Beveik du trečdaliai (63 proc.) tvirtina, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai. Kyšininkavimo šešėlis metamas kone ant visų šalies institucijų: švietimo sektoriaus, teismų, mokesčių inspekcijos, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų, žemėtvarkos tarnybų, net komunalinių paslaugu įmonių.
Duoda kyšius, o vėliau praneša
Europos Komisijos, užsienio ambasadų išlaikoma pasaulinė nevyriausybinė organizacija praneša, kad Lietuvoje net 26 proc. gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių yra davę kyšį bent vienam iš aštuonių išvardytų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, mokesčių, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimo tarnyboms, žemėtvarkos institucijoms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms.Per apklausą mūsų šalyje šių metų sausio 24 dieną iš viso buvo apklausti 1007 asmenys, arba maždaug 0,03 proc. visų Lietuvos gyventojų. Panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30 proc.), Irake (29 proc.), Venesueloje (27 proc.), Serbijoje (26 proc.) ir Paragvajuje (25 proc.). Palyginti su 2010 m. duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (nuo 34 proc. 2010 m. iki 26 proc. 2013 m.).
Tuo metu Europos Sąjungos šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11 proc. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1 proc.). Kyšį yra davę 37 proc. Ukrainos, 29 proc. Moldovos, 6 proc. Estijos ir 4 proc. Gruzijos gyventojų. Anot 77 proc.Lietuvos gyventojų, viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pažintys.Tai didžiausias rodiklis ES po Italijos (80 proc.).Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių (58 proc.) sutiktų pranešti apie korupciją. Vokietijoje tai pasiryžę padaryti 94 proc., Didžiojoje Britanijoje – 91 proc., JAV – 80 proc., Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 48 proc. gyventojų. Dauguma (70 proc.) yra pasiruošę pasirašyti peticiją, 44 proc. dalyvautų taikioje demonstracijoje.
Rezultatais netiki
Beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71 proc., Estijoje – 46 proc., Rusijoje – 85 proc., JAV – 64 proc.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako netikintis, jog Lietuvoje taip blogai:„Tikrai netikiu, jog Lietuvoje gali būti tokia situacija. Manau, kad tas pesimizmas Lietuvoje, kuris yra skleidžiamas, iš dalies yra perdėtas. Galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu yra kokie požymiai ta linkme, tikrai aiškinamės, kalbamės, ar tai tiesa. Niekam nebus daromos jokios išimtys, jeigu tikrai bus gauta informacija, kad kažkur vyksta blogi dalykai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė A. Butkevičius.
Paklausti dėl Vyriausybės veiksmų kovoje su korupcija, Lietuvos gyventojai jas įvertino prasčiausiai Europos Sąjungoje: 79 proc. apklaustųjų teigė, kad jos yra neefektyvios, 6 proc. – kad efektyvios. Savo pačių galimybes kovoti su korupcija Lietuvos gyventojai taip pat vertino pesimistiškiausiai ES. Tik 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog kovoje su korupcija eiliniai žmonės gali ką nors pakeisti. Danijoje taip manė 84 proc., Jungtinėje Karalystėje – 68 proc., Latvijoje – 45 proc., Estijoje – 39 proc. gyventojų.
Nauja programa nepadėjo
Nacionalinė kovos su korupcija programa vykdoma nuo 2002 m., tačiau 2008 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad programa buvo vykdoma nepakankamai veiksmingai. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas 2009 m. Nacionalinė kovos su korupcija programa buvo iš esmės pakeista, o 2011 m. parengta nauja 2011–2014-ųjų Nacionalinė kovos su korupcija programa. Ji sukurta atsižvelgiant į priežastis, trukdžiusias veiksmingai įgyvendinti ankstesnę programą. Naujojoje programoje aiškiai atskirtos programos įgyvendinimo priežiūros, kontrolės ir koordinavimo funkcijos (ankstesnės programos vykdymą koordinavo Vyriausybė ir STT, naujosios programos vykdymą koordinuoja specialiai sukurta tarpžinybinė komisija).
Nors naujoji, 2011 m. parengta programa vertintina kaip solidi, atkreiptinas dėmesys, kad ji parengta beveik nesikonsultuojant su visuomene. Programos projektas buvo svarstytas daugelyje Seimo komitetų, tačiau nė viename iš svarstymų nebuvo išklausyta visuomeninių organizacijų, akademinių institucijų nuomonė. Gali būti, kad tam tikras visuomenės vaidmens antikorupcijos procese ignoravimas lemia ir neigiamą visų valstybės pastangų įveikiant korupciją vertinimą.
