Vos didžiausias žvejybinis traleris, ketinęs žvejoti šio žemyno vandenyse, leidosi arčiau žemyno krantų, australai puolė priešintis jo darbui. Surinkus tūkstančius parašų, rugsėjį valdžia dvejus metus uždraudė žvejoti jos vandenyse ir nusprendė atlikti mokslinius tyrimus, siekdama išsiaškinti laivų-gigantų poveikį žvejybai.
Prieš šį laivą kelis išpuolius surengė gamtą tausojanti organizacija „Greenpeace“. Jos teigimu, laivas labai prisideda prie žuvų išteklių pasaulyje mažinimo. Vienas didžiausių visame pasaulyje, 9 500 t žvejybinis traleris priklausė Lietuvos bendrovei „Atlantic High Sea Fishing“, jį valdė olandų bendrovė „Parlevliet & Van der Plas“. Rugpjūtį laivas buvo parduotas australams. Savininkai iš Lietuvos teigė, kad užsidarė visi žvejybos plotai, tad laivo nebebuvo kur dėti, esą taip nusprendusi Europos Sąjunga.
Tonos žuvies
Traleris yra dvigubai didesnis nei bet kuris kitas, kada nors žvejojęs Australijos vandenyse. Buvo numatyta, kad Australijos vėliavą išsikėlęs laivas žvejos ties Tasmanijos krantais ir per metus galės pagauti 18 tūkst. t žuvies.
Tralerio pajėgumai milžiniški – kasdien jis gali pagauti tiek žuvies, kiek jos tilptų į 20 autobusų. Gigantiškame, 144 m ilgio laive veikia fabrikas, kasdien apdorojantis 250 t žuvies. Žvejybinis traleris savo šaldymo triumuose gali saugoti 6 000 t žuvies – tiek sutilptų į 545 autobusus. „Tai reiškia, kad jie gali žvejoti mėnesius, neatplaukdami į jokį uostą“, – skelbia „Greenpeace“. Organizacijos atstovai gali vardinti daugybę tralerių-milžinų blogybių: juose dirba vos kelios dešimtys žmonių, o žuvies pagaunama gausybė, kai tuo metu 80 proc. Europos smulkiųjų žvejų pagauna vos 20 proc. visos žuvies. Taigi, toks laivas-gigantas griauna žvejų gyvenimus. Populiacijų naikintojai
Be to, į šių „super tralerių“ tinklus patenka vėžliai, delfinai, ruoniai ir kiti gyvūnai. Skaičiuojama, kad per 15 metų ties Vakarų Afrika žvejoję 20 tokių laivų pražudė 1 500 vėžlių, 60 000 ryklių ir 18 000 didžiųjų rajų. Šių žvejybinių gigantų gaudomos žuvys, skumbrė ir kitos rūšys, yra delfinų, tunų ir ryklių maistas, tad jie pasitraukia iš vandenų, nes nebeturi kuo misti. „Kai tokie traleriai kaip „Margiris“ pradėjo žvejoti ties vakariniais Afrikos krantais, daugumos žuvų atsargos kone visiškai išseko arba apskritai dingo. Žuvies ten nebėra“, – skelbia „Greenpeace“. Australai spaudoje garsiai rėkė, kad ties Afrika vandenis ištuštinęs laivas atplaukia išsiurbti Australijos žuvies išteklius.
„Greenpeace“ ėmėsi akcijų
Australų žiniasklaida daug dėmesio skyrė iš Olandijos į Australiją keliavusiam laivui. Organizacija „Greenpeace“ liepą prieš laivą surengė akciją – grandinėmis apjuosė laivo sraigtus. Laivas uoste užtruko penkias dienas ilgiau, nei tikėtasi. Rugpjūčio pabaigoje, nepaisant pakartotinių „Greenpeace“ protestų, jis prisišvartavo Australijoje. Aktyvistai laivui kelią blokuoti bandė pripučiama valtimi, norėjo įlipti į tralerį, tačiau jų virvės buvo nupjautos, valtį nuvijo atplaukęs locmanas. Tuomet aktyvistai grandinėmis prirakino valtį prie prieplaukos, kad „Margiris“ negalėtų prisišvartuoti, tačiau šis kliūties nepaisė ir pirmyn plaukė dideliu greičiu. Aktyvistai pasakojo vos spėję atsirakinti.
Regis, Australijos gyventojų, aplinkosaugininkų ir žvejų pastangos bei kalbos, kad traleris ištuštins pelningiausius žuvų regionus ties Tasmanijos krantais, nebuvo perniek. Parengus peticiją buvo surinkta tūkstančiai parašų. Australijos aplinkos apsaugos ministras Tony Burke rugsėjį paskelbė, kad šis ir kiti traleriai ties Tasmanijos krantais žvejoti negalės dvejus metus, iki tol bus atliekami moksliniai tyrimai. Pagrindu tokiam sprendimui tapo įrodymai, kad tokie traleriai itin veikia delfinų ir ruonių populiacijas. „Be abejonės, įtakos tam turėjo ir didžiulis visuomenės dėmesys“, – „Greenpeace“ cituoja australų ministrą.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie laivą palaikė, sakydami, kad šios kalbos tėra žaliųjų akcija, o „Margiris“ pagaus vos 10 proc. žuvies kvotų. Australijos žuvininkystės valdyba teigė, kad „Margiriui“ skirtos žvejybos kvotos buvo paremtos moksliniais tyrimais, esą ištyrus ikrus buvo nustatyta, kad žuvų ištekliai nesunyks.
Gaudo per daug
Organizacijos „Greenpeace“ biure Briuselyje dirbanti ES vandenynų politikos direktorė Saskia Richartz teigia, kad tokie laivai-milžinai žuvų atsargoms pasaulyje kelia didelę grėsmę. Žuvies sugavimo perviršis yra globali problema, ypač aštri ji yra Europoje. „Tai pagrindinė priežastis, kodėl dėl kvotų viršijimo kovojame ir jūroje bei organizuojame kampanijas krante. Dėl to tokie laivai kaip „Margiris“ nusipelnė visuomenės dėmesio“, – žurnalui „Meridianas“ sakė S. Richartz.
Ji džiaugėsi, kad australai buvo tokie vieningi ir ryžtingi. „Šiuo metu (gruodžio mėnesį, red. past.) laivas stovi išmetęs inkarą ir žvejoti Australijoje negali. Manau, savininkai ieško naujų žvejybos galimybių“, – pasakojo „Greenpeace“ atstovė.
Anot moters, dėl tokių laivų bei žvejybos perviršio vis daugiau žvejų pasaulyje netenka darbo, 30 proc. darbų šiame sektoriuje dingo, nes paprasčiausiai išseko žuvies atsargos. S. Richartz manymu, daugelis vyriausybių padarė klaidą, leidusios mažus žvejybinius laivelius pakeisti dideliais. „Daug daugiau darbuotojų reikia mažesnėms laivų įguloms nei didelėms. Lietuvoje, kiek aš žinau, yra daugiau mažų laivų, jie turi mažiau įtakos aplinkai nei dideli. Mažesni laivai patiekia šviežesnę, kokybiškesnę žuvį. Pavyzdžiui, laive „Margiris“ dirba vos 30–40 žmonių, o pagaunami didžiuliai žuvų kiekiai, Lietuva iš to neturėjo jokios naudos“, – sakė moteris.
Viršija sugavimo kvotas
„Greenpeace“ darbuotoja pasakojo, kad žvelgiant pasauliniu mastu Europoje yra daugiausiai žvejybos plotų, kuriuose nepaisoma sugavimo kvotų.
„Viduržemio jūroje net 60–70 proc., o kai kurių rūšių ir 80 proc. žuvų yra pagaunama viršijant kvotas. Tik 20 proc. laimikio sugaunama paisant normų. Kai kurių rūšių žuvų jau sunku aptikti, pavyzdžiui, tam tikros rūšies tuno, ryklių, net ir giliavandenių žuvų“, – pasakojo S. Richartz. Ji džiaugėsi, kad Europos valstybės pamažu ryžtasi kvotas mažinti, jos artėja prie mokslininkų siūlomų, tačiau vis dar yra gerokai per didelės. Šiaurės ir Baltijos jūrose, pasak jos, vis dar leidžiama sugauti daug didesnes menkių kvotas nei rekomenduoja mokslininkai.
„Daugelį metų mokslininkai ragino nebežvejoti Šiaurės jūroje. Jei ir toliau bus žvejojama dabartiniais tempais, po 20–25 metų kai kurių žuvies rūšių išvis nebeliks. Žinoma, jei žuvies mažės, natūraliai sumažės ir žvejybos apimtys, nes kai kurių rūšių tiesiog ekonomiškai nebevertės vykti gaudyti“, – pastebėjo S. Richartz.
S. Richartz teigimu, „Margiris“ ir yra vienas tų laivų, kurie žvejybos kvotų nepaiso, su šiuo laivu organizacija kovoja kone dešimtmetį. Pažeidžiančių įstatymus yra ir daugiau. Ties Senegalu metų pradžioje buvo aptikti dar keturi nelegaliai žuvis gaudę su Lietuva siejami laivai – „Irvinga“, „Kovas“, „Balandis“ ir „Aras“. Teigiama, kad jie plaukioja su Rusijos vėliava. 80-aisiais Europos Sąjunga turėjo susitarimą su Senegalu dėl žvejybos jos vandenyse, jis buvo sustabdytas, tačiau nepanaikintas. Kiekvienas laivas, norėdamas žvejoti šios šalies vandenyse, turi gauti valstybės leidimą. Laivai jų neturėjo. „Senegale tuo metu vyko rinkimai. Senasis ministras buvo korumpuotas, jis su kai kuriomis Rusijos kompanijomis sudarė nelegalius kontraktus. Europos Komisija buvau patikinta, kad laivų savininkai baudas sumokėjo. Jei jie to nepadaro, atsiduria nelegalių laivų sąraše“, – pasakojo S. Richartz.
Valgyti reikia atsakingai
Pasak S. Richartz, kiekvienas žmogus gali prisidėti, kad žuvis iš vandenynų neišnyktų. Pagelbėti gali net ir tos šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros, pavyzdžiui, Čekija. „Dauguma valgome žuvį, aš, žinoma, ne, – kalbėjo vegetarišką mitybą propaguojanti moteris. – Patariu kiekvienam pirkėjui klausti, iš kur atkeliavo žuvis, kaip ji sugauta. Svarbu, kad ji būtų pagauta vietinių žvejų, vietiniuose vandenyse, būtų šviežia. Turime valgyti ją atsakingiau. Norint ir ateityje mėgautis žuvimi, turi liautis ir žvejybos perviršiai. Labai daug žuvies išmetama jai net nepasiekus vartotojo. Žvejai ją išmeta per bortą vien dėl to, kad pagavo ne tokios rūšies, kokios norėjo. Turime valgyti mažiau, tačiau geros žuvies.“
S. Richartz pabrėžė, kad organizacija nesiekia, jog žmonės nevalgytų žuvies. „Norime, kad jos būtų mitybos racione, tačiau kokybiškos“, – pabrėžė ji.
Turi tris laivus
Iš paramos gyvenanti organizacija „Greenpeace“ kovai su aplinkosaugos problemomis turi tris laivus: „Esperanza“, „Rainbow Warrior“ ir „Arctic Sunrise“. Laivai pasitarnauja sprendžiant nelegalios žvejybos, klimato ir kitas problemas.
„Jie nestovi, dirba globaliai. Visi turi olandų vėliavą ir dirba visame pasaulyje. Kartais vizituoja uostuose ir žmonės gali juos aplankyti. Visuose laivuose dirba profesionalios komandos“, – teigė moteris. Nustačiusi nelegaliai žvejojančius laivus, organizacija informaciją perduoda Europos Komisijai, vėliavos valstybei ir šaliai, kurios vandenyse žvejojama.
„Pamatę, kad žvejojama nelegaliai, pirmiausia su įgulomis susisiekiame radijo ryšiu, pasakome: „Čia „Greenpeace“, žvejojate nelegaliai, nustatėme jūsų koordinates, prašome liautis.“ Žinoma, paprastai laivai nesiliauja. Tuomet galime užstatyti laivą arba plaukikai iššoka prieš laivą. Kartais bandome ieškoti būdų, kad žvejai negalėtų į vandenį nuleisti tinklų. Nufilmuojame, paskelbiame viešai, kad galėtume įrodyti, kad vykdoma nelegali veikla“, – apie „Greenpeace“ veiklą pasakojo S. Richartz.
Dauguma laivų galingi ir dideli, juos sustabdyti ne visuomet pavyksta. Neretai laivai būna užmaskavę savo pavadinimus. Tokiais atvejais „Greenpeace“ atstovai stengiasi nuplėšti maskuotę ir paviešinti laivo pavadinimą.
Organizacija turi visą sąrašą laivų, kurie praktikuoja nelegalų žuvies gaudymą. Dažniausiai savininkai suinteresuoti, kad būtų iš jo išbraukti ir žino, kokių priemonių turi imtis – įgulos mokymų, baudos mokėjimo ir kt.
S. Richartz pabrėžė, kad itin didelę laiko dalį „Greenpeace“ skiria informacijos rinkimui ir kaupimui, bendravimui su savininkais. „Darbas jūroje – tik dalis visos ilgos grandinės“, – sakė ji.
Rengiama reforma
Pasak S. Richartz, Europos Komisijoje šiuo metu rengiama didelė žvejybos sektoriaus reforma. Lietuvos Vyriausybei, perimsiančiai pirmininkavimą, teks didelė atsakomybė. „Šiuo metu laivai itin kaitalioja vėliavas, nėra jokio įstatymo prieš, tačiau kyla klausimas, kam tai daroma. Kasmet kelioms savaitėms ar mėnesiui keičiama, kad galėtų žvejoti Mauritanijos vandenyse. Kol kas tai legalu. Komisija stengiasi sustabdyti tokią savivalę, nori įteisinti naują įstatymą. Jei dirbama su ES vėliava, turėtų ir veikti pagal ES įstatymus ir nesiekti žvejoti kituose plotuose“, – teigė ji.
S. Richartz teigimu, perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai Lietuva galės įsijungti į diskusijas dėl žvejybos reformų. „Kol kas Lietuvos pozicija dėl žvejybinių problemų labai skurdi“, – sakė moteris.
