2019 m. balandžio 24 d.

Kęstutis Macijauskas: „Dirbti reikia, turint realų požiūrį“

Kęstutis Macijauskas: „Dirbti reikia, turint realų požiūrį“
2012-11-08 Mindaugas Aušra, Transportas Nr.6-7(44) ŽMONĖS
„Nors 1992 m. atkuriant Lietuvos karines jūrų pajėgas daug kas priklausė nuo atsitiktinių veiksnių, dabar laivyno struktūroje yra visi elementai, atitinkantys Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nurodytą KJP paskirtį“, – 1998 m. rašė tuometinis flotilės admirolas, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas Raimundas Baltuška. Dabartinis flotilės admirolas, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas patvirtina, jog Lietuvos karinės jūrų pajėgos atitinka visus reikalavimuose keliamus elementus, o laivynas atnaujinamas moderniais laivais ir įranga.

Bet nauji laivai dar nereiškia, jog juos bus kam valdyti ir aptarnauti – žmogiškasis faktorius ne mažiau svarbus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pasirengimui atlikti pavestas užduotis. K. Macijauskas sako, kad šiuo metu privatus verslas nuvilioja labai daug specialistų. „Jie yra ruošiami, rengiami, investuojamas laikas, o privatus sektorius visada randa kuo suvilioti. Tada vėl privalai ieškoti naujų ir vėl investuoti laiką į juos, tik bėdos esmė – specialistų reikia šiandien, reikia dabar. Galima sakyti, kad nespėjome per tuos dvidešimt metų išauginti ir, žinoma, išlaikyti savo specialistų“, – teigia laivyno admirolas. Laivyno personalas yra mokomas pagal NATO standartus atitinkančią metodiką. Ginkluotės panaudojimo treniruotės vykdomos pagal nacionalinius planus, sugebėjimas veikti junginyje tobulinamas tarptautiniuose manevruose. Kasmet Lietuvos laivai ir štabai dalyvauja 2–4 mokymuose su NATO šalimis. „Laivų įgulų ir štabų karininkų formai palaikyti labai daug reiškia galimybė naudotis Šiaurės šalių karo laivynų mokymo baze – taktiniais, kovos už laivo gyvybingumą, narų treniruokliais“, – pasakoja admirolas K. Macijauskas.

Ar padės rezervininkai?

1998 m. buvo teisiškai įtvirtintas rezervo karininkų rengimas universitetuose. Pirmą kartą būsimieji jūrų karininkai turėjo galimybę įgyti tolimojo plaukiojimo patirtį lietuviškame karo laive, parodyti Lietuvos karo laivyno vėliavą abiejose Atlanto pusėse. Verta prisiminti, kad pirmasis bandymas organizuoti jūrų karo mokymo įstaigą Lenkijos – Lietuvos valstybėje buvo antrojoje XVIII a. pusėje – Karolis Radvila Nesvyžiuje įkūrė ir savo lėšomis išlaikė Jūros kadetų mokyklą, kuri buvo panaikinta valstybei žlugus. Šiuo metu, Lietuvai tapus NATO dalimi, Karinių jūrų pajėgų specializacija yra jūrinių minų paieškos ir nukenksminimas, išlaikomos bei plėtojamos atitinkamos pajėgos, kad būtų galima prisidėti prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų. Karinės jūrų pajėgos kasmet skiria laivus ir štabo personalą Baltijos karinių laivų junginio BALTRON veiklai vykdyti. Šio junginio pagrindinė užduotis – vykdyti minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, tobulinti eskadroje dalyvaujančių laivų įgulų įgūdžius bei ruošti jas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose. „Šiandien, remdamiesi JAV ir Danijos ekspertų atliktais Lietuvos gynybos sistemos vertinimais, galime pasakyti, kad turime mažą, bet profesionalų ir gebantį vykdyti kovines užduotis karo laivyną. Tačiau jis egzistuos ir plėtosis, jei valstybė turės gerai suplanuotą, ilgalaikę jūrų politiką ir naudos laivyną kaip jos instrumentą. Nuolatinio dėmesio valstybės ir tautos interesams jūroje garantu galėtų būti Karo laivyno fondas, jungiantis mokslininkus ir politikus, verslininkus, kariškius, jūreivius ir šiaip jūros mylėtojus kilniam tikslui – Lietuvos kaip jūrų valstybės žengiančios į ateinantį savo gyvavimo tūkstantmetį, įtvirtinimui. „2010 Lietuvos laivas“ specialistų planuose jau matomas pakankamai ryškiai. Pastatyti jį turi visa tauta“, – rašė buvęs Karinių jūrų pajėgų vadas R. Baltuška.

Lietuviško laivo teks palaukti

Paklaustas apie projektą „2010 Lietuvos laivas“, K. Macijauskas teigia, kad tuo metu buvo sprendžiamas patrulinių laivų klausimas. „Pirkome panaudotus laivus iš Danijos, bet nors buvo ir geresnių galimybių, kartais ambicijas tenka karpyti dėl to, kiek valstybė sau gali leisti. Daniškas variantas buvo ganėtinai geras. Pasenusias fregatas buvo būtina pakeisti, reikėjo atnaujinimų ir nors norėjosi aukščiausios klasės infrastruktūros, reikėjo sudėlioti prioritetus, nes darbas turi būti atliktas“, – teigia LKJP vadas. K. Macijauskas sako, kad Lietuvoje karinėms jūrų pajėgoms skiriama nemažai dėmesio: „Nors atrodo, kad dėmesio visada norėtųsi daugiau, svarbiausia, jog sugebėta išlaikyti tokį laivyną, pakeisti laivus, tad šiuo metu yra dešimt laivų ir per 600 dirbančių karininkų.“ KLJP vystosi teisinga linkme, bet, anot flotilės admirolo, visada yra tokių užduočių, kurioms pritrūksta laiko, kurios lieka neįvykdytos. „Krizė pristabdė laivyno vystymąsi. Teko atidėti informacinių, valdymo sistemų įvedimą ne tik pajėgose, bet ir visoje kariuomenėje. Vis dėlto krizė ir pagelbėja. Mes kaip tik sujungėme tris radarų sistemas. Krizė padėjo suprasti, kad reikia jungtis, ji privertė pažiūrėti į vienus vartus iš kitos pusės, bendrauti, nes uždaviniai yra bendri ir dažniausiai komunikacija yra netgi labai teigiama. Jeigu į neigiamus dalykus pažiūrėsi kaip į teigiamus, atsiveria visai kitos perspektyvos“, – pasakoja K. Macijauskas. Dabartiniuose LKJP artimiausiuose planuose svarbiausias punktas – išlaikyti tai, kas jau yra sukurta. LKJP vadas mano, kad tai yra labai didelis iššūkis. „Šiuo metu su ministrais vykdome naujo paieškos ir gelbėjimo laivo pirkimo projektą. Tai yra naujas projektas, kurį bandome įgyvendinti iki 2016 m. Mūsų dabartinis laivas „Šakiai“ paseno, todėl labai gerai, kad yra atkreipiamas dėmesys į laivyno poreikius.“

Lemia resursai

Strateginis laivyno planas, anot K. Macijausko, turi būti paremtas resursais: „Atsižvelgus į finansavimo galimybes reikia sudaryti planą. Kol kas tokio plano dar nėra, bet galiu pasakyti, kad jo esmė bus stabilizacija. Laukiame prognozių, kurios mums leis suprasti, ko galime tikėtis ateityje. Vis tiek nėra svajojama apie nerealius dalykus, o reikia žiūrėti į galimas perspektyvas. Svarbiausia – suprasti ambicijų lygį. Praktiškai neįmanoma pasakyti, kas bus po dar dvidešimties metų. Viskas priklausys nuo keliamų užduočių ir nuo vado, o kadangi situacija nuolatos keičiasi, kaip tiksliai laivynas atrodys po dar tiek pat laiko, negaliu pasakyti.“ Kaip ir visų valstybių karinės jūrų pajėgos, taip ir Lietuvos pajėgos ateityje liks savarankiškos. „Bet po mažu einama veikimo ir planavimo kartu link. Manau, ateinančius 10–20 metų pasiliksime tokie, kokie esame dabar“, – sako K. Macijauskas ir priduria, kad šviesos į karines pajėgas įnešė ekonominė krizė. „Tiesiog yra ieškoma kitų kelių. Keičiasi situacija pasaulyje, keičiasi NATO, keičiamės ir mes. Aš į tai žiūriu teigiamai, kitaip negali būti. Ideologijos, kariavimo būdai nuolatos kinta ir, žinoma, artimiausius 20 metų Lietuva negalės susirungti su pirmaujančiomis valstybėmis, bet jeigu lygintume su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos pozicija šiuo metu atrodo neblogai. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Šiuo metu karinių pajėgų lygis yra tikrai neblogas.“

Nuotaika pakili

LKJP vadas atskleidžia, kad geros nuotaikos karinėse Lietuvos pajėgos vyrauja dėl pozityvių politinių santykių palaikymo sistemos viduje. „Šiuo metu viskas yra nauja. Uostas didėja ir mes negalime būti atskirti, reikia bendradarbiauti. Tuo labiau kad mumis dabar pasitikti ir užsienio šalys, todėl gauname investicijų, o toliau viskas tik gerės“, – sako K. Macijauskas. Paklaustas, koks turėtų būti naujas LKJP vadas, K. Macijauskas sako, kad jis jau bus susipažinęs su esama situacija ir turės tęsti tolygų gerėjimą. „Ateinantis vadas bus iš mūsų, jūrininkų. Jis žinos, ką mes darome dabar, ko nepadarėme, ką reikia padaryti, ką pabaigti. Visada kiekvienas vadas įneša kažko naujo, ištaiso prieš tai vadovavusio admirolo klaidas ir, žinoma, pakelia bendrą profesinės parengties lygį. Jeigu su vadovo pakeitimu lygis nepagerėja, galima sakyti, kad užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Stovinčiame vandenyje vanduo rūgsta, tad visi procesai pradeda griūti. Vadas turi žinoti, kaip gerinti situaciją. Kiekviena karta atneša kažką savo. Iš tiesų daug kas priklauso nuo laikotarpio, kuriame yra vadovaujama. Reikia lyginti galutinį rezultatą, bet dažniausiai kiekvieno vadovo funkcija skiriasi“, – atskleidžia K. Macijauskas. Taigi šiuo metu LKJP perėjusi susikūrimo etapą žengia į stabilumo erą, kurioje svarbiausia ne tik išsaugoti ilgo kūrimo proceso vaisių, bet ir patobulinti jį. Progresas turi būti skatinamas racionaliai, įvertinant esamas galimybes, o ateities strategija, nors šiuo metu ir neaiški, yra visiškai priklausoma nuo politinių, ekonominių ir tarptautinių veiksnių.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas