2019 m. spalio 20 d.

Smiltynės jachtklubas atsivers tik sekančią vasarą

Smiltynės jachtklubas atsivers tik sekančią vasarą
2012-07-10 Aurelija Jašinskienė, Meridianas Nr.1 LAISVALAIKIS
Metus vėluojančią smiltynės jachtų uosto rekonstrukciją baigti pavyks tik sekančių metų buriavimo sezono pradžiai.

Anot viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ vadovo Kęstučio Taleto, įsibėgėjus rekonstrukcijai atsirado nenumatytų kliūčių: senosios krantinės ir infrastruktūra vietomis neatitiko projekto.

„Pirmąjį etapą buvome numatę užbaigti šios vasaros viduryje, bet tai neįvyko dėl iškilusių techninių kliūčių. Planuojame, kad laivyba Smiltynės uoste prasidės tik sekančios vasaros plaukiojimo sezono pradžiai, t.y. apie gegužės mėnesį “, – teigė pašnekovas.

Pirmojo jachtų uosto rekonstrukcijos etapo metu, įsisavinus 14,8 mln. litų ES fondo lėšų (su PVM 17,7 mln. litų), suremontuotos uosto krantinės, kurių bendras ilgis siekia maždaug 565 m, ir 204 m molas. Iš uosto buvo iškeltas dumblas. Uoste pastatytas triumo vandens ir buitinių nuotekų išsiurbimo kolonėlės. Įplaukiančias jachtas pasitiks informacinis stendas bei švyturiai. Rekonstruotas senasis paveldui priskirtas jachtų kėlimo kranas (plg. Pilies uostelio ir Danės krantinių rekonstrukcija kainavo beveik 50 mln. litų).

Vienas baseinas pagilintas iki 3,5 m, antrasis – iki 2,5 m. „Gilesni baseinai leis priimti didesnius laivus, tai labai svarbu saugiai navigacijai užtikrinti“, – tikino K. Taletas.

1971-aisiais pastatytas uostas per rekonstrukciją nebuvo didinamas: jame ir toliau vietos yra maždaug 70–72 jachtoms. Regatų ir įvairių renginių metu žadama sutalpinti kiek daugiau laivų.

„Vietų skaičius nebuvo rekonstrukcijos tikslas. Svarbiausia buvo sutvarkyti uostą taip, kad jis būtų saugus tiek buriuotojams, tiek praeiviams. Prisiminkime, kad čia krantinės jau buvo sutrūkinėjusios, dalis jachtų švartavosi prie senų padangų, smegduobės krante buvo pavojingos ir pėstiesiems. Vanduo buvo tiekiamas sodininko žarnomis. Po rekonstrukcijos galėsime teikti modernias paslaugas“, – aiškino K. Taletas.

Tačiau aistringas buriuotojas, kaip pats sako, užaugęs Smiltynės jachtklube, Ruslanas Rokas Arbušauskas mano, kad nuleidus pontonus vietų netgi sumažės. Ir tokios jachtos kaip „Lietuva“ vargu ar galės švartuotis Smiltynėje – joms paprasčiausiai bus sunku rasti vietos.

Pranašumas – nėra tiltelio

Jau pateikta paraiška ES paramai gauti ir dėl trečiosios krantinės. Skaičiuojama, kad dar reikės maždaug 7 mln. litų (su PVM 8,47 mln. litų). „Šie rekonstrukcijos darbai neapima numatytų pastatų teritorijoje. Tam bus ruošiamas visiškai atskiras projektas. Kada tai bus, dar negaliu pasakyti“, – teigė K. Taletas.

Kol kas neaišku, kiek reikės praverti pinigines buriuotojams: švartavimosi ir jachtų laikymo įkainiai Smiltynės uostelyje dar nenustatyti.
Paklaustas, koks šio uosto pranašumas prieš Pilies uostelį, K. Taletas pirmiausiai išskyrė pasukamą tiltą. Šis technikos paveldo objektu pripažintas įrenginys neretai trikdo tiek pėsčiuosius, tiek buriuotojus. Tenka laukti keliasdešimt minučių, kol jį kas pasuks ir bus galima saugiai įplaukti į uostą.

„Klausimas – kas kam patogiau: ar atplaukus nuo Baltijos geriau pasukti į dešinę, ar kairę. Be to, iš Smiltynės uostelio žymiai patogiau plaukti į Kuršmares, nereikia kirsti farvaterio, išsyk atsiduri dešinėje uosto akvatorijos dalyje“, – aiškino K. Taletas.

Tačiau iš esmės šių dviejų uostų konkurencingumą, pasak pašnekovo, būtų galima lyginti su dviem benzino kolonėlėmis skirtingose autostrados pusėse. Pilies uostas gali būti patrauklesnis siekiantiems pabūti miesto centre, pasivaikščioti po senamiestį, Smiltynės – gamtos ir ramybės mėgėjams.

Tenka atsisakyti užsakymų

Pilies uostelio kapitono Viliaus Bartusevičiaus teigimu, jiems jau tenka atsisakyti užsakymų – visų pageidaujančių buriuotojų šis uostas nebepajėgus sutalpinti. „Uostelis nėra guminis. Smiltynės statybas reikia baigti kuo greičiau“, – teigė pašnekovas.

Pilies uoste telpa apie 300 pramoginių laivų. Per dvejus metus į Klaipėdos mažųjų ir pramoginių laivų Pilies uosto infrastruktūrą ir įrangą „Klaipėdos laivų remontas“ investavo daugiau nei 3 mln. litų, beveik pusė sumos – 1,2 mln. litų – gauta iš ES fondų. Uostelis buvo praplėstas, tačiau, anot V. Bartusevičiaus, tik sukėlus visas jachtas ir katerius į vandenį bus galima tiksliai pasakyti, kiek atsirado naujų vietų.

Neberadusiems vietos uoste siūloma švartuotis Danės žiotyse. „Čia valtims nesaugu, nuo upės srovės jos daužosi“, – pažymėjo R. Arbušauskas. Aistringas buriuotojas, vis sulaukiantis klausimų, kada Smiltynė galės priimti jachtas, įsitikinęs, kad ne visi norės ersikelti iš Pilies uosto. „Esu įsitikinęs, kad pusė tų, kurie kalba apie Smiltynę, taip ir liks Pilies uoste vien dėl to, kad jis – miesto centre. Tačiau Smiltynę labiau rinksis užsieniečiai ir buriuotojai iš kitų miestų – tiesiog dėl ramybės“, – aiškino pašnekovas. Jis taip pat priminė, kad miesto centras ne visada svetingas buriuotojams – praėjusią vasarą chuliganai Pilies uoste buvo sužaloję vienos jachtos šeimininką.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas