2019 m. birželio 18 d.

Švedų pamoka Lietuvos keltams

Švedų pamoka Lietuvos keltams
2012-07-12 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 AKTUALIJOS
„Vienas keltas sudegė, kitas – sulaikytas, tai kokiais laivais esame plukdomi?“, – tokie ir panašūs komentarai bei klausimai internete pasipylė po bendrovės „DFDS Seaways“ kelto „Liverpool Seaways“ sulaikymo Švedijoje. Kas gi kaltas, kad su Lietuvos vėliava per bangas skrodžiantis didžiulis laivas iš skandinavų uosto negalėjo išplaukti?

Švedai pirštu rodo į Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri atsakinga už savo šalies laivų patikrą. Šios administracijos specialistai teigia padarę viską, ką numato įstatymai, ir mano, kad sulaikymą nulėmė neigiamas kruizo „Costa Concordia“ katastrofos Viduržemio jūroje fonas. Susisiekimo ministerijos atstovai atkerta, kad išvada peršasi viena – iš Švedijos laivas neišplaukė dėl savininkų ir įgulos kaltės, dėl to keltai tikrintojų sulauks dažniau. Pati „DFDS Seaways“ teigia labai rimtai sureagavusi į kelto sulaikymą ir jau įgyvendina papildomas saugumo priemones.

Aptiko pažeidimų

Patikrinę Karlshamne prisišvartavusį keltą Švedijos specialistai pranešė aptikę per 20 pažeidimų. Pasak Švedijos transporto agentūros teisės patarėjos Andreos Ahlberg, kai kurie laive rasti pažeidimai, tokie kaip netinkami kelto trapai (laiptai) bei užblokuoti avariniai išėjimai, vertinami kaip itin pavojingi ir keliantys grėsmę saugumui bei sveikatai.

„Paryžiaus supratingumo memorandumas, kurio nariais yra ir Lietuva, ir Švedija, numato galimybę tikrinti užsienio laivą, prisišvartavusį svetimos šalies uostuose. Memorandumo duomenų bazėje yra įvertinta kiekvieno laivo rizika, kuri apsprendžia laivo inspektavimą, patikrų dažnumą. Atsižvelgiant į šio kelto tipą, jo amžių bei buvusių pažeidimų priešistorę, Paryžiaus supratingumo memorandumo duomenų bazėje laivas yra pažymėtas kaip aukštos rizikos ir jo patikra galima bet kuriuo laiku“, – teigė teisės patarėja.

Prieš tai Lietuvos keltas „Liverpool Seaways“, kursuojantis tarp Švedijos ir Lietuvos, buvo tikrinamas spalį. Laivo trapai švedams tąkart neužkliuvo, rasta kitų pažeidimų. Norėdami įsitikinti, ar jie ištaisyti, švedai keltą sausį aplankė dar kartą ir išplaukti neleido. Senų pažeidimų švedai nebeaptiko, tačiau rado naujų. Paklausta, kodėl gerokai anksčiau, dar spalį švedai dėl trapų priekaištų neturėjo, A. Ahlberg buvo lakoniška, teigdama, jog pagrindinė atsakomybė dėl laivo būklės atitenka šaliai, su kurios vėliava jis plaukia, taigi šiuo atveju Lietuvos saugios laivybos administracijai. „Papildomi inspektavimai yra tik papildomas mechanizmas užtikrinti, jog į jūrą neišplauktų nesaugūs laivai. Pagrindinė atsakomybė tenka vėliavos šaliai“, – atsakė teisės žinovė, tikindama, kad laivo „Costa Concordia“ įvykiai patikrai įtakos neturėjo.

Į Karlshamną plaukioja ir keltas „Lisco Optima“. Šį keltą švedai kartu su lietuviais tikrino rugsėjį. Tuomet kelte buvo rasta trūkumų, kuriuos liepta pašalinti iki išplaukimo. Dar kartą patikrą švedai surengė gruodį, rimtesnių pažeidimų A. Ahlberg nenurodė.

Sulaikymą vadina „biurokratiniu“

Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius teigia, kad tai pirmas kartas, kuomet užsienyje buvo sulaikytas Lietuvos keltas.

Vedėjo duomenimis, nė vienas šalies laivas ar keltas nėra įvertintas kaip „aukštos rizikos“, visi patenka į „standartinės rizikos“ sąrašą. Jo nuomone, laivo sulaikymą išprovokavo tomis dienomis įvykusi laivo „Costa Concordia“ katastrofa bei tai, kad į keltą „Liverpool Seaways“ tikrintojai tąkart atėjo lydimi žurnalistų.

„Švedai laive apsilankė, nes spalį buvo davę laiko ištaisyti klaidas. Mus jau gerokai anksčiau laivo savininkai informavo, jog klaidos ištaisytos, tačiau mes kaip šalis, su kurios vėliava laivas plaukia, duomenų bazėje negalime daryti pakeitimų, objektyvumo dėlei tai gali padaryti tik kitos šalies inspekcija. Švedai pastabų dėl buvusių klaidų nebeturėjo, tačiau rado naujų, atėjo su žiniasklaidos atstovais. Patys iškart po to buvome laive, tyrinėjome, manome, kad sulaikymas – kraštutinė priemonė, o mano asmenine nuomone – visiškai „biurokratinis“. Gavę visą informaciją spręsime, ar šį švedų sprendimą apskųsti“, – pasakojo L. Kasparavičius.

Anot vedėjo, laivui tąkart buvo galima leisti išplaukti be keleivių, gabenti vien krovinius. Tačiau švedai priėmė kitokį sprendimą ir tokią teisę jie turėjo.

Patikrų netrūksta

Tokio tipo keltai paprastai tikrinami dukart per metus. Juos inspektuoja dviejų šalių, tarp kurių keltas kursuoja, inspektoriai. Tačiau patikrinti nė nepranešę apie patikrą laivą gali ir vien svetimos šalies, kurioje jis švartuojasi, inspektoriai.

L. Kasparavičiaus teigimu, patikros laive per metus skaičiuojamos dešimtimis. Neretai administracija sulaukia kapitonų ar savininkų skundų, jog inspektorių vizitai yra per dažni, trukdo dirbti tiesioginį darbą.

„Patikrinimo rėžimas šiems laivams nustatytas po kelto „Estonia“ įvykių – dukart per metus, abiejų valstybių inspektorių, į kurių uostus jis plaukia. Derinamės su inspektoriais, nes jei visi tikrintų savo uostuose, laivui tokių patikrinimų būtų per daug, ypač jei keltas plaukia į 3–4 uostus“, – teigė Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas.

Jam antrino ir Susisiekimo ministerijos Vandenų departamento direktorius Juozas Darulis. „Direktyvose numatyta, kad jei keltas patikrintas kitame uoste, šešis mėnesius siūloma jo nebetikrinti. Verslui neturi būti sudaroma biurokratinė našta“, – įstatymus komentavo J. Darulis.

Tikrins dažniau

J. Darulis neslėpė, kad po kelto sulaikymo Švedijoje dalyvaujant susisiekimo viceministrui buvo susitikęs su Lietuvos saugios laivybos admininistracijos direktoriumi Evaldu Zacharevičiumi. Ilgų diskusijų neprireikė. Nuspręsta, jog inspektoriai keltus turės kontroliuoti dar atidžiau ir dažniau.

„Administracija seks ir stebės situaciją. Patikrų dažnumą spręs pagal sąlygas, turimą informaciją. Konkretaus inspekcijų dažnumo, kas du ar tris mėnesius, nenustatėme, tai turi būti proto ribose“, – teigė J. Darulis. Administracijai taip pat nurodyta dar glaudžiau bendradarbiauti su šalių, į kuriuos keltai kursuoja, inspektoriais.

Vandenų departamento direktorius J. Darulis buvo atviras – kaltė dėl kelto sulaikymo tenka savininkams ir įgulai.

„Tai savininkų kaltė, neapsižiūrėjimas. Užgriozdinti praėjimą galima labai greit, tą pačią dieną, tad čia tik laivo vadovybės kaltė. Inspektorių kaltę matyčiau, jei tai būtų ilgalaikė klaida, susijusi su navigaciniais prietaisais ar panašiai. Be to, inspektoriai tikrino tinkamai, viską atliko pagal įstatymą“, – teigė J. Darulis.

Reikalavimai dėl trapų ilgio, teigiama, iš tiesų buvo padiktuoti laivo „Costa Concordia“ įvykių. Nors oficialiai neįteisinta, tačiau reikalaujama, kad trapo ilgis vandenį siektų net ir laivui pakrypus 15 laipsnių kampu.

Šiuo metu Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka tyrimą, po jo spręs, ar skųsti švedų sprendimą sulaikyti keltą. Anot J. Darulio, gali būti priimtas nepalankus sprendimas ir pačiai laivybos bendrovei. Pagal įstatymą, administracija turi teisę savininką bei kapitoną nubausti, skirti baudą ar atimti diplomą už laivo nepriežiūrą.

Taiso klaidas

Bendrovės „DFDS Seaways“ vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas tikina, jog labai rimtai atsižvelgta į kelto sulaikymą.

„Žmonių saugumas bendrovei yra prioritetas. Tuoj pat po pareikštų pastabų įmonė sudarė trumpalaikį veiksmų planą, pagal kurį laivuose buvo atlikta neeilinė gelbėjimosi priemonių patikra. Šiuo metu yra ruošiami vidutinio ir ilgojo laikotarpio, t. y. periodinių patikrų, rutininių procedūrų tobulinimo, mokymų ir kiti planai, kurie turi užtikrinti padidintą saugumą mūsų laivuose. Kita vertus, laivo sulaikymas uoste nėra nelaimė jūroje. Tai – prevencija, įprastas veiksmas“, – komentavo bendrovės vadovas.

Keltą „Liverpool Seaways“ bendrovė įsigijo daugiau nei prieš pusmetį, anksčiau jis plaukiojo kituose vandenyse, todėl kai kurie neatitikimai, kaip antai per trumpi gelbėjimosi trapai, pasak bendrovės vadovo, patiems buvo „siurprizas“.

Vadovas pastebi, jog Švedijos žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad laive atrastos 25 neatitiktys ir visos rimtos. Tačiau, jo nuomone, priežastys, dėl kurių buvo galima keltą sulaikyti uoste, buvo tik trys. „Dvi iš jų buvo pašalintos tuoj pat, vienai, dėl naujos įrangos (trapų) pristatymo, prireikė šiek tiek laiko. Likusios 13 neatitikčių buvo smulkios. Žinoma, tai nėra gerai, tačiau reikia atsiminti, kad smulkių neatitikčių atrandama, iš esmės, visų patikrinimų metu. Laive yra daug mechanizmų ir sistemų, jis nėra statiškas – tai veikianti mašina, kurią reikia nuolat prižiūrėti ir tikrinti“, – aiškino J. Nazarovas.

Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas L. Kasparavičius taip pat antrino, kad kai kurie pažeidimai yra smulkūs. „Jei turite automobilį, žinote, kad net ir po techninės apžiūros nėra garantijos, jog mašina nesuges. Taip pat yra ir su laivu“, – teigė jis.

Anot J. Nazarovo, tiek keleiviai, tiek krovinius vežantys klientai gana supratingai priėmė šį įvykį. Bendrovė iš karto pareiškė, jog visų klientų pretenzijos dėl galimai patirtų nuostolių bus svarstomos. Kol kas sulaukta pavienių pretenzijų.

Ištyrė kelto „Gloria“ gaisrą

Dar nepamiršta ir daugiau kaip prieš metus Baltijos jūroje kitą bendrovės „DFDS Seaways“ keltą ištikusi didžiulė nelaimė – gaisras, kurio metu keltas supleškėjo.

Vokietijos ir Lietuvos ekspertai paskelbė bendrovės kelto „Lisco Gloria“ avarijos tyrimo išvadas. Kaip ir buvo manyta, gaisras kelte veikiausiai įsiplieskė užsidegus vilkikui. Tačiau skaitant pusantro šimto puslapių apimties tyrimo išvadas anglų kalba aiškėja, jog kaltės našta tenka ir įgulai. Jai lemtingą vakarą taip ir nepavyko įjungti laivo centrinės priešgaisrinės sistemos (vandens siurblio) ir numalšinti pirmųjų liepsnų, kurios vėliau tapo bene didžiausiu kada nors buvusiu gaisru Baltijos jūroje.

Anot Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus, sistema, paduodanti vandenį, veikė, tačiau dėl nustatymų automatiškai įsijungti negalėjo. Ekspertai nustatė, kad sistemai paleisti buvo nustatytas rankinis rėžimas.

„Matyt yra ir įgulos kaltės faktorius. Faktas toks, kad jie neįjungė ar nesugebėjo laiku susiorientuoti ir paleisti sistemos“, – sakė L. Kasparavičius.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas