Atkeliaujantys traukiniai keliauja ne tik į geležinkelio stotį, bet ir į Klaipėdos uosto teritorijoje įsikūrusias įmones, todėl automobiliams, o kartais ir žmonėms tenka gerokai palaukti prie geležinkelio pervažos, kol vagonų virtinė praslinks tolyn.
Atrodo, kad miestas jau yra pripratęs prie tokios geležinkelių tvarkos, kuri iš pirmo žvilgsnio niekam netrukdo. Visai kitaip yra su vagonų stovėjimu, ypač ten, kur vagonai stovi šalia gatvės ar pėsčiųjų tako. Nors Klaipėdoje Nemuno gatvė dideliu judėjimu nepasižymi, o ir važiuojant gatve galima išvysti, o jeigu nori, ir paliesti, stovinčius vagonus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas būtų gerai, jeigu tai būtų uosto ar gamyklos teritorija. Tiesiog, šalia miesto gatvės stovintys vagonai kelia nerimą bei klausimą – ar tikrai jų vieta yra šalia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ būstinės?
Valdininkams netrukdo
Klaipėdos miesto savivaldybės urbanistikos plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigia, kad tai miestui netrukdo. „Manau, kad nieko čia blogo. Nemuno gatvė dabar yra Klaipėdos uosto rezervinėje teritorijoje, todėl mes norime ją perduoti uostui, bet pats perdavimo procesas pasidarė politizuotas. Pagal miesto planą gatvė priklauso uostui, bet juridiškai už ją yra atsakingas miestas“, – teigia K. Macijauskas. Pasak pašnekovo, šiuo metu Klaipėdos uostas ruošia projektinius pasiūlymus, kad galėtų gatvę suprojektuoti, nes ji tam tikrose vietose jau yra išardyta. „Kad ir kaip ten būtų, – priduria K. Macijauskas, – ši gatvė nėra prioritetinė. Mes orientuojamės į pagrindines miesto gatves.“
Sunykusi gatvė
Vagonai tikrai niekam netrukdytų, nes gatvėje išliko tik vienas gyvenamasis namas, bet Nemuno gatvės gale yra statomas viešbutis su būsima konferencijų sale, kuri yra buvęs kino teatras „Aurora“. Gatvė pasidarė sunkiai pravažiuojama lengvuoju automobiliu. Atsivėrusios duobės važiuojamojoje kelio dalyje, dauguma kanalizacijos šulinių užaklinti purvo ir šiukšlių, o dalis iš jų neturi dangčių. Nemuno gatvės būklė – tragiška. Bet ir tai nėra labiausiai stebinantis atvejis. Šalia gatvės stovi vagonai su trąšomis. Po vagonais ant bėgių matosi birios medžiagos, kurios kelia susirūpinimą aplinkiniams. AB „Bega“ komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius teigia, kad šiuo metu vagonai stovi tušti ir laukia, kol jie bus išvežti. „Vagonai atvažiuoja iš kitų miestų lauko sąlygomis ir niekas nuo to neatsitinka, todėl nieko nebūna jiems stovint šalia gatvės. Aplinkosaugininkai gana aktyviai ir griežtai kontroliuoja kompaniją, todėl mes tikrai nieko neteršiame“, – teigia G. Gudavičius.
Dar pavasarį bendrovės AB „Bega“ vadovai pabrėžė, jog kompanija kasmet investuoja didžiules pinigų sumas taršai mažinti. Bet po vagonais pastebėta biri medžiaga kelia įtarimų. Tai galėjo būti trąšos, nes ant geležinkelio bėgių reguliariai stovi specializuoti vagonai trąšoms vežti. Nors kompanija „Bega“ turi ne vieną mechanizuotą birių trąšų terminalą bei dengtus sandėlius, šalia važiuojamosios dalies Nemuno gatvėje po keletą savaičių stovi geležinkelio vagonai.
Atviras sandėlis
Tušti vagonai nėra laikomi savaitėmis, nes jų prastova tampa „auksinė“. Dažniausiai stovi krauti vagonai, laukdami savo eilės, kol bus nustumti iškrovimui į kompanijos teritoriją. Tai normali praktika visose uosto krovos kompanijose. Belaukiant atplaukiančio laivo būtina sukaupti reikiamą krovinių kiekį, nes laivo prastova kainuoja keliasdešimt kartų daugiau, palyginti su geležinkelio vagonų prastova. Tai patogus krovinių sandėliavimo būdas, ypač kai kroviniams trūksta vietos specializuotuose terminaluose ar talpyklose.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys teigia, kad jokia produkcija iš vagonų neturėtų nutekėti. „Žalą patiria pati bendrovė. Jeigu iš vagonų byra produkcija, kuri buvo pakrauta, neatvežama tiek, kiek reikia, patiriama nuostolių“, – mąsto A. Kairys. Pasak gamtosaugininko, nesandarūs vagonai gali kelti grėsmę, todėl tokius pažeidėjus vertėtų bausti. „Yra specialių lietaus nutekėjimo sistemų ir jeigu tokios medžiagos kaip trąšos patenka į sistemą, jos yra išplaunamos į vandenį, o tai gali sukelti nemalonių padarinių. Tai būtų labai blogai, ir pažeidėjai negalėtų išvengti bausmės“, – teigia departamento direktorius A. Kairys. Tokios Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje esančios įmonės kaip bendrovė „Bega“ moka standartinį taršos mokestį. Jis yra numatytas įstatymo, todėl kiekviena įmonė, kuri teršia aplinką, tampa taršos mokesčių mokėtoju, ir metų gale sumoka už padarytą sąlyginę žalą. „Yra normuota oro tarša, vandenų tarša, lietaus nuotekų tarša, bet nubėganti tarša yra įvykis ir jeigu už tokią taršą būtų mokama, tai reikštų, kad būtų gautas leidimas, bet aplinkosaugos departamentas tokio leidimo tikrai nėra davęs. Jeigu tokia žala yra daroma, vadinasi, įmonė turi prisiimti atsakomybę“, – tvirtina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Laikas paslepia padarinius
Anot pašnekovo, jeigu po tokio incidento praėjo daug laiko, nieko nebeįmanoma padaryti, nes negalima būtų pamatuoti padarytos žalos. Bet jeigu taršos procesas yra užfiksuotas, kompanijai būtų taikoma administracinė bauda. Kaip dažnai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos darbuotojai tikrina uosto kompanijas, ypač tas, kurios perkrauna uoste pavojingus krovinius, lieka paslaptyje.
Klaipėdos miesto savivaldybės urbanistikos plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigia, kad vagonai miestui netrukdo. „Manau, kad nieko čia blogo. Nemuno gatvė dabar yra Klaipėdos uosto rezervinėje teritorijoje, todėl mes norime ją perduoti uostui, bet pats perdavimo procesas pasidarė politizuotas. Pagal miesto planą gatvė priklauso uostui, bet juridiškai už ją yra atsakingas miestas“.
