2019 m. birželio 18 d.

Klaipėdos uostas – vienas pavojingiausių pasaulyje?

Klaipėdos uostas – vienas pavojingiausių pasaulyje?VE
2015-01-08 Dalia Bikauskaitė, Vakarų ekspresas AKTUALIJOS
Jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" pirmininkas Kostas Frankas sako, kad Klaipėdos uostas turi daug pranašumų, tačiau mažai kas žino, jog jis yra vienas pavojingiausių uostų pasaulyje turint omenyje mažuosius pramoginius laivus. Negana to, esą Lietuvoje nepripažįstamos jachtingo teisės normos.

2012 m. kovą įkurta Lietuvos jachtingo asociacija, vienijanti keturis klubus, tarp kurių yra ir minėtasis klubas “Budys”, kelia mažųjų laivų saugaus stovėjimo prie krantinių Klaipėdos uoste klausimą.

Anot K. Franko, iš trijų laivybos rūšių – biudžetinės (karinė, policijos etc.), komercinės ir privačios, nešančios milijonus litų pelną, jachtingas yra trečioji ir pati gausiausia laisvoji nekomercinė pramoginė laivyba. Jachtingu užsiimantys laivai trapūs ir brangūs.

Teigiama, kad turizmas yra sparčiausiai auganti ekonomikos sritis. O jachtingas, pasak K. Franko, yra sparčiausiai auganti turizmo šaka, kurią remia tarptautiniai fondai. Anot jo, pastaruoju metu jachtų laivynas neregėtai išaugo ir gerokai pralenkė visus kitus laivynus kartu sudėjus.

Laivelius talžo bangos

Pasak K. Franko, Klaipėdos uoste veikia stiprios ir klastingos srovės, nežinia iš kur atsirandančios ir staiga besikeičiančios, nes nėra avanporto, apsaugančio vidinį uostą nuo bangų. Be to, prie negatyvių dalykų dar prisideda dažni rūkai, seklus ir siauras įplaukos kanalas, vis užnešamas ir nuolat gilinamas. Dabar laivybos kanalas dvigubai gilesnis nei pokario laikotarpiu. Palyginti visai neseniai gylis jame buvo 8 metrai, dabar jis jau siekia 14,5 m ir dar bus gilinamas iki 17 m.

Anot K. Franko, kadangi avanporto nėra, audros metu į Klaipėdos uostą patenka dvigubai didesnio skersmens bangos ir ritasi iki pat Kiaulės Nugaros salos, jeigu pakeliui nesutinka kliūties, į kurią trenkiasi visa savo jėga. Bangų kliūtimi gali būti ir sekluma.

Tokios bangos jėga – 18-30 tonų į kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, 24 m ilgio laivas, kurio grimzlė – 2,5 m, patiria 1000-2000 tonų galios smūgius.

Pasak K. Franko, ties Danės upės žiotimis esanti sekluma, galima sakyti, yra tramplynas bangoms. Nuo 1939 metų upės žiotys nė karto nebuvo valytos ir vietoj 7 m gylio dabar jose yra tik 3,8 m. Tuo užpernai įsitikino minėto klubo nariai, matavę gylį upės žiotyse.

Taigi gylių skirtumas laivybos kanale ir žiotyse yra didžiulis. Danės žiotyse lūžtančios bangos pakyla iki 2,8 m aukščio (nuo “nulinio” lygio), o tada su trenksmu trenkiasi į 27 krantinę, sukeldamos silpstantį antrinį bangavimą. Už 80 metrų nuo upės žiočių tokios bangos aukštis siekia 2 metrus, o prie Pilies tilto – jau tik apie 30 cm.

Nėra specialistų

Tarptautiniuose jūrų uostuose būna įvairių kolizijų, nutinka avarijų, kurių metu mažųjų laivų savininkai patiria nuostolių. Jų kompensavimo klausimai sprendžiami pagal Tarptautinės jūrų teisės normas, kurios galioja visame pasaulyje, pasak “Budžio” pirmininko, išskyrus Lietuvą, Klaipėdą.

K. Franko teigimu, Lietuvos teismas jų neįteisino, tad mūsų šalyje jos negalioja. Anot jo, jūrų teisės, o juo labiau jachtingo teisės, specialistų neturi nei Klaipėdos savivaldybė, nei Klaipėdos teismai, nei Seimo kontrolieriai, nei ministerijos, išskyrus Susisiekimo ministeriją.

Kodėl K. Frankas susidarė tokią nuomonę? Vienos audros metu nukentėjo jachta “Lietuva” ir privatus laivas “Olga”, registruotas “Budžio” klube ir įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, stovėję prie krantinių Danės upėje, takart šiek tiek buvo apgadinta ir Danės upės krantinė. Jo manymu, įvykio kaltininkės buvo bangos.

Klaipėdos miesto savivaldybė savo lėšomis suremontavo krantinę ir pareikalavo klubo už tai sumokėti. To jam nepadarius ji kreipėsi į teismą ir teismas įpareigojo tai padaryti.

“Iš mūsų Savivaldybė pareikalavo sumokėti 35 tūkstančius Lt už tai, kad buvo audra. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad vėjas nebuvo toks stiprus, kad Dangės upėje tokių bangų nebūna. Jis klubui paliko dengti 2 trečdalius minėtos sumos. Bet juk tokios bangos yra nenugalimoji jėga. Pagal jachtingo teisę, vadinamojo “fors mažoro” atveju savo nuostolius dengia patys nukentėjusieji.

Tiek jau to, kad teismas priėmė tokį sprendimą, tačiau apie tai, kokie dalykai vyksta Klaipėdos uoste, turi žinoti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir Turizmo departamentas, ir užsieniečiai. Švedų, estų, lenkų, jachtos buvo daužomos, pramušti jų bortai ir jie keikdamiesi lėkė lauk.

Sugalvoję Danės upėje prie krantinių palikti savo jachtas užsieniečiai turi žinoti, kad jeigu kils audra ir jos metu laivai bus apgadinti, jų nebus atsiprašyta, jiems bus pateiktos sąskaitos dėl krantinių apgadinimo”, – kalbėjo K. Frankas.

Šiuo metu susirūpinęs yra laivo “Nordwind” savininkas, mat jo laivas stovėjo toje pačioje vietoje kaip ir “Olga” ir daužomas bangų taip pat apgadino Danės krantinę.

Lietuvos jachtingo asociacijos, kuriai vadovauja Kęstutis Gelumbauskas, atstovai siūlo du problemos sprendimo būdus: vieną organizacinį, kitą – techninį.

Techninis – dėl bangavimo būtina atlikti tyrimus ir tik tada projektuoti. Organizacinis – reikia pripažinti, kad jachtingas yra savarankiška veikla, nepavaldi nei Savivaldybei, nei Vyriausybei. Jachtingo asociacijos sprendimai yra viršesni už Savivaldybės ir įvairių komisijų sprendimus. K. Frankas vadovaujasi 1982 m. išleista knyga apie jachtingą Vokietijoje. Joje rašoma, kad visais atvejais kalbant apie jachtingą savarankiškų asociacijų sprendimai turi pirmenybę prieš valstybės institucijų sprendimus.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas