Taksistai tampa neįveikiamu bastionu siekiantiems elementarios tvarkos ir kultūros. Jie neįjungia taksometro, neišrašo kvitų, o papriekaištavus gąsdina daugiau niekada nevyksiantys „nemalonaus“ kliento adresu.

Šventosios uosto atstatymo projekte latvių buvo prašoma verstis per galvą. Apsijuokta, nes paaiškėjo, kad projektiniai dokumentai dar neįveikė mūsų šalies institucijų slenksčių.

„Vienas keltas sudegė, kitas – sulaikytas, tai kokiais laivais esame plukdomi?“, – tokie ir panašūs komentarai bei klausimai internete pasipylė po bendrovės „DFDS Seaways“ kelto „Liverpool Seaways“ sulaikymo Švedijoje.

Su romantikos prieskoniu piratai šiame amžiuje gali atrodyti tik kino filmuose. Realiame gyvenime ties Afrikos krantais siautėjantys piratai tapo tikru košmaru laivybos bendrovėms. Kai kurioms iš jų piratams teko mokėti solidžią išpirką.

Vieni turi pinigų, tačiau jūrininkų viešnagių nenori. Kiti – laukia jūrininkų, tačiau neturi pinigų. Ir nors abi institucijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Jūrininkų centras, susijusios su jūra bei jūrininkais, bičiuliautis joms ne itin pavyksta.

Važiuojant automobiliu Klaipėdos mieste tenka laviruoti tarp galybės įvairaus dydžio išmuštų duobių ir įdubusių nuotekų kanalizacijos dangčių.

Pigus laivo užregistravimas, maži arba apskritai neegzistuojantys mokesčiai, laisvė samdyti pigiai dirbančius jūrininkus – tai pagrindiniai kriterijai, skatinantys savininkus laivus registruoti ne savo, o svetimoje šalyje, po vadinamąja „patogia vėliava“.