2018 m. birželio 23 d.

Nevienareikšmis objektas

Nevienareikšmis objektasARTŪRO AUŠROS
2014-01-10 Mindaugas Aušra, Meridianas Nr. 3 PAVELDAS
Kiaulės Nugara – viena didžiausių salų Lietuvoje, jos ilgis ~800 m., plotis ~200–300 m., o neįprastą pavadinimą ji gavo dėl kiaulės nugarą primenančios formos.

1955 m. topografiniai Lietuvos žemėlapiai dabartinę Kiaulės Nugarą vaizduoja dar kaip seklumą su svyruojančiomis nendrėmis ir meldais, nes ji į paviršių išlįsdavo tik vandeniui nusekus. 1961–1962 m., kai Klaipėdos uoste buvo atliekami dugno valymo darbai, ant tos seklumos buvo pilama dalis sąnašų, tad ji paaukštėjo ir atsirado sala, kuri jau žymima 1980 m. topografiniuose žemėlapiuose. Tačiau Kiaulės Nugara buvo perduota Klaipėdos uosto direkcijai kaip akvatorija. Teisiniu požiūriu šita sala turėtų būti po vandeniu. 1986 m. susiaurinus protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio, pastatytas keltų linijos Klaipėda–Mukranas terminalas.

Vieta terminalui

Rengiantis suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, Vyriausybė nutarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai perduoti dalį Kiaulės Nugaros salos – 11,5 ha valstybinės žemės sklypą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto plėtros planą ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, pagal kuriuos viena iš geriausių vietų terminalui įrengti yra numatyta pietinė Klaipėdos uosto akvatorijos dalis ties Kiaulės Nugaros sala. Ši teritorija svarbi ir Klaipėdos uosto veiklai, kadangi pietinėje uosto dalyje numatoma plėsti terminalus ir pagilinti akvatoriją iki būtinų gylių didesnės grimzlės laivams.

Nors dabar Nacionaliniame žemių registre Kiaulės Nugaros vietoje sausumos nėra, tačiau ji įtvirtinta Klaipėdos miesto bendrajame plane. Akvatorija prie Kiaulės Nugaros uostui reikalinga norint statyti valčių prieplauką. Jei užsitęstų šios akvatorijos perdavimas, gali nusikelti ir Valčių bei mažųjų laivų prieplaukos statybų pradžia.

Vis dėlto dar prieš planuojant SGD terminalo statybas ir renkantis vietas, buvo suabejota, ar Kiaulės Nugara yra tinkamas objektas. Pasigirdo kalbų, kad atliekant gręžimo ir grunto ėmimo darbus netoli šios salos, Kiaulės Nugara gali nugarmėti į iškastą duobę. Tanklaiviai visada statomi nosimi į jūrą, kad esant reikalui galėtų greitai atsišvartuoti ir nuplaukti, taigi jiems apsukti reikės didelio ploto ir gylio, vadinasi, bus kasama didelė, liaudiškai tariant, duobė, į kurią esą pradės slinkti Kiaulės Nugaros smėlis ir po kurio laiko į ją įgrius visa sala. Toje vietoje, kur dabar yra sala, buvo seklu ir joje kaupėsi sąnašos iš Nemuno, o kai prasidėjo statybos teritorijoje, kurią dabar nuomoja AB Vakarų laivų gamykla, ten buvo atliekami gilinimo darbai ir smėlis pilamas ant Kiaulės Nugaros. Taigi visa sala yra sudaryta iš smėlio.

Toje Kuršių marių vietoje, kurioje ruošiamasi statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, jau atlikti išsamūs geologiniai tyrimai. Terminalo dujotiekis bus klojamas 35–40 gylyje, todėl tyrimų tikslas buvo ištirti Kuršių marių dugną iki 45 m gylio ir gauti objektyvią informaciją apie jo pagrindą sudarančių gruntų inžinerinę-geologinę sandarą, nustatyti gruntų geotechninių parametrų būdingąsias (charakteristines) vertes. To reikia apie 3 km atstumu jungiant krante būsiantį požeminį dujotiekį su prie Kiaulės Nugaros salos šiaurinėje dalyje stovėsiančiu terminalu 700 mm skersmens vamzdžiu, panaudojant sudėtingą ir mažiausią poveikį aplinkai darančią horizontalaus gręžimo technologiją.

Paukščių perykla

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis teigia, kad Kiaulės Nugara yra savaimė unikali vieta, o šiuo metu joje peri kirai. „Dabar ten daug nendrių ir tokią vietą sutvarkyti reikia, todėl, jeigu norime, kad ten būtų daug įdomių paukščių rūšių, reikia priežiūros“, – teigia L. Raudonikis. Anot pašnekovo, dujų terminalo statytojams buvo siūlyta salą užpilti smėliu. Tokiu atveju atsirastų naujos rūšys, o jeigu smėlis būtų užpiltas tik dalinai – paukščiai vis tiek perėtų.

Šiuo metu sala yra viena iš nedaugeliorudgalvių kirų perimo kolonijų, pastebimi ir kiti paukščiai. Lietuvos ornitologų draugijos vadovas teigia, kad dujų terminalo statyba salos ekosistemai yra į naudą būtent dėl smėlio. „Specialiai pilti smėlį – brangu, tai kainuoja milijonus, o statyboms smėlis bus užpiltas natūraliai, todėl Kiaulės Nugara taps plika sala ir atsiras galimybė veistis ir kitiems paukščiams. Tokiu atveju, sala taptų unikali ne tik dėl savo prigimties, bet ir dėl gyvūnų buveinės“, – pasakoja L. Raudonikis. Tiesa, žmonių veikla paukščiamsnesutrukdys, nes kirai yra įpratę perėti visur. Jiems nesvarbi žmogaus giminystė. Atvirų salų jūros regione nėra daug, todėl Kiaulės Nugara taptų tokia vienintele sala, kuri tarnautų ne tik kaip SGD dalis, bet kaip ir faunos buveinė. „Kitos artimiausios tokios salos yra Estijoje, Lenkijoje tokių nėra. Lietuva taptų unikali. Žinoma, istoriškai ši sala yra dirbtina, supilta, bet kadangi tokia sala jau yra suformuota, reikia išnaudoti galimybes“, – tikisi Liutauras Raudonikis. Tačiau saloje yra daug nendrių, o krantus skalauja jūra, tad žemė yra beveik nenaudinga kitiems paukščiams.

Išnaša:1961–1962 m., kai Klaipėdos uoste buvo atliekami dugno valymo darbai, ant tos seklumos buvo pilama dalis sąnašų, tad ji paaukštėjo ir atsirado sala, kuri jau žymima 1980 m. topografiniuose žemėlapiuose.

Išnaša: Šiuo metu sala yra viena iš nedaugeliorudgalvių kirų perimo kolonijų, pastebimi ir kiti paukščiai. Lietuvos ornitologų draugijos vadovas teigia, kad dujų terminalo statyba salos ekosistemai yra į naudą būtent dėl smėlio.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas