Klaipėdos simbolio – burlaivio „Meridianas“ – atstatymas kainuos beveik tris kartus daugiau, nei galvota iš pradžių. Paaiškėjo, kad laivą tenka kone perstatyti iš naujo.

Lietuvos jūrų kapitonų troškimas įgyti naujus skiriamuosius ženklus išgirstas – svarstoma galimybė įteisinti naujo pavyzdžio regalijas, kuriomis laivavedžiai galėtų puošti savo uniformas.

Dar prieš kelerius metus Klaipėda džiaugėsi ir didžiavosi savo augimo ir plėtros tempais, miesto valdžios vyrai ir patys klaipėdiečiai neretai pasigirdavo gyvenantys antrajame pagal savo reikšmę ir ekonominę galią šalies mieste. Deja, ekonominė krizė neaplenkė ir Lietuvos uostamiesčio. Jos pasekmes liudija tuštėjančios miesto gatvės, merdėjantis senamiestis ir aplink miesto centrą nenykstantys apleisti pastatai.

Flotilės admirolas, LKJP vadas Kęstutis Macijauskas tvirtina, jog Lietuvos karinės jūrų pajėgos atitinka visus reikalavimus, ir laivynas atnaujinamas moderniais laivais bei įranga.

Per kelerius metus po Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinusi savo valdžią Šventosios (1921 m.) ir Klaipėdos (1923 m.) uostuose Lietuva įsitvirtino ir Pietryčių Baltijos pajūryje.

Klaipėdoje daugiau sandėlių galėjo atsirasti po 1475 m., kai miestas gavo papildomų teisių. Tada turėjo būti prekiaujama tik mieste, sandėliuoti prekes už miesto ribų buvo draudžiama.

Kol Klaipėdos valdžia ir privatūs burlaivio šeimininkai suko galvas, kaip išsaugoti pūvantį “Meridianą”, Kultūros paveldo departamento valdininkai nusprendė išbraukti jį iš Kultūros vertybių registro sąrašo.

Dvidešimties metų atkūrimo sukaktį skaičiuojančios Karinės jūrų pajėgos gali didžiuotis tuo, kad yra reikšminga Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis.