Atliekų vežėjai yra paskelbę, kada ir kur bus surenkamos stambiagabaritės atliekos, tačiau dauguma gyventojų nė nesistengia ieškoti informacijos ir tempia savo turtą prie konteinerių. Taip į kiemus sutempiamos senos sofos, sulūžusios kėdės, buitinė technika, statybinės atliekos. Jos sunešamos ir suverčiamos ant takelių, gatvių, kai kuriems kaimynams tiesiai po langais. Užgriozdintą turtą dar labiau paskleidžia benamiai, žaidžiantys vaikai.

Krūvos šlamšto gali styroti ir savaitę, kol pagal numatytą grafiką atvyks specialios šiukšliavėžės ir jas išgabens. O iki tol jos bus lyg testas kaimynų tolerancijai: kiek ilgai jie galės grožėtis suklypusia komoda be stalčių vietoje žalios vejos.

Geriau užversti kiemą

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo specialistai pastebi, kad iš tiesų gyventojai nesivargina pasidomėti, kada galima išnešti savo susenusį šaldytuvą, kad jis tą pačią dieną būtų ir išgabentas. Grafikai numato, kad stambiagabaritės atliekos išvežamos kas savaitę nustatytu laiku. Visa informacija skelbiama Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo internetinėje svetainėje. Kai kurie daugiabučių administratoriai informaciją apie grafikus yra iškabinę ir laiptinėse. Uostamiestyje jau šiais metais atsirado kelios vietos, kur konteineriai įkasti po žeme. Šitaip siekiama estetiškesnių vaizdų kieme, kartu taupoma vieta ir taip automobilių pergrūstose aikštelėse. Tačiau baiminamasi, kad ir šie konteineriai bus užversti lovomis, čiužiniais ar kitu šlamštu. Viešosios tvarkos prižiūrėtojai aiškina, kad bausti sofas į kiemą išvilkusių ir prie konteinerių pastačiusių gyventojų nėra kaip – kol nėra specialių aikštelių tokioms atliekoms, tenka susitaikyti su esama padėtimi. Galima tik dar kartą kaimynams priminti, kad yra nustatytas laikas ir spintelę galima išnešti sutartą laiką, kad ji negadintų vaizdo visiems gyventojams, stovėdama kieme savaitę.

Lankstūs vežėjai

Butą ar sodą remontuojantys klaipėdiečiai dabar gali susitarti su atliekų vežėjais, kad šie atgabentų specialų atvirą konteinerį. Susitarus su vežėjais atliekos bus greitai išgabenamos, gyventojams papildomai mokėti nereikia.

Vežėjai tikina papildomų nepatogumų dėl stambiagabaričių atliekų gabenimo nepatiriantys – tokių atliekų išgabenimo išlaidos užtikrinamos iš surenkamos vietinės rinkliavos. „Žinoma, tokioms atliekoms išgabenti netinkamos įprastinės mašinos, tam turime kur kas didesnes transporto priemones. Būtų neįmanoma kartu su buitinėmis atliekomis paimti ir sofą“, – aiškino „Specialaus autoautotransporto“ vadybininkas Neilas Čijunskas.

Anot jo, žmonės tapo sąmojingesni – vis dažniau pasiskambina į įmonę ir praneša, kad turi bereikalingų baldų ir klausia, ar gali nešti į lauką. „Stengiamės dirbti lanksčiau – jei tą dieną vežame atliekas iš vienos gatvės, bet žinome, kad yra prikrauta spintų ar lovų kitoje gatvėje – prasukame, kad mašina į sąvartyną išriedėtų pilna, o ne pustuštė“, – aiškino N. Čijunskas. Jis teigė puikiai suprantąs, kodėl žmonės nepaiso grafikų: nusipirkęs naują sofą žmogus nenori dar savaitę gyventi bute pasistatęs ir senąjį baldą.

Stambioms atliekoms – specialios aikštelės

Neseniai Klaipėdoje pradėtos naujos stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės. Gyventojai nebereikalingą šlamštą, netelpantį į konteinerius, galės gabenti tiesiai į aikšteles. Alytaus patirtis parodė, kad atsiradus tokioms aikštelėms prie konteinerių besivoliojančių lovų ir šaldytuvų vaizdai tapo retenybe. Dar prieš penkerius metus šiame mieste prie konteinerių atliekų vežėjai per metus rasdavo apie 500 t nebereikalingo šlamšto. Dabar alytiškių kiemai švaresni – prie konteinerių randamos vos kelios tonos stambiagabaričių atliekų. Klaipėdoje tokios aikštelės atsiras trijose vietose – Tilžės g 66A, prie Plieno gatvės ir prie Šiaurės prospekto. Planuojama, kad jos funkcionuoti ims jau kitąmet. Iš viso regione KRATC planuoja įrengti 10 stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikštelės. Į didelių gabaritų aikšteles gyventojai galės vežti ir nemokamai palikti buitines elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, tepalus, baldus, lemputes, statybines medžiagas ir kt. Į kompostavimo aikšteles bus galima gabenti žaliąsias atliekas – žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas. Tokios aikštelės atsiras ir Kretingos, Palangos, Šilutės, Skuodo rajonuose bei Neringoje.

Anot KRATC vadovo Šarūno Reikalo, aikštelėse visos stambiagabaritės atliekos bus išrūšiuojamos ir atiduodamos perdirbėjams. „Bus atskiriamas metalas, plastikas, stiklas, statybinės medžiagos, popierius, mediena. Jei mediena bus chemiškai neapdorota, ji bus panaudojama kaip kuras“, – aiškino pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad aikštelės ilgainiui prigis ir Klaipėdoje, taip kaip ir kituose miestuose. „Atsiradus tokioms aikštelėms tikimės, kad išgražės mūsų kiemai“, – vylėsi Š. Reikalas.

Liko abejonių

Tačiau N. Čijunskas suabejojo, kad žmonės skubės vežti didžiules atliekas į aikšteles. „Kiekvienas pasiskaičiuos, ar verta samdyti specialų transportą baldams, nes į lengvąjį automobilį spintos neįkiši. Galų gale degalų sąnaudos – jas irgi turės apmokėti pats žmogus. O dabar išnešti sofos į kiemą jam nieko nekainuoja. Kiekvienas pasiskaičiuos. Taigi, būsimoji tvarka mums, vežėjams, kelia šypseną“, – neslėpė „Specialaus autotransporto“ vadybininkas.

Šio projekto vertė – daugiau kaip 18 mln. litų. Didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos lėšų, pats KRATC skyrė daugiau kaip 3 mln. litų.