2019 m. rugpjūčio 25 d.

Piratų pinklėse ir lietuviai

Piratų pinklėse ir lietuviai
2012-07-12 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 AKTUALIJOS
Su romantikos prieskoniu piratai šiame amžiuje gali atrodyti tik kino filmuose. Realiame gyvenime ties Afrikos krantais siautėjantys piratai tapo tikru košmaru laivybos bendrovėms. Kai kurioms iš jų piratams teko mokėti solidžią išpirką, nors didžioji dauguma tai neigia. Skaičiuojama, kad vien pernai piratai įkaitais buvo paėmę per 30 laivų su maždaug 800 įvairių tautybių jūrininkų, o pasaulio ekonomikai kasmet padaroma 7–12 mlrd. dolerių žalos. Akistatą su juodojo žemyno piratais yra patyrę ir Lietuvos jūrininkai.

Teigiama, kad ties rytinės Afrikos krantais plaukioja 11 bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ laivų-šaldytuvų. Anksčiau čia jų buvo 17, tačiau dalį senesnių laivų bendrovė pardavė. Šie laivai į Nigerijos bei kitus uostus gabena šaldytą žuvį, taip pat kitus šaldytus ir greitai gendančius produktus. Išvengti laivybos prie šio kontinento bendrovei sudėtinga, nes tuomet laivams darbo tektų ieškoti kitame žemyne. Įsiterpti į gana ankštą laivybos rinką nelengva, tad laivai prie Afrikos yra tarsi prilipę. Atsisakyti laivų reikštų patirti milžiniškus nuostolius.

Tapo įkaitais

Prie Afrikos dirbantys Lietuvos jūrininkai puikiai žino, kokiomis rizikingomis sąlygomis jiems tenka pristatyti krovinį. Teigiama, kad su rizika jie supažindinti, tad turi pasirinkimą – dirbti arba ieškotis kito darbo. Vyresnio amžiaus jūrininkams, ypač nemokantiems kitų kalbų, susirasti jūrininko darbą nėra lengva, tad tenka rizikuoti.

Bendrovės darbuotojai nuo piratų nukentėjo jau ne kartą. 2010 m. gegužę įkaitu buvo paimtas laivo „Argo“ kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Laivas užpultas ties Kamerūnu. Laivas „Saturnas“ 2009 m. rugpjūtį buvo užpultas prie Nigerijos, tuomet įkaitais tapo 5 iš 14 įgulos narių. Jie nelaisvėje prabuvo 11 dienų. „Limarko“ tikino išpirkų nemokėjusi.

Kalbėtis apie darbą tokiuose laivuose jūrininkai kratosi. Priežastis – baimė netekti darbo. Kai balandį jūrininkai buvo apiplėšti, jų artimieji teigė nieko apie tai nežinoję. Kompanija nutylėjo, o į spaudą vieno jūrininko žmona kreipėsi anonimiškai, neslėpdama, jog baiminasi dėl vyro darbo vietos. „Limarko“ kompanijos jūrininkai nepriklauso Lietuvos jūrininkų sąjungai, turi savo profsąjungą, kuri taip pat gana uždara ir informacijos nurodo kreiptis į viceprezidentą Mindaugą Petrauską. „Gaila, bet jis išgirdęs pokalbio temą atsisakė“, – pasigirdo atsakymas kitoje telefono linijos pusėje. Sekretorė patikina, kad apie tai nešnekės ir generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris. Jūrininkų žmonos yra susibūrusios į klubą, tačiau kompanijoje „Limarko“ dirbančių vyrų moterys šiam klubui taip pat nepriklauso. Akivaizdu, kad piratavimo tema šioje bendrovėje – visiškas tabu.

Kalbėtis apie darbą tokiuose laivuose jūrininkai kratosi. Priežastis – baimė netekti darbo. Kai balandį jūrininkai buvo apiplėšti, jų artimieji teigė nieko apie tai nežinoję. Kompanija nutylėjo, o į spaudą vieno jūrininko žmona kreipėsi anonimiškai, neslėpdama, jog baiminasi dėl vyro darbo vietos. „Limarko“ kompanijos jūrininkai nepriklauso Lietuvos jūrininkų sąjungai, turi savo profsąjungą, kuri taip pat gana uždara ir informacijos nurodo kreiptis į viceprezidentą Mindaugą Petrauską. „Gaila, bet jis išgirdęs pokalbio temą atsisakė“, – pasigirdo atsakymas kitoje telefono linijos pusėje. Sekretorė patikina, kad apie tai nešnekės ir generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris. Jūrininkų žmonos yra susibūrusios į klubą, tačiau kompanijoje „Limarko“ dirbančių vyrų moterys šiam klubui taip pat nepriklauso. Akivaizdu, kad piratavimo tema šioje bendrovėje – visiškas tabu.

Tai, kad reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi, rodo balandžio paskutinę dieną priimtas akcininkų sprendimas kapitalą sumažinti net tris kartus – nuo 120 mln. iki 45 mln. litų. Taip nuspręsta akcininkams nepanorus dengti nuostolių papildomais įnašais.

Per šių metų pirmą ketvirtį bendrovė „Limarko laivininkystės kompanija“ gavo 17,5 mln. litų pajamų ir, palyginti su 2011 m. pirmojo ketvirčio pajamomis, kai pavyko uždirbti 8,6 mln. litų, jos sumažėjo 39 proc. Tai susiję ir su sumažėjusiu laivų skaičiumi, ir su sudėtinga laivybos padėtimi. Šiemet minėto laikotarpio grynasis pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio, siekia 4,2 mln. litų, kai pernai tuo pat metu buvo apie 9,6 mln. litų.

Vis aršesni užpuolikai

Pastaraisiais metais tūkstančiai jūrininkų buvo nužudyti, sužeisti, užpulti ar paimti įkaitais, apiplėšti ar dramatiškų susidūrimų su piratais metu tiesiog sukrėsti. O civiliniuose laivuose ginklai yra draudžiami, tad kovoti neturima kuo.

Piratai siaučia prie Afrikos, Azijos valstybių. Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, pernai visame pasaulyje piratai užpuolė 439 laivus, 2010-iais šis skaičius buvo vos didesnis – 445. Piratų įkaitais pernai tapo 802 jūrininkai, kone 400 mažiau nei prieš tai buvusiais metais. Incidentų metu žuvo 8 jūrininkai.

Šiuo metu, anot Tarptautinės transporto federacijos (ITF), atakos, kurios anksčiau apsiribojo Nigerijos ir Somalio vandenimis, išplito į rytus, į Indijos vandenyną. „Atakos Somalyje, Raudonoje jūroje, Adeno įlankoje, Arabų jūroje ir Indijos vandenyne tampa vis dažnesnės, vis atokiau jūroje ir vis žiauresnės“, – tikina federacijos atstovai. Sumos, už kurias išperkami jūrininkai, vis didesnės. Už Pietų Korėjos tanklaivį „Samho dream“ buvo sumokėta net 9,5 mln. dolerių išpirka. Tanklaivį, gabenusį naftą iš Irako į JAV, Somalio piratai užpuolė 2010 m. balandį. Tuo metu įgulą sudarė 24 žmonės, korėjiečiai ir filipiniečiai. Laivas buvo nuplukdytas į Somalio uostą, iš kur piratai vedė derybas dėl išpirkos. Laivas buvo paleistas tik po septynių mėnesių, sumokėjus išpirką.

Už tanklaivį „Sirius star“ 2008 m. buvo sumokėta 3 mln. dolerių išpirka. Laivas, galintis gabenti 2,2 mln. barelių naftos, priklauso Jungtinių Arabų Emyratų kompanijai. Tai vienas iš daugiau kaip 20 jų turimų laivų, plaukiojantis su Liberijos vėliava. Tuomet visiškai naujas, ką tik pastatytas laivas sulaukė tarptautinio dėmesio, kai buvo užpultas Somalio piratų. Jis tapo didžiausiu kada nors užgrobtu laivu. Tanklaivis plaukė iš Saudo Arabijos į JAV. Atakos metu laivas, pilnas naftos, buvo į pietryčius nuo Kenijos. Skaičiuojama, kad laivas tuomet buvo vertas 150 mln. dolerių, vien jo krovinys – apie 100 mln. dolerių. „Sirius star“ buvo paleistas po poros mėnesių, sumokėjus 3 mln. dolerių išpirką. Tokio didelio naftos kiekio sulaikymas net galėjo turėti įtakos pasaulinėms naftos kainoms, o kartu ir degalų kainoms Lietuvoje.

Laivų užgrobimams besikartojant ne vienas skeptikas kraipo galvą negalėdamas suprasti, kodėl gi laivai vis dar plaukia pavojingiausia laivybos linija – Adeno įlanka. Ši arterija – pagrindinis kelias tarp Europos ir Azijos, lengviausias ir artimiausias būdas iš Viduržemio jūros pasiekti Indijos vandenyną. Kitas kelias – tai savaites trunkanti kelionė aplink visą Afriką. Skaičiuojama, kad per metus Adeno įlanka praplaukia apie 22 tūkst. laivų. Tai viena aktyviausių laivybos vietų pasaulyje. Pusė laivais gabenamų konteinerių plukdomi Indijos vandenynu.

Naujas židinys

Pastaruoju metu vis žiauresnės piratų atakos užfiksuojamos prie Nigerijos. Nuo šios šalies piratų ne kartą nukentėjo ir lietuviai. Nigerijos vandenų teritorija karinių laivų nėra saugoma.

Tarptautinių prekybos rūmų Jūrinio biuro ataskaita pateikia gąsdinančią statistiką. Per pirmą šių metų ketvirtį buvo užfiksuoti 102 ginkluotų piratų užpuolimai. Per šį periodą 11 laivų, kuriuos sudarė 212 įgulos narių, buvo užgrobti piratų. Iš jų keturi jūrininkai buvo nužudyti.

Pastebima, kad Somalio piratų atakų mažėja, mat ties šia šalimi budi kariniai laivai. Pernai pirmą ketvirtį buvo užfiksuotos 97 atakos, o šiemet – 43. Nigerijos piratų išpuolių pernai tebuvo 10 per visus metus, o šiemet tiek pat per tris mėnesius. Teigiama, kad pastarosios šalies piratai naudojasi somaliečių taktika – naudojasi motininiu laivu kaip atakų baze. Ant šio laivo paprastai būna pritvirtintos kelios valtys su galingais varikliais, parūpinta metalinių kopėčių, kuriomis patogiau užsikabinti už borto. Motininiame laive saugomos maisto, kuro atsargos. Tiek Somalio, tiek Nigerijos piratų užmojai didėja – ieškoti aukų laivais plaukiama toli nuo kranto. Somalio piratai laivus užpuola ir viduryje Indijos vandenyno.

Tokijuje vykusio tarptautinio forumo metu, kuriame dalyvavo ir grupė laivų savininkų, nutarta nuo šių metų balandžio 1 dienos teritorinius vandenis ties Nigerija ir Beninu paskelbti padidintos rizikos zona. Tai nulėmė vis didėjantis išpuolių skaičius. Forumo dalyviai sutarė, jog laivams, plaukiantiems Gvinėjos įlanka, turi būti sudarytos tokios pat apsaugos sąlygos kaip ir plaukiantiems Adeno įlanka ties Somaliu. Pabrėžta, jog įgulos nariai turi būti įspėti apie tykančius pavojus ir turėti teisę atsisakyti plaukti. Pasiruošusiems dirbti rizikingomis sąlygomis jūrininkams laivuose turi būti sustiprintas saugumas, o kolektyvinėse sutartyse turėtų būti numatytos 100 proc. atlygio dydžio premijos bei padvigubinta kompensacija mirties atveju arba netekus darbingumo. Tarptautinė darbo organizacija ketina svarstyti, ar šiuos siūlymus paskleisti įvairių šalių Jūrininkų sąjungoms bei kitoms organizacijoms.

Budi kariniai laivai

Ties Somalio krantais jau dvejus su puse metų budi kariniai laivai bei lėktuvai (oro pajėgos). Ši operacija pavadinta „Ocean Shield“ (liet. „Vandenyno skydas“). Pastangas deda ir JAV, Europos Sąjungos karinės pajėgos. Kinija, Japonija, Indija, JAV, Rusija bei kitos šalys į regioną siunčia savo karinius laivus, kad šie maksimaliai apsaugotų savo šalių laivus. Pasak operacijos „Ocean Shield“ viešųjų ryšių karininkės Shonos Lowe, piratavimas yra atspindys viso to, kas vyksta Somalyje. Ši šalis veikiančios vyriausybės neturi nuo 1991 m. „Tai padarė įtaką Somalio gyventojams ir daugeliui jaunų vyrų piratavimas tapo tarsi karjeros galimybe. Paprastai šiuose nusikaltimuose dalyvauja apie 20-ies metų vyrai“, – sakė karininkė Sh. Lowe. Karinės misijos tikslas yra ne tik malšinti piratavimo mastus, bet ir užmegzti ryšius su Somalio valdžios atstovais, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių.

Anot Sh. Lowe, kol kas, jos žiniomis, planų, jog kariniai laivai galėtų pradėti budėti ir kitose piratų išpuolių zonose, nėra. Ties Somaliu karinių laivų misija pratęsta iki 2014 m.

Karinių laivų misija šiame regione duoda vaisių. Tiek laivai, tiek sraigtasparniai sutrukdė ne vieną mėginimą užimti laivą ar padėjo išvaduoti jau užgrobtą. Visiškai išvengti išpuolių neįmanoma, nes zona, kurioje vyksta piratiniai išpuoliai, prilygsta visos Europos teritorijai.

Yra nuteistųjų

Nors ir menkai, tačiau džiugina pirmieji nuteistų piratų atvejai. Jie teisiami kitose šalyse, nes Somalyje padoriai neveikia jokios valstybinės institucijos. Kenijos teismas 20 metų kalėjimo nuteisė 11 piratų. Piratai 2009 m. buvo sulaikyti Prancūzijos karinio laivo, kai bėgo iš vadinamojo motininio piratų laivo. Vyrai buvo perduoti gimtos šalies teisėsaugai. Pasak karininkės Sh. Lowe, karo laivai su piratais elgiasi pagal savos valstybės įstatymus.

Somalyje teisingumas kol kas vargiai įmanomas, tad kova su piratais iš dalies prilygsta kovai su vėjo malūnais. Prisiartinus kariniam laivui piratai dažnai pasiduoda – iškelia rankas, išmeta už borto ginklus ir kariškiai tampa bejėgiai. Iš vyrų atimamas kuras, maistas, galingi varikliai, atsargų paliekama tiek, kad nusikaltėliai pasiektų krantą. Pasiekę jį piratai vėl apsirūpina ginklais ir imasi darbo. Pasitaiko atvejų, kai piratai karo laivams bando priešintis ir būna tiesiog sunaikinti.

Ragina saugotis

Imtis saugos priemonių raginamos ir pačios bendrovės. NATO užsakymu yra sukurtas ir platinamas DVD filmas su patarimais, kaip saugotis piratų. Paprasčiausios priemonės – apraizgyti laivą spygliuota viela ar tiesiog pastatyti ir sujungti talpas su vandeniu. Vos priartėjus piratų laivui ir vienam iš nusikaltėlių bandant patekti į laivą, vandens srovė jį kaipmat nubloškia žemyn.

Kai kurie laivai vandens apsauga sėkmingai naudojasi. Plaukdami pavojinga zona jie įjungia priešgaisrinę sistemą, tad srūvantis vanduo padeda išvengti galimo laivo užgrobimo ar apiplėšimo. Kai kurios įgulos yra sumaniusios savų būdų apsiginti – laivo bortuose įtvirtinusios ryšulius pagalių, kurie krisdami žemyn taip pat stipriai nublokštų piratus į vandenį. Ne viename laive įgulos saugumui yra įrengti specialūs kambariai- citadelės, kuriuose kritiniu atveju įgula gali pasislėpti. Tuomet piratams pavyktų užvaldyti laivą, tačiau įkaitų paimti nepavyktų. Tokiu atveju karinės pajėgos galėtų nesunkiai neutralizuoti piratus, nesukeldamos pavojaus užsibarikadavusiems įkaitams.

Didelių laivybos kompanijų savininkai negaili lėšų laivų apsaugai – juose pamainomis budi ginkluoti saugos kompanijų atstovai. Tai padaryti gali kiekviena laivybos bendrovė, kurios laivai keliauja per pavojingą Adeno įlanką. Somalyje yra įkurdinta saugos organizacija, kurioje suburti patyrę Europos bei kitų šalių karininkai, nusisamdyti juos gali bet kuris praplaukiantis laivas. Tiesa, tai daro ne visi. Papildomų išlaidų laivybos bendrovės vengia ir verčiau pasirenka riziką.

2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. (1 ketvirtis)
Somalio vandenys 8 Užgrobimai 26 Užgrobimai 26 užgrobimai 4 užgrobimai 1 užgrobimai
11 Atakų 58 atakos 68 atakos 52 atakos 4 atakos
15 sutrukdymų 88 sutrukdymai 52 sutrukdymai 6 sutrukdymai
Adeno įlanka 33 užgrobimai 18 užgrobimų 12 užgrobimai 1 užgrobimas 4 atakos
42 atakos 67 atakos 33 atakos 29 atakos 4 sutrukdymai
47 sutrukdymai 56 sutrukdymai 21 sutrukdymai
Arabijos jūra - 1 užgrobimai 7 užgrobimai 19 užgrobimai 3 užgrobimai
5 atakos 31 ataka 48 atakos 5 atakos
3 sutrukdymai 23 sutrukdymai 8 sutrukdymai

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas