2019 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėdos uostui įstrigusi skaudi kultūros paveldo rakštis

Klaipėdos uostui įstrigusi skaudi kultūros paveldo rakštis
2012-07-09 Evelina Valiuškevičiūtė, Meridianas Nr.1 PAVELDAS
Neoficialiais duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje yra per kelis šimtus kultūros paveldo vertybių, tačiau dėl visą uostą juosiančios betoninės tvoros jų visuomenė pamatyti negali. Istorikai galvoja apie specialų tyrimą, kuriuo įvertintų paveldo istorinę reikšmę ir išsaugojimo perspektyvas. Tačiau prieš kelerius metus užvirusios kalbos tik tuo ir liko. Klaipėdos jūrų uostui paveldosaugos objektai tapo sprangiu kąsniu.

„Buvo kalbų, kad uostininkai užsakys tyrimus ir išanalizuos, kas pas juos vertinga, o kas ne. Tačiau jos taip ir nutilo. Mes negalime jų priversti užsakyti tyrimus ir nustatyti tų objektų vertes. Galima sakyti, kad mes esame trukdžiai ir ekonominiai stabdžiai. Uostas yra valstybinės reikšmės objektas, todėl ir prioritetai valstybiniai. Tam tikra prasme tenka aukotis“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė.

Miesto įžymybė – celiuliozės virimo fabrikas

Vienas techninio paveldo objektas nors ir yra uosto teritorijoje, puikiai matosi iš miesto pusės ir jau iš tolo šiurpina klaipėdiečių akis. Miestiečiams puikiai žinomas buvęs celiuliozės virimo fabrikas riogso krovos kompanijos „Bega“ nuomojamoje teritorijoje ir yra avarinės būklės.

„Šio pastato būklė yra avarinė. Mes matome tik paradinę pastato pusę, kuri atsukta į miestą. Lyg ir neblogai atrodo tas pastatas. Tačiau kita pusė, kuri atsukta į Kuršių marias, atrodo tragiškai. Sienoje yra didžiulės įgriuvos, plyšiai. Viduje – tokia pati graudi situacija. Šio pastato griūtis gali įvykti bet kuriuo metu“, – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška. Anot jo, kompanija „Bega“ niekada neslėpdavo, kad jai šito statinio nereikia. Žymiai pelningiau yra pasistatyti sandėlius ir krauti trąšas, nei renovuoti kultūros paveldo objektą. Norint stabilizuoti šio pastato būklę reikia išleisti ne vieną milijoną litų.

V. Juška milžinišką pramoninio paveldo objektą ironiškai vadina tiksinčia bomba. Valstybė Kultūros paveldo departamento vardu įrašė šį pastatą į kultūros vertybių registrą tam, kad jis būtų išlaikytas ateities kartoms. Tačiau kaip realiai išgelbėti pastatą ir gauti finansinių išteklių, nežinoma iki šiol.

Valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas žvelgia į kitų valstybių pavyzdžius: „Lietuva, palyginti su kitais kraštais, turi labai nedaug jūrinio paveldo objektų. Mes registre turime tik dešimt istorinių laivelių. O švedai ir norvegai turi tūkstančius. Turime tris istorinius švyturius, o jie vėlgi – tūkstančius, latviai turi 58, o estai kelis šimtus. Matau kitų valstybių pavyzdžius, kai įvairios uosto tarnybos labai aktyviai remia istorinio paveldo restauraciją.“ L. Kavaliauskas pabrėžia, kad ir nuo žemės paviršiaus norėtas nušluoti Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingas yra įdomus objektas – Europoje tokias konstrukcijas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Tikisi išsamaus tyrimo

Istorikas Dainius Elertas teigia, kad pirmiausiai reikėtų pradėti nuo normalių tyrimų, kurie taip ir nebuvo atlikti: „Uostas yra nepažinta didžiulė teritorija, į kurią įeina daugybė kompleksų. Bandėme apytiksliai paskaičiuoti – yra daugiau nei keli šimtai įvairaus paveldo objektų. Jeigu nespręstume tik iš to ką žinome ir matome, o atliktume išsamius tyrimus, objektų galėtų būti dar daugiau.“

Klaipėdos uoste esantis paveldas labai įvairus – objektai yra skirtingų laikotarpių ir paskirties. Aptinkamas techninis, pramoninis, karinis,
memorialinis, jūrinis paveldas. Taip pat uosto teritorijoje yra senosios dvarvietės, kapinės, bažnyčios liekanos.

D. Elerto manymu, Klaipėdos uostui ne itin rūpi kultūrinės ir istorinės vertybės savo teritorijoje. Ir tai jis grindžia pavyzdžiais: „Vienintelis
Lietuvoje bakenas – navigacinis bokštas, buvo tyliai ir ramiai supjaustytas į smulkius gabalėlius. Niekam jis netrukdė, be to, jo būklė buvo tikrai gera. Tokia padėtis ir yra – niekas nežino, kas vyksta už uosto tvoros. Nes jeigu vyksta, tai pasistengta, kad tai vyktų greitai ir niekam nekiltų jokių klausimų.“

Trukdo Lietuvai uždirbti pinigus?

Viešojoje erdvėje Klaipėdos jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas vaizdžiai pateikė savo požiūrį į kultūros vertybes uosto teritorijoje. Jo teigimu, paveldosaugos objektai tik trukdo Lietuvai uždirbti pinigų.

Istorikas Dainius Elertas tokius žodžius vertina skeptiškai: „Tai legendinė frazė, kuria visada patogu bet ką pridengti. Drįsčiau priminti, kad pragmatiniai interesai ne visada sutampa su Lietuvos interesais. Norėčiau paklausti: o kas uosto direkcijoje yra kompetentingas spręsti, koks paveldas yra vertingas, o kuris ne? Kiek žinau, ten nėra nė vieno kompetetingo asmens. Jie ne tuo užsiima, tai natūralu. Be to, norint kažką pasakyti, tai reikia išmanyti. Kadangi rimtesni kompleksiniai tyrimai net nepradėti, situacija yra labai patogi – galima apsimesti, kad nieko nėra.“

D. Elerto nuomone, tokie tyrimai padėtų išvengti nemalonių situacijų. Neseniai vykusių darbų metu netyčia buvo užkabintas Smeltės kapinių pakraštys: „Vėl mėtėsi kaulai ir karstai. Žinoma, darbininkai pasistengė labai greitai tai pašalinti iš akių. Tačiau tokie dalykai nepuošia. Kyla klausimas, ar nebūtų buvę paprasčiau, jei darbininkai būtų žinoję, kad tokioje vietoje yra kapinių teritorija. Tuomet ateitų specialistai ir kultūringai perkeltų tuos kaulus.“ Kultūrinių vertybių tyrimas Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje užtruktų kelerius metus. D. Elertas neslepia, kad tyrimas kainuotų brangiai – didelė dalis archyvinės medžiagos yra Vokietijoje, be to, pati uosto teritorija yra labai didelė. Taip pat jaučiamas ir specialistų trūkumas.

Iškeldinimas

Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros Drungilo nuomone, kultūrines vertybes turėtų prižiūrėti tie, kuriems jos rūpi. Anot jo, tuomet suinteresuotieji gerai permąstytų realią istorinę objektų vertę. Geriausia, A. Drungilo nuomone, jeigu kultūrinį paveldą būtų galima iškeldinti už uosto ribų.

„Reikėtų tikrai nepaviršutiniškai pasižiūrėti, ar tai, ką mes šiandien vadiname istoriniu paveldu, iš tiesų yra šalies istorinė vertybė. Jeigu tai tėra griuvėsiai ar metalo gabalai, ar tai yra vertybė, kurią reikėtų saugoti ir išlaikyti ateities kartoms? Jis įdomus tik patiems istorikams. Žmonėms jis neįdomus, o kompanijoms šis turtas yra rakštis. Mano nuomonė pragmatiška – reikia maksimaliai išnaudoti šiandienines galimybes tam, kad gautume naudą. Tas istorinis paveldas, kuris, mano požiūriu, yra nulinės kultūrinės ir istorinės vertės, trukdo valstybei iš tos teritorijos, kurią jis užima, uždirbti pinigus.“

Kritikuoja uosto direkcijos požiūrį

„Begos“ teritorijoje yra labai įspūdingas raudonų plytų pastatas gražiais ir unikaliais fasadais. Šis pastatas tikrai papuoštų tiek „Begą“, tiek Klaipėdos uostą. Tačiau tai yra brangu. Jis yra visai netoli tvoros, tačiau kartu ir per giliai įmonės teritorijoje. Jeigu jis būtų trisdešimt metrų arčiau, jis būtų jau restauruotas. Tokio pastato Lietuvoje daugiau nėra, todėl kraujuotų širdis, jeigu reikės jį griauti.

Gerai, kad „Bega“ turi daug įvairių darbų ir užduočių savo teritorijoje. Taigi artimiausiu metu nereikėtų bijoti, kad jis būtų nugriautas. Jeigu pastatas būtų panaudotas kompanijos reikmėms, taip pat nekyla grėsmė, kad jis suduos rimtą ekonominį nuostolį „Begai“, – kalbėjo Seimo narys Naglis Puteikis.

„Jeigu A. Drungilas dirbtų Vakarų Europos komercinėje firmoje, rizikuotų netekti darbo, nes toks pasakymas reikštų, kad valstybės įmonė yra socialiai neatsakinga – automatiškai visuomenei susidaro blogas įspūdis. Kultūros ir paveldo rėmimas, mecenatystė yra sudėtinė gero tono dalis užsienio verslininkams. Todėl A. Drungilas tokius žodžius gali sakyti tik Lietuvoje. Tačiau jeigu toje pačioje „Begoje“ toks A. Drungilas šitaip pareikštų, netektų darbo ir Lietuvoje. Aš šiuo atveju džiaugiuosi, kad Drungilas nedirba „Begoje“, – sakė N. Puteikis.

Seimo nario nuomone, Uosto direkcijai keleto specialistų samdymas nepadarytų jokio poveikio. „Tai būtų garbės, prestižo ir pareigos reikalas. Todėl siūlau jiems tai ir padaryti“, – teigė N. Puteikis.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas