2019 m. lapkričio 20 d.

Nemalonumai su alkoholio kvapeliu

Nemalonumai su alkoholio kvapeliu
2013-02-19 Jurgita Kažerskienė, Meridianas Nr. 2 PROFESIJA
Nemalonumai, kurių galėtų ir nebūti, jei ne „velnio lašai“ – alkoholis. Metams baigiantis galima įvertinti, kad šiemet bene skambiausiai nuaidėjo įvykis, kai išgėręs žvejybinio laivo kapitonas atsitrenkė į estų laivą ir už tai sulaukė baudų. Dėl tos pačios priežasties, alkoholio, baudų sulaukė ir dar aštuonių, tik pramoginių laivų valdytojai.

Incidentas vos keturios jūrmylės nuo uosto vartų užfiksuotas birželio 12-ąją, antradienio popietę. Į inkarą išmetusį krovininį Estijos laivą, nepaisant to, kad jo kapitonas kelis kartus signalizavo, atsitrenkė pro šalį plaukęs mažasis žvejybinis traleris. Paaiškėjo, kad menkių gaudyti išplaukusio žvejybinio laivo kapitonas

Rimas Korotkevičius buvo stipriai išgėręs, jam nustatytas 2,71 promilės girtumas. Laivas priklauso įmonei „Stekutis“, avarijos metu laive buvo šeši darbuotojai.

Per susidūrimą laivai apgadinti nesmarkiai. Estijos laivui įlenktas bortas, šis baigęs krovą kitą dieną išplaukė iš uosto. Žvejybinis traleris nestipriai apsibraižė savo „nosį“.

Iš darbo neišmetė

Bendrovės „Stekutis“ direktorius Algimantas Rudys teigia „stipriai pabaręs“ savo pavaldinį, tačiau jo neatleidęs, esą žmogui tiek moralinių išgyvenimų, tiek finansinių nuostolių per akis.

„Galima išmesti žmogų, tačiau nuostoliai liktų bendrovei, o dabar jis laikui bėgant juos atlygins“, – sakė A. Rudys.

Uosto kapitono tarnyba R. Korotkevičiui skyrė 500 litų, o Lietuvos saugios laivybos administracija – 3 500 litų baudą, ant jo pečių užgulė ir estų laivo remonto išlaidos.

Kaip pasakojo vadovas, estų laivas po avarijos, kurios metu buvo įlenktas korpusas, dirbo toliau, inspektoriai iškėlė sąlygą, kad šis gali plaukioti, tačiau per du mėnesius turi būti sutvarkytas.

„Tai kainavo ne vieną tūkstantį, kiek, nenorėčiau sakyti. Reikėjo derinti ir su „Lloyds“ registru, kuris vertina atlikus darbus. Turėjome daug reikalų, o mūsų laivo remontas vis vien vasarą buvo numatytas“, – pasakojo bendrovės „Stekutis“ vadovas.

Pats kapitonas R. Korotkevičius su spauda bendrauti nepanoro.

Pasikeitė į gera

A. Rudys teigė, kad po nelaimės laivo kapitonu dirbantis 50-metis labai pasikeitė. Jo teigimu, vyrui reikėjo stipraus šoko, kad šis padarytų išvadas.

„Visi klysta. Žmogus padarė išvadas ir pasikeitė į gerą pusę“, – pastebėjo A. Rudys.

Paklaustas, ar žvejybinių laivų darbuotojai dažnai sulaukia inspektorių reidų, ar jaučiasi gana laisvai ir kartais sumano išgerti taurelę, A. Rudys teigė, jog darbuotojai tikrai nepiktnaudžiauja.

„Čia kaip kelyje – policija gali patikrinti, gali ir netikrinti. Šiaip žmonės prisibijo, inspektoriai tikrina laivus, žmonės gali netekti diplomų ir prarasti darbą. Išplaukiant žvejams reikia sustoti ties Kopgalio kontrolės postu Smiltynėje, ten iškart pastebėtų, jei esi išgėręs“, – kalbėjo A. Rudys.

Reti atvejai

Teigiama, kad didesnių ar mažesnių avarijų Klaipėdos uoste užfiksuojama maždaug kartą per metus. Šįkart incidento priežastimi tapo „velnio lašai“. Pasak Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos, tokių atvejų, kai paaiškėja, kad laivuose dirba neblaivūs įgulų nariai, pasitaiko itin retai tiek Lietuvos, tiek iš užsienio atplaukiančiuose laivuose. A. Aleknos teigimu, tai, kad jūrininkai laivuose mėgsta išgerti, dabar tėra mitas.

„Laivų įgulos sumažintos, darbo visiems daug, išbudėjai 5–6 val. ir vėl į budėjimą. Kai stovi uoste, vienas atsakingas už krovinį, kitas budi, seka, kaip krova vyksta. Kokias šlepetes įsigyja mieste, ir tiek. Jūreiviai atplaukia, nueina į barą pasėdėti, o kiti sako: „Pijokai“. Bet jie pusę metų laive būna abstinentai. Kitas kiekvieną šeštadienį eina į barą ir niekas nepastebi. O kodėl grįžusiam jūrininkui nenuėjus?“, – svarstė A. Alekna.

Jam antrino ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. „Budėjimai yra kas 4–6 valandas, jei prisigersi, nespėsi net išsiblaivyti. Jūrininkai šiais laikais taip nerizikuoja, nes gali greit netekti darbo. Nesakyčiau, kad ir anksčiau alkoholiu buvo piktnaudžiaujama, gal labiau žvejybiniuose laivuose, nes jie mėnesių mėnesiais neatplaukia į krantą“, – svarstė P. Bekėža.

Pasak A. Aleknos, į uostą atplaukiančius laivus pasitinka locmanai. Jie iškart pamato, jei įgulos nariai būna neblaivūs ir tokiais atvejais gali nuspręsti nelydėti laivo į uostą, o tiesiog palikti inkaravietėje. Be to, tiek įplaukdami, tiek išplaukdami laivai susisiekia su Laivų eismo tarnyba. Jei kyla įtarimų, jog įgulos narys kalba nerišliai, uosto policija kaipmat gali patikrinti.

„Tokių atvejų nebūna, kapitonai gali likti be diplomų ir turėtų iš naujo laikyti egzaminą. Tai tikrai pavieniai atvejai“, – sakė A. Alekna, stebėdamasis, kaip avariją padaręs kapitonas nesugebėjo prasilenkti beribėje jūroje.

Pramogos ir alkoholis

Šiemet baudų dėl „velnio lašų“ sulaukė ir daugiau laivų valdytojų. Pinigines atverti teko septynių pramoginių ir vieno komercinio laivo valdytojams.

Apie neblaivų prie komercinio laivo šturvalo stovėjusį asmenį Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA) pranešė uosto policija, patikrinusi laivą. LSLA darbuotojai neblaiviam asmeniui skyrė 500 litų baudą.

Pasak LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojo Domijano Popovo, pramoginius laivus vairavę asmenys nubausti nuo 500 iki 1 000 litų baudomis. Šio skyriaus darbuotojai turi teisę tikrinti girtumą, reidų metu paprašo pūsti į alkotesterį. Išgėrusių pramogautojų nustatyta Klaipėdoje, tokių buvo keturi, du – Kauno mariose ir vienas Panevėžyje.

„Jei žmogus padoriai elgiasi ir yra nedaug išgėręs, skiriame minimalią, 500 litų baudą, o jei stipriau apsvaigęs – maksimalią. Kartais nustatome vidurinę, 750 litų baudą“, – sakė D. Popovas.

Pasak jo, dažniausiai papuola nedaug išgėrę, alaus pagurkšnoję ar šampano jachtoje iššovę pramogautojai, tačiau ir tokių atvejų, kaip rodo šių metų statistika, nėra daug.

Tikrina neįspėję

Kad stiprus jūrininkų išgėrinėjimas tėra mitas, tvirtino ir septynerius metus į jūrą plaukiojantis Aleksejus Selezniovas. Tiesa, jis pripažįsta, kad gėdingų atvejų pasitaiko.

Pasak jo, užsienio laivuose patikrų dėl alkoholio vartojimo dažnumas labai priklauso nuo kompanijos filosofijos. Šiuo metu 30-metis vyras dirba laive, kuris priklauso japonams, o jį valdo britai.

„Kompanija, kurioje aš dirbu, į tai žiūri labai rimtai. Įgula tikrinama be išankstinio įspėjimo, tiesiog kapitonui ateina kompanijos vadovybės laiškas patikrinti ir tenka pūsti į alkotesterį. Atplaukus į uostą gali būti patikrintas šlapimas, tai taip pat daroma kompanijos iniciatyva. Paprastai patikrinimas man būna kartą per tris mėnesius“, – pasakojo A. Selezniovas.

Kad nebūtų pagundos piktnaudžiauti alkoholiu, laive jis gali įsigyti tik silpno alaus ir vyno, tačiau ir šio alkoholio kiekis ribojamas.

„Šiaip galėčiau sakyti, kad situacija dėl išgėrinėjimų itin priklauso nuo įgulos tautybės. Esu dirbęs su kroatais, švedais, anglais, jų požiūris kitoks, jie nepiktnaudžiauja. Su rusais, ukrainiečiais – visko teko matyti. Buvo atvejis, kai ukrainietį po pirmo reiso atleido, nes šis laive jau net medicininio spirito ieškojo“, – patirtimi dalijosi jūrininkas. Kartą atleistas buvo ir kapitonas, buvęs girtas, kai locmanai pasitiko jo laivą Singapūre. Bendrovė kapitoną atšaukė iš reiso.

„Laive nėra piktnaudžiaujama, įsinešti alkoholio negalima, nes įeinant į uostą yra kontrolė ir daug kur ji griežta“, – teigė A. Selezniovas.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas