Mušė penkerius metus
Atsitikus nelaimei Lūžgalių kaime, paaiškėjo, kad 33 metų moteris buvo mušama penkerius metus ir vyrui buvo teismo uždrausta lankytis žmonos namuose. Kaip sakė Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, šis faktas parodė, kad nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir priimtas, tačiau jis neįgyvendinamas. „Ta tragedija, kuri nutiko Klaipėdos rajone, kai moteris buvo sistemingai daužoma, o dabar keturi vaikai liko našlaičiai – rodo, kad policija yra visiškai neprofesionali – jis nepasiruošusi atpažinti grėsmes šeimoje“, – sakė ji.
A. M. Pavilionienės įsitikinimu, Klaipėdos rajono policija bei socialiniai darbuotojai buvo pripratę, kad moteris mušama, ir nekreipė į tai dėmesio. „Štai jums rezultatas: turime gerai parengtą įstatymą, tačiau policija atsikalbinėja pareigūnų ir lėšų trūkumu“, – apgailestavo parlamentarė.
Jos nuomone, policijos pareigūnai turėjo stebėti smurtautoją ir atskirti jį nuo šeimos. „Deja, tas nebuvo padaryta, – sakė M. A. Pavilionienė. – Įstatyme labai gražiai parašyta, kad pareigūnai turi nedelsdami reaguoti ir pranešti specialiesiems pagalbos centrams (SPC), taip pat Vaikų apsaugos teisių tarnybai, nes vaikai juk priversti matyti smurtą, yra traumuojami.“
„Įstatyme pasakyta, kad šita moteris, jeigu būtų atsidūrusi SPC, būtų gavusi visokeriopą pagalbą ir tikriausiai šiandien būtų buvusi gyva, – sakė ji. – Kur ji, pagalba?“
Moterų parlamentinės grupės narė M. A. Pavilionienė papasakojo, kad priėmus įstatymą buvo ketinta atsakingiems pareigūnams vesti kursus, kaip atpažinti smurtą šeimoje. Tačiau didelė policijos kadrų kaita neleido šių planų įgyvendinti. Parlamentarės įsitikinimu, policija turėtų suformuoti atskirą padalinį, kuris spręstų tokias problemas. „Panašiai kaip kovai su terorizmu ar su narkotikų platinimu yra sukurti padaliniai, turėtų būti kažkas skirta ir smurto šeimoje prevencijai“, – sakė ji.
Bandė meluoti
Tuoj po šios vasario 11 d. įvykusios tragedijos Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis žiniasklaidai pripažino, jog pareigūnai į moters maldavimus gauti apsaugą reagavo „visiškai netinkamai“ ir pridūrė, kad tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas atsakingus asmenis įvardys. „Yra vienas „bet“, kurį reikia žinoti, – sakė jis. – Penkti metai policija gyvena krizės fronto sąlygomis. Kai kuriuose komisariatuose trūksta penktadalio pareigūnų, biudžetas sumažėjo ketvirtadaliu. Klaipėdos rajone dirba vienas policijos ekipažas. Jeigu vienu metu yra kitas iškvietimas į tokio pat pobūdžio įvykį dėl smurto, jeigu pirmame pranešime tiesiog konstatuojamas faktas, kad grįžo vyras, kuriam draudžiama lankytis – tas įvykis tuo momentu nebuvo prioritetinis. Ir tai reikia suvokti.“
Tačiau policija labai ilgai nenorėjo viešinti savo vidaus tyrimo išvadų, taip tikėdamasi, kad triukšmas visuomenėje nurims ir viskas susitvarkys savaime. Nors ir žadėjo pats S. Skvernelis – atsakingi už nelaimę pareigūnai įvardinti nebuvo. Policija bandė meluoti ir dangstyti savo neveiklumą, mėgino tikinti žurnalistus, kad negalėjo nuvykti pas moterį, nes nežinojo adreso. Tačiau telefonu pagalbos ieškojusi moteris aiškiai pasakė, kur gyvena. Aukos artimieji sakė, kad tą vakarą iš nužudytosios mobiliojo policijai skambinta ne kartą, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikę policijos vidaus tyrėjai teisinosi negalintys išsiaiškinti, ar išvis buvo skambinta, nes šiuo metu, matote, policijos budėtojų pokalbiai nebeįrašinėjami. Neįrašinėti juk patogu, nes taip galima išvengti atsakomybės. Ir rūpesčių dėl pokalbių įrašymo įrangos bei įrašų saugojimo jokių.
Tiesa, kai visuomenė ilgai nenurimo, policija pripažino, kad iš moters telefono į policiją skambinta tris kartus. O kur ji daugiau galėjo skambinti prašyti pagalbos?
Maldavimai nepadėjo
Žurnalistai gavo patikimų įrodymų, kad pagalbos centras informavo policiją, kaip nuvykti pas auką ir kad ji bijo neblaivaus smurtautojo. Budėtoja moteriai pasakiusi, kad pareigūnai informuojami, ji turinti jų sulaukti. „Už kiek laiko, nežinot? – klausė nevilties apimta moteris. – Už valandos bus?“ Budėtoja atsakiusi: „Taip“.
Tačiau aukos maldavimai policijos neprikvietė – po penkių valandų kankinimo ji buvo nužudyta.
Beje, kai prispaudžiami nemalonūs faktai, policija neretai imasi aukų kompromitavimo. Policija bandė aiškinti, kad moteris nevengusi taurelės. Suprask, pati kalta. Tačiau tai nužudytosios kaimynai paneigė. Keturis vaikus auginusi moteris kentė smurtą tik todėl, kad išgyventų ir padėtų išgyventi vaikams, nes ji negalėjusi dirbti, o vyras buvo kone vienintelis pajamų šaltinis.
Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo, policininkams gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Šis tyrimas vis dar atliekamas ir gali baigtis tuščiai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete generalinis komisaras S. Skvernelis bandė gintis: kalti ir švelnūs teismo sprendimai ne sykį už smurtavimą teistam vyriškiui. Jis esą sulaukė tik švelnių sankcijų, pavyzdžiui, įpareigojimo registruotis policijoje ir gyventi atskirai su moterimi. „Vien sausio mėnesį yra priimti bent du teismo sprendimai. O iš viso jis yra keturis kartus nuteistas dėl tokių veikų. Tačiau nei karto nepaskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Išskyrus paskutinį, jeigu neklystu, sausio 28 d. sprendimą, kur jau pagaliau paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau yra 20 dienų apskundimo terminas. Ir nebuvo pritaikyta jokia reali kardomoji priemonė. Jis turėjo nesiartinti, registruotis policijoje ir t. t. Dėl to žmogus, keliolika kartų teistas, padaręs keliolika administracinių pažeidimų, tiesiog naudojosi, sakykim, mūsų teisinės sistemos liberalizmu. Ir tai privedė prie labai tragiško įvykio, dėl kurio mes tikrai apgailestaujame“, – žurnalistams teigė generalinis komisaras.
Bet jeigu smurtautojas toks recidyvistas, kodėl per penkias valandas policija neatvyko?
Generalinis policijos komisaras S. Skvernelis neketina reikalauti iš Klaipėdos apskrities ir rajono policijos vadovų atsistatydinimo. Pasak jo, policija ketina stiprinti kovą su smurtu artimoje aplinkoje, pasitelkdama modernias technologijas. Tikimasi, kad greitu metu policija galės disponuoti kur kas išsamesniais duomenimis apie vietą, kurioje pranešama apie smurtą. Bet ar tokiais metodais pavyks išsaugoti žmonių gyvybes – abejojama.
Kalti įstatymai
Nuskambėjus garsiems įvykiams, valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškvietė generalinį policijos komisarą S. Skvernelį į Seimo posėdį pasiaiškinti, kodėl didėja nusikalstamumas, daugėja eismo įvykių, o policija vangiai reaguoja į iškvietimus. Kaip aiškino „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai priklausantis Kęstas Komskis, prastėjantys policijos darbo rezultatai tiesiog krinta į akis. „Policijos reforma turėjo tarsi priartinti pareigūnus prie žmonių problemų, tačiau yra atvirkščiai, – sakė jis. – Vadinasi, trūksta kontrolės iš centro.“
Tačiau S. Skvernelis atkirto, kad kaltė dėl blogėjančių policijos darbo rezultatų tenka politikams, sumažinusiems finansavimą. Jis pareiškė, kad dėl pareigūnų stokos kyla grėsmė žmonių saugumui ir ne visuomet sugebama operatyviai reaguoti į visus iškvietimus. „Dėl susiklosčiusios padėties daugybę kartų kreipėmės į politikus, siūlėme sprendimų būdus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, – teigiama išplatintame Policijos departamento pranešime. – Pavyzdžiui, tomis dienomis, kai mokamos įvairios socialinės išmokos, kelis kartus padaugėja iškvietimų dėl girtų asmenų daromų nusikaltimų. Net sustiprinus patrulių pajėgas, operatyviai reaguoti į juos sudėtinga, nes neblaivūs asmenys nuolat priešinasi pareigūnams.“
Generalinio komisaro teigimu, dėl drastiškai mažinamo biudžeto policija priversta visus įvykius skirstyti į A, B, ir C reagavimo kategorijas. Į A ir B kategorijos pranešimus (apie labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, apie gresiantį pavojų nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui) reaguojama nedelsiant, o į C kategorijos pranešimus (apie apysunkio, nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą, kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, būklė nėra sunki, nukentėjusiojo gyvybei arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus) reaguojama atsižvelgiant į turimas pajėgas.
Išgirdęs tokias replikas, K. Komskis teigė, kad S. Skvernelis gudrauja. „Finansavimas buvo sumažintas vienodai visoms tarnyboms, – sakė jis. – Tačiau padėtis blogėja tik policijoje. Tai pirmiausia rodo Policijos departamento vadovybės atsipalaidavimą.“
Iš dalies, remiantis statistika, S. Skvernelis teisus – 2012 m. policija gavo daugiau nei 700 tūkst. iškvietimų, jų nuolat daugėja, o pareigūnų mažėja. 2008 m. policijoje dirbo 11 049 pareigūnai, o 2013 m. – 9 523, šiuo metu policijoje yra daugiau nei pusantro tūkstančio laisvų pareigybių. Tai formalioji reikalo pusė. Tačiau faktiškai, kai moteris buvo daužoma penkias valandas, pats S. Skvernelis galėjo suspėti ją išgelbėti, jeigu tik būtų pakilęs iš savo minkšto krėslo, sėdęs į automobilį ir nuskriejęs į Klaipėdos rajoną.
Už dviejų pareigūnų galbūt netinkamai atliktas pareigas Policijos departamentui ieškinį pateikė nužudytosios moters brolis Rytis Urbonavičius. Jis perėmė sesers vaikų globą ir yra įsitikinęs, kad kiekvienas vaikas turi gauti bent po vieną milijoną litų kompensacijos už motinos netektį.
Tikroje pilietinėje visuomenėje nebūna savų ir svetimų nelaimių, ypač tiems, kam pagal pareigą privalu rūpintis visų mūsų saugumu. Nes visuomenė policijai moka algą, suteikia išskirtines privilegijas, laipsnius, priedus ir išskirtines pensijas. Pareigūnai turi priedermę prižiūrėti įstatymo laikymąsi ir padėti visiems, kam tik reikalinga pagalba.
