Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė miesto nelegalių sąvartynų, padangų atliekų, pavienių užterštų teritorijų nustatymo komisija, kuri kasmet sudaro miesto bendro naudojimo teritorijų nelegalių sąvartynų, užterštų pavienių teritorijų, padangų atliekų sutvarkymo sąrašą. Patvirtinus darbų planą ir numačius lėšas prasideda valymo darbai.

O trumpai tarus, statistika tokia: 2012 m. iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos užterštų teritorijų valymui panaudota 40 000 litų, dar 17 900 litų iš valstybės biudžeto dotacijos lėšų, iš viso 57 900 litų. Šiemet miesto nelegalių sąvartynų valymo darbams jau skirta 40 000 litų.

2012 m. savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius organizavo dešimties nelegalių sąvartynų sutvarkymą: buvo išvežta 221 t statybinių atliekų, 24 t biodegraduojančių žaliųjų atliekų, 160 t padangų atliekų, visa tai perduota atliekų tvarkytojui.

Skaičiai tiesiog šiurpina: 221+24+160 – tai yra net 405 t! Tokį kiekį išvežti trunka ištisus metus, tačiau nepanašu, kad padėtis gerėtų ir klaipėdiečiai savo rankomis mažiau terštų gyvenamąją aplinką.

Kaip ir kasmet, 2012 m. buvo organizuota ir pavasario talka, kurios metu buvo surinkta ir išvežta 138 t mišrių komunalinių ir 12 t biodegraduojančių atliekų. Pridėkime prie ankstesnio skaičiaus – jau turėsime daugiau nei 550 t atliekų, be tvarkos neatsakingai išmėtytų visoje miesto teritorijoje!

Bene didžiausias miesto tvarkytojų rūpestis – tai nelegalūs naudotų automobilių padangų sąvartynai. Nors uostamiesčio valdžia klaipėdiečius ragina civilizuotai atsikratyti nereikalingų ir susidėvėjusių mašinų padangų, norintiems net pastatomi specialūs konteineriai šioms pavojingoms atliekoms, daugelį metų situacija kartojasi beveik vienodai: nelegalūs padangų sąvartynai neišnaikinami. Kiekvieną pavasarį pastebima, kaip žmonės netinkamai atsikrato padangomis, jos išmetamos pamiškėse ar net gatvėse. Šiemet didelė jų krūva išvežta iš Šiaurės prospekto.

Gyventojai gali civilizuotai susitvarkyti su šiomis pavojingomis atliekomis, po keturias padangas nemokamai priima įmonė „Kuusakoski“. Jas tereikia atvežti ir priduoti. Po vieną ar dvi padangas galima palikti ir šalia buitinių atliekų konteinerio. Tačiau draudžiama padangas sumesti į konteinerį. Be to, gyventojams sukaupus daugiau nei 12 padangų, namo administratoriai gali užsakyti joms konteinerį pas atliekų vežėją. Gyventojams ši paslauga nieko nekainuotų, tai nieko nekainuotų ir miesto biudžetui, nes padangų nereikėtų rankioti iš dykviečių ar pamiškių.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, jau daugelį metų uostamiestyje nuolat užteršiamos tos pačios nuošaliau esančios teritorijos: tai buvusių kolektyvinių sodų aplinka Panevėžio gatvės rajone, dauguma Danės paupių, pamiškės, teritorija prie Žardės piliakalnio pietinėje miesto dalyje, vietovė Šilutės plente, kur įsikūrusi bendrovė „Klaipėdos kartono tara“ ir kurią ypač pamėgę uostamiesčio benamiai ir asocialūs asmenys. Kita vertus, ir šiaurinė, ir pietinė miesto dalys teršiamos beveik vienodai, tad pasakyti, kuriose miesto dalyse ar rajonuose gyvena sąmoningesni gyventojai, neįmanoma.

Miesto tvarkymo skyriaus specialistai bent porą kartų per metus apvažiuoja ir apžiūri miestą žvalgydami, ar kur nepradeda dygti sąvartynai. Šiuo metu informaciją apie miesto teritorijų užteršimą renka ir sustiprėjęs, daugiau darbuotojų turintis savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, apie nelegalius sąvartynus savivaldybę informuoja ir Aplinkos apsaugos agentūra. I. Šakalienės įsitikinimu, svarbu laiku pastebėti pradėjusį augti sąvartyną, nes jis didėja kaip nuo stataus kalno pasileidusi sniego lavina. Tai ypač aktualu ir išmetamoms padangoms: atrodo, kad miestiečiai nieko nėra girdėję apie jų surinkimą ir galimybe civilizuotai jų atsikratyti.

Kodėl nelegalūs sąvartynai tokie gyvybingi? Argi gyventojams trūksta informacijos, kad galima civilizuotai atsikratyti bet kokių nebereikalingų daiktų – senų baldų, įvairių buitinės elektronikos prietaisų, tų pačių padangų, ir tai papildomai nekainuoja? Juk informacija apie įvairių atliekų surinkimą skelbiama miesto spaudoje, Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Protingai galvojant, jeigu bet kuriam iš mūsų iškyla būtinybė atsikratyti seno šlamšto, galima nesunkiai gauti informaciją, kaip tai padaryti be žalos gamtai ir visai miesto aplinkai.

Matyt, tarp miesto gyventojų dominuoja karta, turinti dar nuo sovietinių laikų įgytą požiūrį, kad kas ne mano bute ar kieme – man nerūpi ir galiu elgtis tiesiog kiauliškai. Kartais neverta vaikštinėti netgi po miestą, pakanka užeiti į daugiabučių namų laiptines: tikėtina, kad už šarvuotų ar masyvių ąžuolinių buto durų slepiasi puikiai suremontuoti, puošnūs butai, tačiau laiptinę gali pereiti tik prisidengęs nosį ar nežinia kur nukreipęs akis, kad tik nematytum baisios nešvaros, elementaraus gyventojų apsileidimo. Dar „gražiau“, kai gyventojai savo atliekų net nenuneša iki konteinerių, o paprasčiausiai išmeta pro buto langus ar palieka laiptinėse prie kaimynų durų. Kai kurių daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka byloja būtent tai…

Miesto tvarkytojai pastebi, kad neretai ir privačių namų gyventojai elgiasi panašiai. Susitvarko savo namą, kiemą, gražiai jį apželdina, kiemuose atsiranda ir gražūs, skoningi kiemo statiniai, tačiau visos atliekos, šiukšlės metamos čia pat per tvorą, netgi į kaimyno teritoriją. Išmečiau – ir ramus, kas už tvoros ribos – man nerūpi, ten – ne mano…

Gal kada ir suprasime, kad toks elgesys mums patiems nepigiai kainuoja, kad kasmet aplinkos valymui ir tvarkymui papildomai išleidžiama dešimtys tūkstančių litų.