2019 m. spalio 18 d.

„Patogi vėliava“ su menkais patogumais

„Patogi vėliava“ su menkais patogumais
2012-07-11 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 VERSLAS
Pigus laivo užregistravimas, maži arba apskritai neegzistuojantys mokesčiai, laisvė samdyti pigiai dirbančius jūrininkus – tai pagrindiniai kriterijai, skatinantys savininkus laivus registruoti ne savo, o svetimoje šalyje, po vadinamąja „patogia vėliava“. Pastaruoju metu tokie laivai tikrinami vis dažniau. Taip siekiama kovoti su kai kurių šalių toleruojamais laivais, kurių ne vieną būtų galima pavadinti tiesiog gelda, sukeliančia grėsmę įgulų gyvybėms. Laivų su tokiomis vėliavomis turi ir Lietuvos bendrovės, tačiau apie tai kalbama puse lūpų.

Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Bermudai, Bolivija, Kambodža, Kaimanų salos, Komorai, Kipras, Jamaika, Šri Lanka ir daugelis kitų – tai „patogios vėliavos“ šalys. Juokaujama, jog atvykęs čia gali ant kranto stovinčiame kioske įsigyti laivo registravimo dokumentus. Iš tiesų, tuo rūpinasi daugybė bendrovių, uždirbančių pinigus iš registravimo. Kokia laivo būklė, beveik nepaisoma. Šaliai svarbu gauti vienkartinį registracijos mokestį. Pavyzdžiui, užregistruoti žvejybinį laivą, priklausomai nuo jo tonažo, Panamoje kainuoja 3–5 tūkst. JAV dolerių, ir nors suma nemenka, savininkus vilioja kiti privalumai – jiems nereikės mokėti pelno bei kitų mokesčių, tonažo mokestis bus itin mažas.

Daugiausia laivų yra užregistruota būtent šioje šalyje – Panamoje. Jos registras didžiausias ir vienas seniausių. 1995-iaisiais čia buvo užregistruota apie 14 tūkst. laivų, kurių bendras tonažas siekė 111 mln. t. Iš jų apie 6 tūkst. buvo krovininiai laivai, per 2 tūkst. jachtų, 1 300 tanklaivių bei kitų laivų. Kone per dvi dešimtis metų registras įspūdingai padidėjo, tačiau tikslūs skaičiai nėra žinomi. Vien 2009 m. šiose minėtose valstybėse buvo įregistruota per 11 tūkst. laivų, iš jų Panamoje – per 8 tūkst. Teigiama, jog 60 proc. naujai pastatytų pasaulio laivų patenka į Panamos registrą. Galima aptikti informacijos, jog vertinant pagal tonažą Panamoje, Liberijoje ir Maršalų saloje užregistruota apie 40 proc. viso pasaulio laivyno. Dauguma laivų priklauso japonams ir graikams.

Informacija neskleidžiama

„Apie tai kalbėti nenoriu, nes ši tema įvairiai interpretuojama“, – sakė vienos bendrovės, kurios laivai plaukioja su „pigia vėliava“ direktoriaus pavaduotojas. Kitos įmonės vadovas teigė neturintis laiko tokioms temoms ir siūlė apie tai pasiskaityti internete.

Kalbėti apie tai viešai nepanoro ir laivavedžiu dirbantis vyras. Apie „patogias vėliavas“ jis pasakojo nenorėdamas būti pristatytas. Bendrovė, kurioje jis dirba, kurį laiką turėjo, tačiau, jo teigimu, jau nebeturi laivų su „patogiomis vėliavomis“. Anot laivavedžio, registruoti laivus kitose šalyse skatina įgulos suformavimo problema.

„Įgula – vienas pagrindinių dalykų, nes didžiausios išlaidos yra atlyginimai ir kuras. Kai sakoma, jog vien dėl įgulos – taip, bet tai labai daug.Kuro negali pakeisti, o įgulą galima pakeisti. Pavyzdžiui, pas mus dirba daug jūrininkų iš Rusijos, Ukrainos, „patogios vėliavos“ šalių laivuose gali būti užsieniečių. Lietuvoje registruotuose laivuose gali dirbti tik lietuviai. Tarkime, mechanikai – jų diplomai turi būti patvirtinti Lietuvos saugios laivybos administracijos, iškyla keblumų. Ateina žmogus, baigęs mokslus Rusijoje, tuomet sunku įgulą surinkti, kad atitiktų tuos reikalavimus“, – kalbėjo laivavedys.

Anot jo, su „patogia vėliava“ paprastesni ir techniniai laivo priežiūros reikalavimai. Plaukiojant su Lietuvos vėliava techninę priežiūrą galima patikėti tik tam tikroms bendrovėms, o su „patogia vėliava“ – bet kam.

„Vėliava pigesnė, kai kurių mokesčių nėra, tačiau kitas dalykas – tuos laivus stipriai ir dažnai tikrina. Įplaukus į užsienio uostus jie atakuojami, tikrinami, norima juos išgyvendinti. Į tokius laivus nėra palankiai žiūrima“, – pasakojo 24 metus jūroje plaukiojęs vyras.

Jis pats neabejojo, jog jūrininkui, besirenkančiam darbą, ramiau ir geriau, kai laivas registruotas gimtojoje šalyje, tuomet iškilus nesklandumams ar paaiškėjus, jog savininkas nesąžiningas, teisybės ieškoti daug lengviau, o „patogios vėliavos“ laivo šeimininkas gali numoti ranka.

Skaudžios pamokos

Istorijų apie nesąžiningus laivų savininkus žinoma ne viena. Prieš daugelį metų buvo aprašomas atvejis, kai su Panamos vėliava plaukiojusiame laive nuo ryto iki išnaktų, be poilsio dienų dirbo 36 įgulos nariai kinai. Daugelis jų nežinojo pagrindinių apmokėjimo už darbą kriterijų, net kuriam laikui jie pasamdyti. Kai kurie jų taip dirbo dvejus, kiti trejus metus, savininkai jiems nesumokėjo nė vieno atlyginimo.

Spaudoje buvo aprašoma ir vieno jūrininko, įsidarbinusio tanklaivyje, istorija. Su Panamos vėliava plaukiojančiu laivu buvo gabenama naftos kontrabanda. Nors gyvenimo sąlygomis vyras nesiskundė, jam nebuvo sumokėta už pusantrų metų darbą be poilsio dienų. Laimė, atlyginimas buvo priteistas.

Kad tokių istorijų būtų kuo mažiau ir jūrininkai nenukentėtų, rūpinasi Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF). Visame pasaulyje darbuojasi apie 130 inspektorių, tikrinančių laivus. Skaičiuojama, jog federacijos pastangomis kasmet jūrininkams sugrąžinama apie 20 mln. JAV dolerių nesumokėtų atlyginimų. Deja, sudėtingų atvejų pasitaiko ir jų išvengti neįmanoma. Paaštrėjus konkurencijai laivyboje kaina yra pagrindinis kriterijus parenkant laivo įgulą.

Anot ITF, kai kuriais „patogios vėliavos“ laivais plaukioti nesaugu, jūrininkams stinga žinių, tad jie dirba kaip moka. Dažnai neatsižvelgiama į įgulos narių skirtingas tautybes, dėl komunikacijos stokos iškyla saugumo pavojus laivui ir įgulai.

„Kai tik laivas įregistruojamas „patogios vėliavos“ šalyje, savininkai ieško pigiausios įgulos, moka minimalų atlyginimą ir taupo išlaidas, apribodami įgulos normalų gyvenimą ir darbo sąlygas laive“, – teigiama ITF tinklalapyje.

Šie laivai kritikuojami ir dėl kitų priežasčių. Viena pagrindinių – „patogios vėliavos“ šalių sudaryta galimybė savininkams būti anonimais. Tai sukuria terpę nusikalstamai veiklai, o išaiškinti nusikaltimus tampa sudėtinga. Ne vienas laivas su „patogia vėliava“ yra dalyvavęs teroro aktuose ar kriminaliniuose nusikaltimuose. Šiuose laivuose užfiksuojama nelegali žvejyba, vergovę primenančios darbo sąlygos.

2009 m. įvairios organizacijos trylikai „patogių vėliavų“ šalių turėjo pastabų dėl netinkamų, nusikalsti skatinančių laivų registravimo sąlygų.

Lietuva saugo savo laivyną

Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, su „patogia vėliava“ plaukiojantys laivai sudaro nelygias konkurencijos sąlygas ir patogumas turėti šią vėliavą yra savininkui, bet ne jūrininkui.

„Europoje, Lietuvoje, kuri turi nacionalinį laivyną, verslui sąlygos yra daug blogesnės. „Patogios vėliavos“ laivuose nemokamos socialinio draudimo įmokos, nėra pelno mokesčio, supaprastintos registravimo taisyklės. Tose šalyse saugios laivybos administracijos nedidelės, vienas antras žmogus, nėra didelių reikalavimų laivams. Senose, jūrines tradicijas turinčiose valstybėse keliami aukšti reikalavimai“, – kalbėjo P. Bekėža.

Anot jo, savininkams nekyla problemų įregistruoti ir prastos būklės laivą, o įgula dirbdama jame rizikuoja. Nauda pačiai šaliai – gaunamas registracijos mokestis.

Anot P. Bekėžos, laivynui remti Europos Sąjunga yra numačiusi gaires, pagal kurias daugumoje ES šalių laivybos verslui taikomos lengvatos, Lietuvoje kai kurios jų taip pat priimtos. Daugelyje ES šalių savininkai atleidžiami nuo pajamų mokesčio, taikomas mažesnis tonažo mokestis.

„Jei Lietuvoje valdžia registruotų visus laivus nekreipdama į nieką dėmesio, keltume vajų. Lietuvoje šiuo metu laivus gali įregistruoti tik piliečiai ir šalyje veikianti įmonė, todėl Lietuvoje išlieka nacionalinis laivynas. Lietuva yra jūrininkus teikianti šalis. Laisvai įregistruojant laivus lietuviai galėtų prarasti darbą, užplūstų pigesnė darbo jėga, sumažėtų reikalavimai“, – kalbėjo P. Bekėža.

Lietuvoje jūrininkams yra apie 2 000 darbo vietų, o jūrininkų yra apie 8 000.

ITF yra paskelbusi kovą prieš „patogios vėliavos“ laivus. Inspektoriai tikrina, ar jūrininkai nėra išnaudojami, ar laiku mokamas atlygis, ar laive yra kolektyvinė sutartis bei kitos būtinos sąlygos darbui bei gyvenimui laive.

Lietuvos saugios laivybos administracija duomenų apie kitose šalyse užregistruotus Lietuvos piliečių bei bendrovių laivus negauna, tad administracijos atstovai tik iš nuogirdų sužino, jog viena ar kita bendrovė ant savo laivų iškėlė „patogias vėliavas“.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas