2019 m. spalio 18 d.

Oras Klaipėdoje – su dulkių ir naftos prieskoniais

Oras Klaipėdoje – su dulkių ir naftos prieskoniais
2012-07-12 Evelina Valiuškevičiūtė, Meridianas Nr.1 VERSLAS
Netoli Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gyvenantys klaipėdiečiai priversti jau ne vieną dešimtmetį kęsti iš bendrovių sklindančius nemalonius kvapus ir erzinančias dulkes. Nors apie oro taršą sveikatos specialistus ne vienerius metus informuoja gyventojai, jokių stacionarių taršos matavimo prietaisų uosto teritorijoje nebuvo sumontuota. Taip pat nėra ištirtas ir kietųjų dalelių poveikis žmogaus sveikatai.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų. Kietųjų dalelių ribinė vertė ore yra 50 mikrogramų kubiniame metre. Klaipėdos centre didžiausia kietųjų dalelių koncentracija buvo pasiekusi net 140,21 μg/m3, o Šilutės plente – 80,49 μg/m3.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais Klaipėdos miesto centre kietųjų dalelių koncentracija 23 kartus viršijo ar svyravo ties ribine paros norma. Šilutės plente įrengtų taršos matavimo prietaisų duomenimis, per tą patį laikotarpį kietųjų dalelių ribinė vertė buvo viršyta 14 kartų. Pagal galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus.

Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos viršijamos žiemos metu, kai prasideda šildymo sezonas. Orą teršia gyventojai, kurie šildo namus kūrendami kietąjį kurą, taip pat katilinės, energetikos įmonės. Kokią įtaką oro taršai turi Klaipėdos jūrų uostas, sveikatos specialistai pripažino nežinantys.

Klaipėdos miesto savivaldybė per žiemą kelkraščiuose susikaupusias dulkes, druskas ir įvairias sąšlavas nuvalo rankiniu būdu. Stengiantis nesukelti dar daugiau dulkių, po žiemos nugramdomi kelkraščiai, atliekamas šlavimas su vandeniu. Gatvės plaunamos ir laistomos tik ypatingų karščių metu. Daugiausiai laistomos ne pagrindinės miesto gatvės, o dulkių kamuolius keliančios neasfaltuotos gatvelės. Klaipėdos savivaldybės tarnybos rūpinasi tik miesto teritorija.

Oro kokybę matuoja dvi stotys

„Klaipėdos mieste yra dvi stotys, kurios matuoja oro taršą. Bangūs gatvės matuokliai atspindi centrinę miesto dalį, o Šilutės plento – rytinę. Uosto zonoje tokios stoties, kuri matuotų aplinkos kokybę, nėra. Todėl negalime taršos padidėjimo ar normų viršijimo mieste sieti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija. Jeigu gauname gyventojų skundų, juos nukreipiame į kontroliuojančią instituciją, kuri patikrina, ar skundai pasitvirtina“, – teigė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė.

Kitokios nuomonės yra Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys: „Sakyti, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas jokios įtakos nedaro, negaliu. Nes iš tiesų poveikis yra. Tačiau koks tai poveikis ir kaip jį atskirti nuo kitos miesto dalies, yra sudėtinga. Įmonė pati inventorizuoja savo teršalus – kiek ir iš kokių šaltinių išmetama. Jie sumodeliuoja sklaidą, o mes tikriname, ar rezultatai atitinka normas. Jeigu yra skundų, vykdomi planiniai patikrinimai.“

A. Kairys prisiminė garsiai nuskambėjusią istoriją, kai kompanija „Bega“ 2009 m. krovė ypač dulkius maisto papildus gyvuliams. Vėjas dulkes nunešė net iki Smiltynės: „Už tai bendrovei buvo skirta bauda. Tačiau tai nebuvo baisus teršalas. Nutarta, kad kraunami produktai neturėtų plaikstytis artimiausioje aplinkoje.“

Jo teigimu, nepaisant pavienių atvejų, kai iš įmonių pasklidę produktai užteršė aplinką, nebuvo nustatyta, kad uosto bendrovių veikla Klaipėdos miesto oro kokybei turi tiesioginį poveikį. Anot jo, normalu, kad artimiausiose zonose yra poveikis, tačiau jis nėra tokio masto, kuris keltų susirūpinimą dėl mūsų visuomenės sveikatos.

A. Kairys atkreipė dėmesį, jog visuomenei išreiškus susirūpinimą dėl vienos ar kitos bendrovės daromo neigiamo poveikio aplinkai, departamentas svarstytų apie laikinų oro kokybės matavimo prietaisų įrengimą Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje: „Visuomenei nuraminti tikrai galėtume atlikti pusės metų ar metų oro kokybės stebėseną.“

Dėmesį patraukė dvi bendrovės Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos departamentas balandžio ir gegužės mėnesiais dėl Klaipėdos uosto bendrovių poveikio aplinkai surengė du išvažiuojamuosius posėdžius. Jų metu buvo aplankytos dvi didelės įmonės – „Klaipėdos nafta“ ir krovos kompanija „Bega“.

„Begos“ vadovai posėdžio dalyviams pabrėžė, jog taršai mažinti kompanija kasmet investuoja didžiules sumas. Praėjusiais metais investicijos į oro apsaugos priemones ir kitas valymo sistemas siekė pusantro milijono litų.

„Išvažiuojamieji posėdžiai buvo tik tam, kad susipažintume su situacija. Miesto komitetas labai didelės įtakos negali turėti. Galime paprašyti, kad kompanija sausuoju metu dažniau palaistytų gatves, tačiau tai priklauso nuo jų pačių požiūrio. Įmonės vadovai sakė, kad jie normų nepažeidžia. Jų požiūris toks: kiekvienas turėtų dirbti savo darbą. Iš dalies jie yra teisūs, tačiau kartu ir ne – tvora juk nesustabdo kietųjų dalelių sklidimo į miestą. Mūsų pokalbis su „Bega“ buvo geranoriškas. Tikimės, kad ateityje tokių situacijų, kaip prieš metus su nubalusiomis Smiltynės pušelėmis – nebebus“, – tikėjosi A. Vaišvila.

Bjaurius kvapus reguliuoja gamta

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai pripažino, kad dažniausiai gyventojai skundžiasi bendrove „Klaipėdos nafta“ ir iš jos sklindančiais kvapais. „Nesame gavę skundų dėl kvapų iš kitos miesto įmonės. Buvo sudaryta komisija, kuri bandė nustatyti, ar gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas kvapas gali būti siejamas su netoliese dirbančiomis įmonėmis, konkrečiai su „Klaipėdos naftos“ vykdoma veikla. Nustatyti tam tikri taršos prevencijos ir kontrolės vykdymo pažeidimai. Dabar šį skundą toliau tiria aplinkosaugininkai“, – sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Anot jos, gyventojų skundų dažnį diktuoja gamta: vėjui pučiant į jūros pusę, nėra gaunama nė vieno skundo. Tačiau pūstelėjus iš priešingos, Kuršių marių pusės, su oro srautu ateina ir bjaurus naftos kvapas. „Pradėjome tirti ir renkame informaciją tik dvejus metus. Praėjusiais metais turėjome skundų, tačiau ne visada pasisekdavo nustatyti, ar kvapas gyvenamojoje aplinkoje tikrai yra. Galima teigti, kad ši problema yra jau ne vienerius metus“, – sakė A. Šlepetienė.

Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys tikina, jog iš bendrovės sklindantis kvapas neturėtų sukelti sveikatos sutrikimų: „Klaipėdos naftos“ skleidžiamo kvapo koncentracija yra gerokai mažesnė už ribinę žmogaus sveikatai. Mes tą kvapą tikrai jaučiame, bet dar nebuvo tokio atvejo, kad būtų įrodyta, jog tas kvapas tiesiogiai veiktų sveikatą. Žinoma, neteigiu, kad žmogui nėra emocinio poveikio.“

Sugriežtino kvapų normas

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta nauja kvapų higienos norma, kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 1 dieną. Joje sugriežtintos kvapų ribinės vertės. Tam, kad būtų sutramdytas daugybę metų iš įmonės „Klaipėdos nafta“ į artimiausias gatves sklindantis nemalonus naftos produktų kvapas, bendrovė metė milžiniškas investicijas. Rekuperatorius, kuris turėtų sulaikyti kvapų sklidimą į miestą, bendrovei apytiksliai kainavo 7 mln. litų.

Pasiteiravus, kaip bendrovė ruošiasi gyventojams kompensuoti pastaruosius dvidešimt kęstos smarvės metų, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pasakė, kad to prašyti nėra sąžininga. Anot jo, įmonė tapo savotišku įkaitu, mat įsikūrus „Klaipėdos naftai“ aplinkui nebuvo jokių gyvenamųjų namų. Vėliau, aplinkinėse teritorijose padaugėjus gyventojų, teko susirūpinti sklindančiais kvapais.

„Nelabai teisinga taip sakyti todėl, kad kiekvienais metais visada būdavo kažkas daroma. Kenksmingų medžiagų įmonė niekada neišmesdavo. Kvapas sutinku – būdavo, tačiau jis niekada nesiekdavo žmogaus sveikatai kenksmingos koncentracijos. Nemanau, kad etiška sakyti, jog įmonė žalojo miestą. Beje, svarbus faktas, kad „Klaipėdos nafta“ yra tik viena iš daugelio įmonių. Aplinkui pilna kitų įmonių, tik ten kraunama kitokia produkcija“, – priminė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius R. Masiulis.

R. Masiulis tikino, kad rekuperatoriaus statybos įmonės planuose buvo dar prieš sugriežtinant kvapų higienos normas.

Naujo rekuperatoriaus projekto darbai prasidėjo praėjusių metų rudenį. Klaipėdiečiai turės dar pusmetį pakentėti – šių metų pabaigoje įrenginys turėtų jau būti sėkmingai įdiegtas ir veikti visu pajėgumu. Rekuperatorius turėtų surinkti apie 85 proc. angliavandenilių garų. Iki šiol bendrovė sklindančius kvapus žabojo paprastesniais būdais – pavyzdžiui cisternų sandarinimo priemonėmis. Tačiau tai nebuvo labai efektyvu.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas