„Vandens neturėjome, reikėjo gabenti jį, todėl susigalvojome tokią transporto priemonę ant keturių ratų. Konstrukcijos gale yra speciali vieta, kur pritvirtinama mechanizuota invalido kėdutė sūnui. Jam taip patpatinka pasivažinėti“, – pasakoja G. Sasnauskas. Žinoma, tokia konstrukcija gimė pamažu. Iš pradžių pilna vandens tara privertė pagalvoti apie įprastą dviratį, bet, anot kretingiškio, žiemą sniegas trukdė važiuoti, todėl, pasiskolinęs idėją iš šiauriečių, nusprendė į roges įkinkyti šunį.

Kelyje būna nemalonumų

Prieš dvejus metus, traukiant pasisemti vandens, G. Sasnausko šuo prispaudė neblaivų praeivį. Neįprasto kinkinio šeimininkas pasakojo, kad jo augintinis nemėgsta girtų žmonių. Priešais kinkinį važiuojamosios dalies pakraščiu ėjęs vyras keistai žirgliojo ir atrodė girtas. Iš kelio nepasitraukęs šuo pakilo ant galinių kojų ir priekinėmis letenomis atsirėmęs vyrui į krūtinę jį nuvertė ant žemės. Pareigūnai buvo linkę manyti, kad vyras paprasčiausiai buvo užpultas šuns, už kurio nepriežiūrą, padariusią žalos asmens sveikatai, šeimininkui grėsė bauda nuo 500 iki 1000 litų. Tačiau vargu ar kretingiškį galima apkaltinti šuns nepriežiūra, jei jo augintinis buvo su antsnukiu, nebuvo palaidas ir iš kelio nesitraukusį žmogų tik pargriovė. Jei šuns traukiamas ir atšvaitais paženklintas vežimėlis yra transporto priemonė, o pats incidentas – eismo įvykis, G. Sasnauskas būtų baudžiamas 300–500 litų bauda už pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių padarytą pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats kretingiškis nesijaučia esąs kaltas. Jo teigimu, važiuojamąja kelio dalimi ėjęs vyras buvo girtas ir pats provokavo šunį. Praėjus keletui valandų po įvykio, nukentėjusiajam buvo nustatytas girtumas. „Po miestą kinkiniu važinėjaus beveik metus. Per tą laiką mano šuo nebuvo užkliudęs nė vieno praeivio“, – sakė G.Sasnauskas.

Tiesa, sumanyti įsikinkyti šunį kretingiškį paskatino ne tik vanduo. Sumanymas išnaudoti dabar jau trejų metų sulaukusio Kaukazo aviganio traukiamą jėgą G.Sasnauskui kilo po to, kai jis avarijoje sudaužė savo mašiną. Vėliau jis įsitikino, kad paaugusi kalė gali patempti 120 kg svorį. Tuomet jis sukonstravo šuns traukiamą vežimėlį ir juo ėmė važinėtis pats. Šuns judėjimo kryptį vyras valdė prie antkaklio pritvirtintu troseliu. Kartais į kinkinį jis įkinkydavo du šunis: kalę ir auginamą jaunesnį Kaukazo aviganių veislės patiną, bet greitai suprato, kad net ir du šunys daug vandens nepatempia, o transporto priemonės išradėjau tekdavo keliauti šalia rogių.

Šunų dresuotojas

Dabartinio keturračio dviračio konstrukcija gimė suderinus sūnaus poreikius ir transporto pajėgumą tempti vandenį. „Įsigijau ir kitus šunis, pradėjau juos dresuoti ir mokyti. Turiu jų penkis. Vienas yra patinas, o dviratį tempia patelės, jos paklusnesnės, patinas yra gaujos vadas, jis saugo tas pateles ir jeigu sutinka ant kelio kokį šunį, pradeda demonstruoti agresiją ir kelti rūpesčių. Palieku jį namuose“, – pasakoja G. Sasnauskas. Vis dėlto Kaukazo aviganiai yra dideli šunys ir maisto jiems reikia nemažai. „Važiuoju į skerdyklas, jie duoda atraižų, bet tenka jas pirkti, nors didelėse skerdyklose jas parduoda pigiau“, – komentuoja naujos transporto priemonės išradėjas. Nuo pirmo šuns įsigijimo prabėgo jau treji su puse metų. Kaukazo aviganis yra ganėtinai nepaklusnus šuo, todėl, anot šeimininko, su juo reikia daug dirbti. „Vyresni šunys yra paklusnesni, – teigia G. Sasnauskas, – o jaunesniems reikia daugiau dresūros. Kuo daugiau jiebendrauja su vieša aplinka, tuo labiau pripranta prie jos.“