Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos „Lietuvos jūrų laivininkystei” (LJL) iškėlimo. Nors pareigūnai tikina, kad svetur įstrigusiais laivais jau yra pasirūpinta, jūrininkai tuo abejoja. Žlunganti LJL yra nemoki – jos skolos viršija pusę turto vertės.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po kelto “LISCO Gloria” gaisro Baltijos jūroje, šiemet paskutinius taškus ant “i” sudėjo Kopenhagoje (Danija) vykęs teismas.

Šalia geležinkelio į Klaipėdos uostą gyvenantys dėl traukinių sukeliamo triukšmo ir vibracijos kenčiantys klaipėdiečiai gali tikėtis miegoti ramiau. Uostamiesčio savivaldybės valdininkai šiame ruože užsimojo uždrausti traukinių eismą naktimis.

Per kelerius metus po Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinusi savo valdžią Šventosios (1921 m.) ir Klaipėdos (1923 m.) uostuose Lietuva įsitvirtino ir Pietryčių Baltijos pajūryje.

Klaipėdoje daugiau sandėlių galėjo atsirasti po 1475 m., kai miestas gavo papildomų teisių. Tada turėjo būti prekiaujama tik mieste, sandėliuoti prekes už miesto ribų buvo draudžiama.

Sandėlyje vykstantys procesai tiesiogiai susiję su įmonės patiriamais logistikos kaštais. Dažnai specialistų atliktos įmonės analizės duomenys apie įšaldytas lėšas šokiruoja net patyrusius vadovus.

„Vienas keltas sudegė, kitas – sulaikytas, tai kokiais laivais esame plukdomi?“, – tokie ir panašūs komentarai bei klausimai internete pasipylė po bendrovės „DFDS Seaways“ kelto „Liverpool Seaways“ sulaikymo Švedijoje.

Projekto „Integruotos krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinės sistemos sukūrimo „e. krovinys“ finansavimui buvo skirtos ES fondų ir valstybės biudžeto lėšos.