2019 m. birželio 18 d.

Nesulaukę naujos prieplaukos valtininkai sieks rekonstruoti senąją

Nesulaukę naujos prieplaukos valtininkai sieks rekonstruoti senąją
2012-07-09 Ilona Gelžinytė, Meridianas Nr.1 LAISVALAIKIS
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planams statyti valčių prieplauką įstrigus popieriuose, patys valčių savininkai nenori laukti, kada pajudės ledai, ir patys siekia rekonstruoti jau turimą prieplauką.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija laukia Vyriausybės sprendimo dėl dalies dividendų paėmimo į valstybės biudžetą. Praėjusiais metais uostas gavo 68 mln. litų audituoto pelno. Pagal neseniai įsigaliojusius įstatymus valstybės įmonės turi bent pusę gauto pelno sumokėti valstybei. Tačiau uosto direkcijos vadovų teigimu, atėmus pelno dalį įstrigtų numatytos investicijos į uosto plėtrą.

Sutartis sustabdyta

„Gegužę Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl pelno dalies paėmimo. Jau parašėme kone dešimt raštų Vyriausybei, nurodydami, kad Uosto direkcijai tų pinigų reikia investicijoms ir kokios tai duos naudos“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansų direktorius
Martynas Armonaitis. Anot jo, Finansų ir Ūkio ministerijų nepavyksta įtikinti pakeisti sprendimo ir atleisti Uosto direkciją nuo dividendų mokėjimo bent trejus metus.

Ministerijos savo apsisprendimą motyvuoja tuo, kad Uosto direkcija gali skolintis tokiomis pat sąlygomis ir atiduodama, ir išsaugodama pelną. Suabejota ir numatytų investicinių projektų atsiperkamumu.

Uosto direkcija, numačiusi investuoti į krantines, Klaipėdos gatves, sutinka, kad tokie projektai vargu ar duoda didelę grąžą. „Kompanijos, kurios naudojasi tais keliais ar krantinėmis, generuoja didžiausius pelnus. Įvertinti, kiek atsiperka gatvė – sudėtinga. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šie projektai naudojami visuomenės labui“, – pažymėjo M. Armonaitis.

Uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė teigė, kad jau buvo pasirašyta ir sutartis su rangovais dėl valčių prieplaukos už bendrovės „Vakarų laivų gamykla“, į pietus nuo Kiaulės Nugaros salos, statybų. Tačiau, kol neaiškus Vyriausybės sprendimas, projektas įstrigo.

Mažųjų laivų prieplaukos projekto vertė – 38,5 mln. litų. Maždaug 10 mln. litų sudarytų Europos Sąjungos parama. Likusią dalį planavo skirti Uosto direkcija.

Prieplauka, prisidėsianti prie saugios laivybos uoste užtikrinimo, užimtų 11 hektarų ploto, akvatoriją užtvertų molai, būtų įrengta remonto dirbtuvė, elingai, degalinė laivams.

„Projektas laikinai sustojęs, jį galėsime įgyvendinti tik sulaukę palankaus Vyriausybės sprendimo“, – teigė R. Mušeckienė. Numatyta, kad suplanuotą valčių prieplauką pastatyti truktų daugiau nei dveji metai – 30 mėnesių.

Norinčiųjų – daugiau nei sutelpa

Vos peržengiama žolė, išsiklaipę krantinės poliai, atskilę betono luitai, apgriuvusios tvoros – taip dabar atrodo beveik keturiasdešimt metų eksploatuojama valčių prieplauka prie Smeltalės upelio.

„Vaizdas tikrai liūdnas, ką čia ir slėpsi. Tačiau mes niekada negalėjome patys rekonstruoti uostelio, mums nuolat buvo trukdoma“, – teigė garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ vadovas Kęstutis Gelumbauskas.

Jis tikino, kad valtininkai nebenori laukti dar metų metus, kada jiems bus pastatyta nauja prieplauka, ir yra pasiryžę siekti senojo uostelio rekonstrukcijos. „Smiltelei“ per teismus pavyko įteisinti čia stovinčius statinius. Gegužę K. Gelumbauskas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę prašydamas, kad ir žemė būtų perduota valtininkams. Parengę detalųjį planą jie galėtų kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos.

„Mes jau seniai galėjome turėti sutvarkytą prieplauką, buvome pasirašę bendradarbiavimo sutartį su viena Lenkijos kompanija, pradėję ruošti projektus paramai gauti, tačiau sutrukdė valdininkai. Kol mums nepriskirta žemė – negalime tikėtis jokios paramos“, – pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu „Smiltelė“ vienija 777 mažųjų laivų savininkus.

K. Gelumbauskas sulaukia prašymų priimti naujus narius, tačiau plėstis prieplauka neturi kur. „Paskaičiuokite – juk gražiomis dienomis į marias valtimis išplaukia ir keturiese – štai kiek klaipėdiečių naudojasi šia prieplauka“, – aiškino „Smiltelės“ vadovas. Mažųjų laivų savininkų garažai yra išsidėstę abipus Smeltalės upės ir užima apie 10 ha ploto. Pagrindiniai bendrijos tikslai – rekreacinės žvejybos, pramoginės laivybos, vandens turizmo Kuršių mariose vystymas, tarptautinių ryšių užmezgimas su kitų regiono valstybių uostais, maksimalus ir racionalus teritorijos išnaudojimas bei aplinkos apsaugos problemų sprendimas.

„Prieplaukoje, kurią numatė statyti Uosto direkcija, yra tik 400 vietų. Tai mums labai mažai. Jeigu bus toks nario mokestis kaip Pilies uoste, t. y. apie 250 litų per mėnesį, vargu ar kas galėtų mokėti. Pas mus narystė metams kainuoja 150 litų. Dalis valtininkų – pensininkai, jiems ir šis mokestis yra didelis“, – teigė K. Gelumbauskas. Artimiausiu metu bus siekiama išvalyti įplauką – Smeltalė vis užneša ją dumblu ir saugiai praplaukti gali ne visi laivai.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas