2019 m. birželio 18 d.

Liga pasiveja ant bangų

Liga pasiveja ant bangų
2012-07-11 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 KOMENTARAI
Liga, nuo kurios nėra skiepų, bet yra vaistų, kurie padeda ne visiems. Liga, kuria serga milijonai žmonių. Ir nors jūrligės medikai nelinkę vadinti liga, baisius jos simptomus žino kone kiekvienas, plaukęs laivu.

Jūrligė – tai pastovaus supimo sukelti nemalonūs požymiai – kūno silpnumas, galvos svaigulys ir pykinimas. Nemalonius simptomus sukelia neatitikimas tarp akių matomo vaizdo ir jutimų vidinėje ausyje. Teigiama, jog itin retai pasitaiko įgimtas nejautrumas jūrligei, nemalonių simptomų gali nejusti vaikai iki maždaug 5 metų, tolerancija supimui gali būti ištreniruojama, palaipsniui pratinant vestibiuliarinį aparatą prie užsupimų. Jūrligė negydoma dažniausiai savaime praeina trečią supimo dieną.

„Šia liga nepavyksta persirgti tik kartą. Yra tokių, kurie nereaguoja į supimą, aš iš tų, kurie vemia“, – prisipažįsta Antanas Milvydas, mokantis buriuoti jaunuosius uostamiesčio buriavimo klubo „Vėjas“ narius. Jūrligė buriuotojui, su laivais „draugaujančiam“ jau tris dešimtmečius, gerai pažįstama. Anot A. Milvydo, tai liga, nuo kurios nėra skiepų, neįgyjamas imunitetas, o pasveikstama tik tam kartui.

„Nestiprus bangavimas manęs neveikia, tačiau kai ilgai pasiūbuoja – veikia. Baltijos jūros banga yra aštri, veikia vestibiuliarinį aparatą. Atlanto vandenynu teko plaukti, jaučiau, bet ne taip stipriai“, – pasakojo jis.

Paklaustas, ar nemalonius pojūčius sukeliantis užsiėmimas nesumažina noro buriuoti, A. Milvydas tikina, kad vos grįžus į krantą nemalonūs pojūčiai pasimiršta ir plaukti norisi vėl ir vėl. „Kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį“, – juokaudamas apie savo hobį sako buriuotojas. Išvengti nemalonių pojūčių, anot vyro, padeda žiūrėjimas į horizontą, didelis užimtumas, tačiau tai gelbsti ne visiems.

„Mano dukra Švedijoje nusiperka lipdukų, kurie klijuojami už ausies ir palaipsniui išskiria veikliąsias medžiagas, neblogai padeda. Lietuvoje jų nėra“, – pasakojo buriuotojas.

Veikia net kvapai

Mėnesį jūroje ir mėnesį krante praleidžiančiam Dainiui Kuzminui jūrligė taip pat puikiai žinoma. Devynerius metus kelte dirbantis vyras puikiai prisimena pirmąjį darbe praleistą mėnesį.

„Dvi savaites kasdien supo, didžiulis stresas, miegojau atsisėdęs, nes atsigulęs tiesiog būčiau iškritęs iš lovos, gėriau tik vandenį. Per pirmuosius metus pražilau tikrąja to žodžio prasme. Tačiau, kai grįžti namo, tai pasimiršta. Po pirmo reiso pagalvojau, pamėginsiu dar padirbti, ir taip jau devyneri metai“, – pasakojo D. Kuzminas.

Jis pasakojo išbandęs ir tradicinių, ir netradicinių šios ligos gydymo būdų, vartojęs vaistų, tačiau nuo jų tik tapdavęs mieguistas, o prasta savijauta neišnykdavusi.

Per ilgus darbo metus jūrligę vyras kažkiek prisijaukino, numano, kaip elgtis atitinkamose situacijose. Viena, ko jis būtinai imasi – nesikvėpina. „Kartais jaučiu, kaip suaštrėja pojūčiai, trikdo kvapai – cigarečių, maisto kvapas. Tarsi nėštumo metu ima pykinti ir nuo kvapų, tad stengiuosi jų išvengti“, – pasakojo kelte dirbantis vyras.

Pastaruoju metu jūrligė jo stipriai nekamuoja, tačiau pojūčiai kartais sustiprėja dėl pakilusių bangų. „Yra tokios bangos, tarsi aštuonetas, supa aukštyn, žemyn, ir į šonus – tai bjauriausia banga, supykina net patyrusius jūrininkus. Asmeniškai mane jau seniai bebuvo supykinę“, – sakė D. Kuzminas.

Pasijusti geriau jam padeda nusiteikimas, negalvojimas, kad bus bloga. Anot jo, baimė, kuri neretai lydi keltų keleivius, labai veikia. Negalėdami apie nieką kitą galvoti ir bijodami, jie pasijunta dar blogiau – bąla, parausta akys, negali valgyti, nes maistas „grįžta atgal“.

Serga ir gydytojai

Šiuo metu jūrininkų mokymu užsiimantis gydytojas Romualdas Skačkauskas pats laivuose praleido 10 metų. Anot jo, jūrlige kiekvienas serga skirtingai. Ir nors prie jūrligės po poros dienų organizmas prisitaiko ir blogumas nuslūgsta, po pertraukos į laivus grįžę jūrininkai ją vėl išgyvena.

„Pradeda pykinti, svaigti galva, ypač blogai, kai prieš išplaukdamas atšventi“, – juokiasi gydytojas. Anot jo, pagal tarptautines taisykles, kiekviename laive turi būti vaistų nuo jūrligės, jie slopina vėmimą ir pykinimą. Jūrligės apimtiems žmonėms patariama gulėti, gerti daug vandens ir nevalgyti.

„Jūrligė – normalus dalykas, per parą, dvi ji praeina. Aš priprasdavau. Blogiausia pradžioje, tačiau jūrininkų niekas neklausia, jiems reikia dirbti. Naujus žmones atleidžia vieną kitą dieną, tačiau jei jie neįpranta, pripažįstami kaip negalintys dirbti laive. Tokių yra vienetai“, – sakė R. Skačkauskas.

Gydytojas iki šiol prisimena savo potyrius Afrikos vandenyse. Kol žvejybinis laivas gaudė žuvį, jis kartu su laivo kolegomis sumanė pažvejoti susėdę į valtį. „Oras buvo gražus, jūra rami. Įsėdome į gana didelę valtį ir kaip mane užsupo, neįsivaizduojate, nė vieno kito taip nepaveikė. Bangos buvo lėtos, jų tarsi nematyti. Man nieko nebereikėjo, ramiai gulėjau, laukiau, kada mane grąžins į laivą ir kai tik grįžau, viskas nurimo“, – prisiminė gydytojas.

Teigiama, kad pasitaiko itin sunkių jūrligės formų. Vieną iš Plungės kilusį jūrininką užsitęsus audrai pykino ir vimdė dvi savaites, laivo kapitonas jį pavadino sunkiausiu ligoniu per savo 40 metų darbą.

Silpna pusiausvyra

Kelerius metus laivuose bei keltuose dirbęs gydytojas Pragiedrulis Velička teigia, kad jūrligę žmonės patiria dėl silpno vestibiuliarinio aparato. Tokiems žmonėms negera ir supantis sūpuoklėse, pasitaiko ir tokių, kuriuos pykina net važiuojant automobiliu.

P. Velička šypteli, kad jo paties pusiausvyros aparatas yra vidutinio stiprumo. Kas yra jūrligė, jam taip pat žinoma. Dirbdamas laivuose gydytojas pats išgerdavo tabletę nuo jūrligės, kad galėtų tinkamai dirbti.

„Esu ir aš tai patyręs. Stovėjome vidury Atlanto tris paras, jau svarsčiau, kuo čia baigsis. Malonumo tikrai nėra, banguoja, mėto. Be viso to, turėjau ir kitiems pagalbą suteikti, tai dvigubas krūvis“, – kalbėjo P. Velička.

Anot gydytojo, vestibiuliarinį aparatą galima stiprinti darant galvos pratimus – sukant ją ratu, palinguojant į šonus. Naudinga pabūti žemyn galva, taip suaktyvinti kraujotaką.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas