš principo už transporto priemones, apdraustas draudimo bendrovėse, su vežėjais atsiskaityta. Daugelis vežėjų, turėjusių transporto priemonės (KASKO) draudimą, už sudegusias priemones išmokas Lietuvoje jau gavo. Tačiau viena labai stambi Klaipėdos transporto įmonė apskritai neturėjo KASKO draudimo, o “LISCO Glorijoje” sudegė apie 30 jos puspriekabių. Ji šios problemos iki šiol neišsprendė.

Kai kurios įmonės, “Linavos” narės, vežė brangius krovinius. Buvo ir tokių vežėjų, kurie gabeno, pavyzdžiui, 1,5 mln. eurų vertės krovinį. Jo siuntėjas prašo atlyginti žalą, o vežėjai nežino, ką atsakyti. Dar net nebaigtas Klaipėdoje vykstantis ikiteisminis tyrimas, tad teismo procesas dar nėra prasidėjęs, ir kol nenustatyti įvykio kaltininkai, situacija vis dar tebėra įstrigusi. “Yra vežėjų, pakibusių ant plauko. Krovinio savininkas panorėjęs gali paduoti juos į teismą. Taigi mūsų problemos dar nėra pasibaigusios, – sakė G. Leščinskas.

- Krovinių savininkams nėra didelio skirtumo, kas atlygins nuostolius už krovinius, kurie sudegė tame kelte. Tačiau jiems lengviausia ir patogiausia apkaltinti vežėjus ir reikalauti iš jų. Kad ir kaip būtų, jie yra kur kas silpnesni nei kelto savininkai.”

Kiek tokių įmonių yra pakibusių tarp dangaus ir žemės, jis negalėjo pasakyti, nes per gaisrą laive nukentėję “Linavos” nariai individualiai bendrauja su “DFDS Seaways” draudimo bendrovėmis ir konfidencialių duomenų asociacijai neskelbia.

Pasak G. Leščinsko, dabar svarbiausias yra tas ikiteisminis tyrimas, atliekamas Klaipėdoje, o Danijos teisme bus nustatomas kompensacijos dydis. Teismo procesas Danijoje, pasak G. Leščinsko, yra pristabdytas, danai irgi laukia Klaipėdos ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Atlygino 75 proc.

A. Griciaus autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius prarado šešis milijonus litų: sudegė 20 šaldytuvų ir 10 vilkikų, kurie visi buvo pakrauti.

A. Gricius sakė, kad žala jo įmonei buvo atlyginta neseniai, tik prieš kelis mėnesius ir tik 75 procentais. Pinigus sumokėjo laivybos kompanijos draudikai. “Tai pačios bendrovės “DFDS Seaways” nuopelnas. Ką padarysi, kad praėjus 1,5 metų sumokėjo tik 75 proc., bet tai vis
dėlto nemaži pinigai. Dabar mūsų patirti nuostoliai bėra 1,5 mln. Lt. Dėl krovinio praradimo su tais klientais, kurie tiesiai kreipėsi į DFDS, pavyzdžiui, Vakarų kompanijos, su jais tiesiai ir atsiskaitė, tačiau irgi sumokėjo tik 75 proc. Mūsų kompanijos buvo rusų, mes krovinius turėjome pristatyti į Maskvą. Jos niekur nesikreipė, mes turėjome tai daryti. Su mumis jau atsiskaitė, mums ta istorija jau praeitis, palikusi 1,5 mln. Lt nuostolių”, – sakė A. Gricius.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas