2019 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėdoje nori deginti ir kitų apskričių atliekas

Klaipėdoje nori deginti ir kitų apskričių atliekas
2014-07-09 Martynas Vainorius, Vakarų ekspresas AKTUALIJOS
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančią šilumą ir elektrą iš atliekų bei b iokuro gaminančią jėgainę valdanti bendrovė “Fortum Klaipėda” vykdo procedūras, kad būtų panaikintas jai taikomas apribojimas deginti tik Klaipėdos regione susidarančias atliekas. Bendrovė planuoja deginti atliekas iš artimiausių apskričių.

Teigiama, kad to prireikė dėl to, jog Klaipėdos regione dabar per metus susidaro net apie 70 tūkst. tonų atliekų mažiau nei buvo planuota anksčiau ir jau leista sudeginti šioje jėgainėje. Reikiamų procedūrų tvarkymu užsiimantys specialistai neslepia, kad, ko gero, bus susidurta su psichologiniu faktoriumi, nors tarša esą nepadidės, atsiras prielaidos dar labiau mažinti galutinę šilumos kainą, o importuoti iš užsienio atliekų neleidžia Vyriausybės nutarimas.

Apsiskaičiavo?

“Fortum Klaipėda” spaudoje paskelbė planuojanti “termofikacinės jėgainės režimo optimizavimą išplečiant atliekų tiekimo regioną”. Kartu pranešta, jog Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė, jog dėl tokio optimizavimo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikti nereikia. Pasak reikiamą dokumentaciją įmonei ruošiančios bendrovės “Sweco Lietuva” viceprezidento Aido Vaišnoro, pagal seniau atliktą PAV ir išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą jėgainė gali per metus sudeginti iki 180 tūkst. tonų atliekų, bet tik iš Klaipėdos regiono. “Tačiau čia tiek nesusidaro, todėl siekiant optimaliai išnaudoti jėgainės pajėgumą norima panaikinti geografinį atliekų kilmės apribojimą. Atlikti oro taršos matavimai rodo, kad taršai toli gražu iki leistinų rodiklių, todėl tikrai nebėra pagrindo taikyti geografinį apribojimą, juolab kad būtų deginama tik tiek išrūšiuotų atliekų, kiek ir leista iš pradžių – iki 180 tūkstančių tonų per metus. Atliekos perdirbimui gali keliauti iš vieno šalies regiono į kitą be jokių apribojimų, tad tas pats teisiškai turi būti taikoma ir atliekų deginimui”, – aiškina A. Vaišnoras. Anot jo, tikrai negalima teigti, kad “Fortum Klaipėda” pasistatė pernelyg galingą katilą ir dėl to dabar nori didinti deginamų atliekų kiekius. “Toks katilas yra optimalus Klaipėdos miestui, be to, mažesni atliekas deginantys katilai yra tiesiog ekonomiškai nenaudingi. “Fortum Klaipėda” jėgainė gali patiekti tik iki trečdalio šildymo sezonu Klaipėdai reikalingos šilumos. Esminis momentas yra tai, kad kai buvo pradėtas įgyvendinti šis projektas, atliekami skaičiavimai, Lietuvoje dar buvo tik teorinė atliekų apskaita, nebuvo vystomas šiukšlių rūšiavimas. Dėl to ir buvo pasakyta, kad Klaipėdos regione per metus susidarys 180 tūkstančių tonų atliekų, nors dabar po rūšiavimo susidaro tik 110 tūkstančių tonų”, – teigė A. Vaišnoras. Regioninį Dumpių sąvartyną eksploatuojančios bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovų teigimu, kiek realiai regione susidaro atliekų, pradėjo aiškėti tik 2009-aisiais, kai prabėgo metai po minėtojo sąvartyno atidarymo. Tačiau vėliau atliekų kiekius pakoregavo ir ekonominė krizė, ir pradėti įgyvendinti įvairūs rūšiavimo projektai. 2010-aisiais “Fortum Klaipėda” vadovas Juozas Doniela “Vakarų ekspresui” tvirtino, jog “pirminiai planai yra tokie, kad jėgainė per metus sudegins 130 tūkstančių tonų buitinių, 50 tūkstančių tonų pramoninių atliekų ir apie 70 tūkstančių tonų biokuro”. “Geriausiu atveju, jei to norės Tauragės ir Telšių atliekų tvarkymo centrai, iš jų galėsime priimti nedidelius kiekius išrūšiuotų atliekų. Tauragės atveju tai būtų apie 10 tūkstančių tonų per metus, Telšių – 15-20 tūkstančių tonų”, – tada sakė J. Doniela. Pasak “Fortum Klaipėda” atstovo Andriaus Kasparavičiaus, susiklosčius situacijai, kad Klaipėdos regione nebesusidaro tiek išrūšiuotų atliekų, kiek buvo planuota, trūkstamą kiekį numatoma atsivežti iš artimiausių 3-4 šalies regionų, iš kurių apsimokėtų tai daryti finansiškai. “Apie importą iš užsienio nėra net kalbos, nes tai draudžia Vyriausybės nutarimas. Beje, Estijoje nėra jokio suskirstymo į regionus, šiukšlės iš visos šalies vežamos į vieną jėgainę”, – sako A. Kasparavičius.

Kodėl ribojo iki šiol?

A. Vaišnoro teigimu, apribojimas “Fortum Klaipėda” deginti tik Klaipėdos regiono atliekas iš esmės atsirado tik dėl psichologinio faktoriaus, esą tikriausiai norėta įsitikinti, kaip toks objektas veiks, ar tikrai nebus viršijamos taršos normos. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio teigimu, minėta geografinio deginamų atliekų apribojimo sąlyga atsirado dėl to, kad tuomet galiojusiame Valstybės strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo įtvirtintas regioninis atliekų tvarkymo principas. “Dabar jau yra patvirtintas kitas planas, tad, matyt, tai ir leidžia “Fortum Klaipėda” daryti atitinkamas korekcijas”, – svarstė A. Kairys. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės teigimu, Valstybės strateginį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m. Vyriausybė patvirtino šį balandį. “Šiame plane jau yra akcentuojamas tik atliekų šalinimo artumo principas. Iš tiesų jame nėra likę tokio griežto regioniškumo principo. Tačiau atliekų deginimas išgaunant šilumą nėra atliekų šalinimas. Visgi tokia veikla yra tarp prioritetinių”, – sakė V. Karosienė. Naujojo plano 232.3 punktu draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Taip pat šiame plane rašoma, kad iki 2016 m. įdiegus suplanuotus mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo ar mechaninio apdorojimo įrenginius, po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų, kurios galėtų būti naudojamos energijai gauti atliekų deginimo įrenginiuose, potencialas 2020 m. sudarys apie 360-530 tūkst. tonų per metus.

Kokia nauda ir žala?

A. Vaišnoras tikina, kad atliekų iš kitų regionų deginimas “Fortum Klaipėda” jėgainėje kurtų visokeriopą naudą – tiems regionams išsispręstų neperdirbamų atliekų klausimas, sąvartynai ilgiau funkcionuotų, liktų daugiau biokuro ir Klaipėdos regione, ir tose apskrityse, iš kurių būtų atvežamos atliekos. “Taip pat manau, kad atsirastų visos prielaidos dar labiau mažinti Klaipėdai tiekiamos šilumos kainą”, – tvirtina A. Vaišnoras. Jam antrina ir “Fortum Klaipėda” atstovas A. Kasparavičius. “Jei iki šiol bendrovė remdamasi savo sąnaudomis beveik visada nepriklausomų šilumos gamintojų aukcione pasiūlydavo mažiausią kainą, tai dar labiau sumažinus sąnaudas atsirastų galimybė atitinkamai koreguoti ir parduodamos šilumos kainą”, – žada A. Kasparavičius. “Fortum Klaipėda” skelbime dėl PAV rašoma, kad “optimizavus jėgainės eksploatacinį režimą į aplinkos orą išmetamų teršalų metiniai kiekiai padidės”, tačiau “koncentracijos aplinkos ore neviršys žmonių sveikatai ir aplinkai nustatytų ribinių verčių”. “Kalbant apie teršalų išmetimą į aplinką, tai jie ir toliau būtų toli iki leistinų normų. Išvadose rašoma, kad metiniai išmetamų teršalų kiekiai padidės, tačiau jie didės lyginant su tais teoriniais, kurie buvo parašyti pirminiame PAV. Optimizavus jėgainės darbą jie būtų faktiniai – tokie, kaip yra dabar. Tiesiog jėgainė turėtų naudoti daugiau reagentų, kurie neutralizuoja kenksmingas išmetamas medžiagas. Esminis faktorius čia – psichologinis. Žmonėms tiesiog sunku patikėti, kad tokia jėgainė aplinką teršią kur kas mažiau nei įprasti analogiško pajėgumo biokuro katilai”, – tvirtina A. Vaišnoras. Anot jo, padidinus deginamų atliekų kiekį tiek įprastų, tiek ir nuodingų lakiųjų pelenų kiekis praktiškai nesikeistų, nes išrūšiuotų atliekų pelenų esą susidaro dažniausiai net mažiau nei biokuro.

Kodėl nereikia PAV?

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė Daiva Lukošienė, aiškindama, kodėl “Fortum Klaipėda” dėl naujų planų nereikia atlikti PAV, tvirtino, kad kovą agentūra nurodė atlikti šią procedūrą. “Tačiau poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas UAB “Sweco Lietuva” kreipėsi su prašymu persvarstyti priimtą atrankos išvadą ir pateikė papildomą informaciją, kad užsakovas atsisako planų dėl planuojamų deginti atliekų struktūros pakeitimo ir kiekio padidinimo. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad atliekų vežimas iš kitų Lietuvos apskričių nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba – pateikė išvadas, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, priėmė galutinė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas”, – aiškino D. Lukošienė. Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tvirtino, jog savivaldybė reikalauti atlikti PAV neturėjo jokio teisinio pagrindo. “Fortum Klaipėda” neplanuoja deginti daugiau atliekų nei jei leista iki šiol. Jie tiesiog nori pakeisti vietas, iš kurių jas gali atsivežti, tačiau tai nesuteikia teisės mums reikalauti atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą”, – aiškino D. Berankienė. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) direktoriaus Rimanto Pilipavičiaus “Vakarų ekspresui” pateiktame atsakyme rašoma, jog “pateikiami išmetamų teršalų aplinkos ore, kvapų, triukšmo vertinimo rezultatai parodė, kad nė vienas išmetamas teršalas, kartu įvertinus ir foninę taršą, neviršys leistinų ribinių verčių”. Galimas planuojamos veiklos kvapas bei triukšmas esą taip pat neviršys leistinų ribinių verčių ir neturės neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Todėl atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei “Fortum Klaipėda” viešai skelbiamas ataskaitas KVSC ir priėmė sprendimą, kad PAV neprivalomas. D. Lukošienė savo ruožtu priminė, kad suinteresuota visuomenė turi teisę apskųsti AAA priimtą galutinę atrankos išvadą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Pasak A. Vaišnoro, jei AAA išvada, kad optimizuojant jėgainės darbą naujas PAV neprivalomas, nebus apskųsta, liks tik pakoreguoti TIPK leidimą ir “Fortum Klaipėda” galėtų pradėti vežti atliekas deginimui iš kitų šalies regionų.

“Būtina atsakyti į visus klausimus”

Vytautas Grubliauskas – Klaipėdos meras:

- Žinau, kad buvo kalbama apie tokius planus, nes Klaipėdos regione nebesusidaro tiek išrūšiuotų perdirbimui netinkamų atliekų, kiek buvo manoma anksčiau. Bendrovė turi teisę vykdyti tokį optimizavimą, juolab kad atliekų nedegintų daugiau nei numatyta. Tačiau svarbiausias čia ir toliau yra ekologinis aspektas. Turi būti labai aiškiai atsakyta, kiek dėl to padidės tarša, ar nebus viršijamos nustatytos leistinos normos. Taip pat turi būti atsakyta, kaip būtų sprendžiami transporto klausimai, ar tai nepadarytų neigiamos įtakos miesto infrastruktūrai. Ir būtinai viskas turi būti absoliučiai viešai, kad neliktų jokių neatsakytų klausimų. Jei bendrovė aiškiai atsakytų, jog dėl to dar labiau mažės galutinė šilumos kaina vartotojui, tai, be jokios abejonės, būtų svarus argumentas palaikyti tokius planus.

Informacija

Į Dumpių sąvartyną iš Klaipėdos regiono atvežtų atliekų kiekiai:

2009 m. – 99 625,9 tonos (vežė ne visos Klaipėdos apskrities savivaldybės).

2010 m. – 194 348,2 tonos.

2011 m. – 134 443,5 tonos.

2012 m. – 125 670,1 tonos.

2013 m. – 127 896 tonos.

Nuo šių metų sausio iki liepos 2 d. atvežta 56 376,2 tonos.

Informacija

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame TIPK leidime į aplinkos orą “Fortum Klaipėda” per metus leista išmesti 398,311 t teršalų. 2013-2014 m. buvo atlikta UAB “Fortum Klaipėda” aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacija. Inventorizacijos metu nustatyti faktiniai taršos šaltinių fiziniai duomenys ir teršalų kiekiai, pagal kuriuos perskaičiuotas ir metinis į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis – 536,429 t. Išmetamų teršalų sklaidos aplinkos ore rezultatai (nevertinant foninio užterštumo):

anglies monoksido 8 valandų pažemio koncentracija 71,42 μg/m3 (0,007 leistinos ribos);

azoto dioksidų didžiausia 1 valandos pažemio koncentracija 8,55 μg/ m3 (0,04 leistinos ribos), o vidutinė metinė koncentracija – 0,64 μg/m3 (0,02 leistinos ribos);

kietųjų dalelių (KD10) ilgalaikė 24 valandų pažemio koncentracija – 0,33 μg/m3 (0,01 leistinos ribos), o vidutinė ilgalaikė metinė pažemio koncentracija – 0,09 μg/m3 (0,002 leistinos ribos);

kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė ilgalaikė metinė pažemio koncentracija – 0,05 μg/m3 (0,002 leistinos ribos);

sieros dioksido didžiausia galima 24 valandų pažemio koncentracija – 7,46 μg/m3 (0,06 leistinos ribos), o 1 valandos koncentracija – 12,12 μg/m3 (0,03 leistinos ribos);

lakiųjų organinių junginių 0,5 val. pažemio koncentracija – 1,44 μg/m3 (0,000288 leistinos ribos);

vandenilio chlorido 0,5 val. pažemio koncentracija – 3,27 μg/m3 (0,02 leistinos ribos);

vandenilio fl uorido 0,5 val. pažemio koncentracija – 0,13 μg/m3 (0,01 leistinos ribos);

amoniako 0,5 valandos pažemio koncentracija – 0,66 μg/m3 (0,0022 leistinos ribos);

bendra kadmio ir talio metų koncentracija – 0,00033 μg/m3 (0,07 leistinos ribos);

bendra stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio ir vanadžio metų vidurkinio laiko intervalo pažemio koncentracija 0,00329 μg/m3 – (0,55 leistinos ribos);

gyvsidabrio 0,5 val. pažemio koncentracija – 0,00196 μg/m3 (0,00218 leistinos ribos);

kitų teršalų (dioksinai ir furanai) koncentracijos – 6,54∙10-15 (leistina – 6,54∙10-16).

Šaltinis -Aplinkos apsaugos agentūra

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas