2019 m. lapkričio 20 d.

Pėstieji ir automobiliai vingiuoja tarp duobių

Pėstieji ir automobiliai vingiuoja tarp duobių
2012-07-11 Evelina Valiuškevičiūtė, Meridianas Nr.1 AKTUALIJOS
Važiuojant automobiliu Klaipėdos mieste tenka laviruoti tarp galybės įvairaus dydžio išmuštų duobių ir įdubusių nuotekų kanalizacijos dangčių. Pėstysis taip pat žiūri, kur eina – už išklibusių lietaus surinkimo grotelių ar neaiškių styrančių vamzdžių, ypač tamsiuoju paros metu, nesunku užkliūti. Klaipėdos miesto savivaldybė teigia, jog duobėms lopyti kasmet išleidžia milijoną litų. Tačiau akivaizdu, kad tokios sumos nepakanka.

Lietuvos automobilininkų sąjungos Klaipėdos autoklubo vadovas Gintautas Januška sako, jog nereikia būti specialistu, kad pamatytum, kokia prasta gatvių būklė. Susidėvėjusias kelio dangas kiekvieną dieną pastebi visi eismo dalyviai. „Eismo dalyviai tai jaučia, mato – prasti keliai turi įtakos automobilių techninei būklei ir ridai. Tačiau mes turime geresnius miesto gatvių vertinimus palyginti su Kaunu – ten problema dar didesnė.

Neaišku, kaip tiksliai pasiskirsto surinkti pinigai už degalus ir papildomi įmonių mokesčiai. Klaipėdos biudžetui papildyti tai yra pagrindinis šaltinis, tačiau klaipėdiečiui naudos nėra. Norėtųsi, kad tie trupinėliai būtų šiek tiek riebesni mūsų miesto infrastruktūros gerinimui. Tai leistų geriau vystytis turizmui, be to, paliktų geresnį įspūdį sezoniškai apsilankantiems žmonėms.“

Tikisi, kad pasieks teismus

Autoklubo vadovas G. Januška tikisi, kad ilgainiui nelaimingi įvykiai, kurie įvyksta miesto gatvėse, transformuosis į teisminius santykius: „Turėtų būti pereinama į kitą erdvę – miesto savivaldybė turės iš savo biudžeto atsakyti miesto infrastruktūros naudotojams ir eiliniams gyventojams. Tačiau tai opūs klausimai, kurie greitai neišsispręs. Trūksta ir žmonių pilietiškumo.“

Įvardydamas probleminius miesto gatvių ruožus, G. Januška toli nesidairė – šalia jo darbovietės esanti Janonio gatvė bado akis kiekvieną rytą. „Ar nebus ji kaip Vilniaus variantas, kai anksčiau buvo taupoma danga ir kasamos požeminės komunikacijos? Šiaip visas miestas toks – atlikus bent dešimties kilometrų stebėseną ir atlikus vizualinę apžiūrą taptų akivaizdu, kad gatvių būklė nėra gera. Palijus ar tamsiu paros metu duobių nesimato, todėl nemalonu, kai po kelių dunkstelėjimų tenka mokėti pinigus.“

G. Januškos nuomone, savo darbą nekokybiškai atlikti ir tokiu būdu pelnytis gali ir kelių taisymu užsiimančios bedrovės. Užtiesus naują kelio dangą, ji po kelerių metų vėl pradės trupėti, todėl kelių tiesimo ir tvarkymo darbų ratas niekada nesustoja.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, atliktų darbų kokybei yra skiriamas dėmesys. Nors specialistas sutiko, jog teorinė galimybė visada yra: „Jeigu labai atidžiai tikrintume, gal surastume problemų ir dėl kokybės. Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys.“

Kasmet skiria 2 milijonus

L. Dūdos teigimu, Klaipėdos mieste labai susidėvėjusi Kairių gatvės danga. Tai pat ir Jūrininkų prospekto atkarpa nuo H. Manto gatvės iki Kretingos gatvės – ten reikėtų dengti naują ištisinę kelio dangą. Susidėvėjusių gatvių atkarpų yra ir daugiau.

„Kadangi visos lėšos yra suskaičiuotos, jų neužtenka, kad kiekvienais metais paklotume naujas dangas. Už milijoną litų kasmet dengiamos gatvės, milijonas skirtas ir duobėms taisyti“, – sakė L. Dūda.

Nutirpus sniegui gatvėse atsivėrusias duobes ir plyšius savivaldybės pasamdyti rangovai lopo jau du mėnesius. Miestas yra padalintas į dvi dalis, kurias tvarko dvi skirtingos įmonės.

Savivaldybės atstovas džiaugėsi, kad prisideda ir Klaipėdos uostas. Minijos gatvės remontui Klaipėdos uostas skyrė apie 15 milijonų litų, nes ši gatvė svarbi ir jam.

Rūpinasi tik savo turtu

Galvos skausmą vairuotojams kelia ir išduobta bei ištrupėjusi kelio danga šalia kanalizacijos nuotekų liukų. „Klaipėdos vandenys“ tikina, kad negali prisidėti prie kelio dangos remonto. „Klaipėdos vandens“ tinklų departamento direktorės Dalios Venckūnienės teigimu, įmonė prisideda tik prie tų duobių taisymo, kurios susidaro tvarkant vandentiekio tinklus. „Mes nemanome, kad mums reikia prisidėti prie gatvių tvarkymo ir atstatymo. Mes teikiame vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, o ne užsiimame gatvių dangų remontu. „Klaipėdos vanduo“ yra viešasis vandens tiekėjas, todėl patirtos išlaidos atsilieps visiems.“

Anot jos, visas išlaidas, kurias įmonė išleistų papildomai, pajustų ir taip susimokėti nesugebantys miesto gyventojai – žymiai išaugtų vandens kainos.

„O dėl ko byra danga? Blogai dirba kelininkai – jie nemoka aplink šulinius sutvirtinti dangos, todėl jie ir įlinksta. Užsienyje šuliniai niekam netrukdo“, – aiškino D. Venckūnienė.

Gyventojai skundžiasi nepagrįstai?

Jeigu klaipėdietis susigadintų automobilį trinktelėjęs į duobę ar susižalotų užkliuvęs už klibančio grindinio, jis dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis į miesto savivaldybę. L. Dūdos teigimu, tokių skundų būna, tačiau dažnai jie būna nepagrįsti. „Viskas įmanoma, tik reikia labai atidžiai įvertinti. Žmonės mėgsta spekuliuoti – pavyzdžiui, žmogus važiuodamas su automobiliu per eilinę duobelę trinkteli ir aiškina, kad dėl to sugedo du galiniai automobilio amortizatoriai. Ar tikėtina, kad kaukštelėjus per lietaus surinkimo groteles būtų toks gedimas? Kitas pilietis, įvažiavęs į duobę, išsikvietė televiziją. Žmonės nekvalifikuotai ir mėgėjiškai fiksuoja įvykius“, – sakė L. Dūda.

Apie šaligatviuose styrančius vamzdžius, už kurių lengva užkliūti net šviesiuoju paros metu, L. Dūda teigė nieko nežinantis. Išvydęs tokį vamzdžio pavyzdį gatvėje L. Dūda tikino, kad bus informuotos atitinkamos tarnybos: „Anksčiau gatvėje nesu to matęs. Tai yra buvusio kelio ženklo liekana. Autoįvykio metu buvo nulaužtas ženklas, vėliau jis buvo nupjautas, tačiau dalis jo liko. Nedelsiant jį pašalinsime. Gyventojai kartais atsiunčia pranešimų apie negeroves, mes reaguojame. Miesto priežiūros poskyryje nėra tiek specialistų, kad kiekvieną dieną galėtų tikrinti gatves. Daromos pavasarinės ir rudeninės apžiūros mieste ir pagal skirtus asignavimus šalinami stambesni trūkumai.“

Danės krantinėje tykantys pavojai – neišskirtiniai

Artėjant sezoninėms šventėms, prisimenama Danės krantinė, kurioje tarp esančių suolelių žioji dideli tarpai. Šurmuliuojant Jūros šventei ir miestą užplūdus gyventojams iš visos Lietuvos, Danės krantinė neatrodo pakankamai saugi. „Projektas yra baigtas su tokiomis priemonėmis, kokios jos yra. Atsakymo į retorinius klausimus galite paieškoti kituose Europos uostuose ir mažuose uosteliuose, kurie yra įsisteigę prie pat upių. Ten išvis nėra jokių atitvėrimų ar suolelių. Tose vietose masiškai vaikšto žmonės ir niekas jokių problemų nemato. Pas mus Lietuvoje problemomis, kurios aktualios visame pasaulyje, visi yra susirūpinę perdėtai. Jeigu atitvertume tuos tarpus, tikrai atsiras vienas, kuris šauks, jog ir taip nesaugu – nes galima peršokti“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Anot G. Pociaus, Danės krantinė įrengta žmogui, kuris iš prigimties turi savisaugos instinktą. Kiekvienas žmogus pasirenka sprendimą – ar prieiti arčiau prie upės, ar ja apsigrožėti iš tolo. Koks savisaugos instinktas reguliuoja prie pat Danės upės esančių naktinių klubų lankytojus, kurie dažnai būna apsvaigę ir sutrikusios orientacijos, G. Pocius nedrįso svarstyti: „Visiems 100 proc. joks priimtas projektinis sprendimas saugos priemonėms niekada neįtiko ir neįtiks. Iš tų pačių naktinių klubų išėję žmonės, nors įstatymas draudžia, girti sėda prie vairo. Ką su tokiais daryti? Kiekvienam pagalvės nepakiši. Natūralu, kad būna skaudžių atvejų“, – teigė G. Pocius ir pridūrė, jog nelaimės atveju iš Danės upės galima išsikapstyti specialiai įrengtomis kopėtėlėmis.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas