2019 m. birželio 18 d.

Lietuvos jūrininkai – tikri profesionalai

Lietuvos jūrininkai – tikri profesionalai
2012-07-10 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 ŽMONĖS
„Mūsų jūrininkai yra aukštos kvalifikacijos, atitinka garbingų jūrinių valstybių standartus“, – didžiuodamasis šypteli Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Jau daugelį metų sąjungai vadovaujantis buvęs artimojo plaukiojimo kapitonas žino, kuo gyvena eilinis jūreivis ir patyręs jūrininkas. Apie 12 tūkst. jūrininkų iš Lietuvos dirba pasklidę po pasaulį.

Kas šiandien Jums, kaip organizacijos pirmininkui, kelia didžiausią susirūpinimą?

Visose kompanijose sunku kalbėti apie atlyginimų kėlimą. Mokėjimo problemų nėra, atsiskaitoma laiku tiek laivybos, tiek uosto krovos darbų bendrovėse. Galima tik pabelsti į medį. Šiemet laivuose su vadinamomis „patogiomis vėliavomis“ turi būti didesnis atlyginimas, nes šie laivai moka mažesnius mokesčius. Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos atstovė tai yra aptarusi su laivų savininkais. Atlyginimai nebuvo keliami nuo 2008 m.

Ar derybos su savininkais sudėtingos? Kaip juos priversti pakelti algas, mokėti mokesčius?

Yra gana stiprus mechanizmas. Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) įvairiose šalyse turi daugiau kaip 130 inspektorių. Jie apsilanko laivuose su „patogiomis vėliavomis“, žiūri, ar yra kolektyvinės sutartys. Didesnė dalis jūrininkų yra arba nacionalinių profsąjungų, arba ITF nariai. Vyksta patikrinimai laivuose, su šnekama darbuotojais.

Ar šie negali būti prigąsdinti tylėti arba tiesiog išvaryti su visais lagaminais iš laivo?

Jūrininką nelengva išgrūsti ir prigąsdinti. Yra darbo sutartis, kurioje nustatyta, iki kada jis pasamdytas, tad be priežasties „nurašyti“ neįmanoma. Jei paaiškėja, kad nesumokėtas laivo darbuotojams atlyginimas, galima laivą boikotuoti – nevyks laivo krova. Laivas stovės, o kas nori prastovų? Skaičiuojama, kad laivo stovėjimo valanda savininkui atsieina nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių. Poveikio priemonių turime pakankamai, jei yra pažeidimų. Imamasi priemonių, kad būtų iškart atsiskaityta su jūrininkais, net neišplaukus į kitą uostą. Pasitaiko atvejų, jog kontraktas jau pasibaigęs, o pinigai nebūna sumokėti. Tokie dalykai greitai išsprendžiami.

Ar šie negali būti prigąsdinti tylėti arba tiesiog išvaryti su visais lagaminais iš laivo?

Jūrininką nelengva išgrūsti ir prigąsdinti. Yra darbo sutartis, kurioje nustatyta, iki kada jis pasamdytas, tad be priežasties „nurašyti“ neįmanoma. Jei paaiškėja, kad nesumokėtas laivo darbuotojams atlyginimas, galima laivą boikotuoti – nevyks laivo krova. Laivas stovės, o kas nori prastovų? Skaičiuojama, kad laivo stovėjimo valanda savininkui atsieina nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių. Poveikio priemonių turime pakankamai, jei yra pažeidimų. Imamasi priemonių, kad būtų iškart atsiskaityta su jūrininkais, net neišplaukus į kitą uostą. Pasitaiko atvejų, jog kontraktas jau pasibaigęs, o pinigai nebūna sumokėti. Tokie dalykai greitai išsprendžiami. arešto, jau seniai, prieš kokį dešimtmetį. Tuomet laivas negali išplaukti, kol areštas bus nuimtas. Ši sistema dirba visame pasaulyje, laivų savininkai žino, stengiasi nerizikuoti, atsiskaito. Areštas – kraštutinė priemonė. Afrikoje tai padaryti sunkiau, bet Kanadoje, JAV, Tolimuosiuose Rytuose, Korėjoje, Japonijoje laivą areštuoti gana lengva. Tačiau stengiamasi viską išspręsti be teisminių procedūrų.

Kaip sekasi Lietuvos savininkų turimuose laivuose dirbantiems jūrininkams?

Lietuvos atstovai turi laivus su „patogiomis vėliavomis“, apie 15 tokių laivų. Pasirašėme kolektyvines sutartis su naujais atlyginimais, pagerinome sąlygas. Jūrininkams, kurie dirba nacionalinės vėliavos laivuose, irgi numatytas atlyginimų padidėjimas. Kvalifikuotiems jūreiviams negalės būti mokama mažiau nei 1000 JAV dolerių. Ir Afrikoje, ir kitų šalių prekybiniame laivyne paprastas denio darbininkas negalės uždirbti mažiau. Kapitonui atlygis tris kartus didesnis, žinoma, tai minimalus mokamas atlyginimas. „Patogios vėliavos“ laivuose jūreivio atlyginimas yra apie 1700 JAV dolerių, didesnis nei nacionalinės vėliavos laivuose, nes mokesčiai yra mažesni. Tačiau nacionalinės vėliavos – daugiau socialinių garantijų. Lietuvos laivuose su „patogia vėliava“ peržengiame ITF atlyginimų reikalavimus.

Kokios problemos kamuoja dirbančius su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose?

Prisimename „Lietuvos jūrų laivininkystės“ istoriją. Susisiekimo ministras ir kiti kalbėjo, jog blogai dirba, reikia privatizuoti. Pakovojome, nebuvo privatizuota. Pasikeitė vadovybė, priimti sprendimai sumažinti krante dirbančiųjų skaičių. Dabar, galima sakyti, „Lietuvos jūrų laivininkystės“ situacija nebloga.

Pernai pasirašėme kolektyvinę sutartį. Lietuvos laivuose yra dienpinigių sistema, tai dalis atlygio, kuri neapmokestinama. Jūrininkams buvo sumažinti dienpinigiai, o atlyginimas liko nepakitęs. Dienpinigiai sugrąžinti, eiliniams jūreiviams – dalinai. Pakeista darbo apmokėjimo sistema. Iki 60 proc., pagal vadovo vertinimą, buvo galima nustatyti priedus. Numatyta skatinimo sistema, suderinta su mumis. Ateityje tai duos vaisių. Birželį vėl sėsime, žiūrėsime, kokie įmonės rezultatai, peržiūrėsime atlyginimus. Atlyginimai truputį viršija ITF reikalavimus, kurie keliami laivams su „patogia vėliava“.

Bendraujame su „DFDS Seaways“. Ir anksčiau, per sunkmetį, kasmet buvo didinami atlyginimai. Dabar pasirašėme kolektyvinę sutartį, per 3 metus atlyginimai padidės apie 8 proc. Bus sutvarkyta apmokėjimo sistema už krovinio tvirtinimą. Su „Klasco“ vyks derybos metų pabaigoje. Pernai susitarta su administracija dėl papildomo sveikatos draudimo. Šiais metais peržiūrėsime apmokėjimo sistemą „Klasco“ laivyne, nes ji nėra normali. Skatinimui skiriamas didelis procentas lėšų – tai sudaro 50–60 proc. atlyginimo. To neturėtų būti, skatinimas turi sudaryti daugiausiai 20–30 proc., tuomet žmogus turi garantuotą atlygį.

Ar Lietuvos jūrininkams pakankamai mokama už darbą?

Žiūrėkime į pasaulinę darbo rinką. Paimkime jūrines valstybes: Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją, Norvegiją. Palyginkime mūsų jūrininko žinias, praktiką su tų šalių jūrininkų. Ir mūsų jūrininkų lygis labai aukštas, su Zimbabvės ar kitų šalių jūrininkais nepalyginsi. Lietuviai pripažįstami kaip aukštos kvalifikacijos, net ir paprasti jūreiviai. Lietuvoje paprastas jūreivis turi metus pasimokyti Laivininkų mokykloje, kitose šalyse pakanka kelių mėnesių kursų. Laivavedžiai, mechanikai, kiti kvalifikuoti specialistai – jų parengimas atitinka jūrinių valstybių standartus. Tačiau tarp mūsų kapitono ir Anglijos laivyno kapitono atlyginimų skirtumas yra. Bet ten ir pragyvenimo lygis kitas. Pas mus nėra taip blogai, bet nėra ir taip gerai, kad galėtume lygintis su kitose jūrinėse valybėse mokamais atlyginimais.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas