Klaipėda politiniu požiūriu yra unikalus didmiestis. Vis galima išgirsti žmones kalbant ir žiniasklaidą rašant, jog klaipėdiečiai patenkinti vietos valdžia ir savo gyvenimu. Klaipėdą giria Laisvosios rinkos instituto indeksai, mieste nedidelė (arba puikiai slepiama) korupcija. Tačiau įsigilinus aiškėja, jog tai graži iliuzija, kurią kursto pati iš jos besipelnanti ir ant laurų mieganti miesto valdžia.

Klaipėdos simbolio – burlaivio „Meridianas“ – atstatymas kainuos beveik tris kartus daugiau, nei galvota iš pradžių. Paaiškėjo, kad laivą tenka kone perstatyti iš naujo.

Dar prieš kelerius metus Klaipėda džiaugėsi ir didžiavosi savo augimo ir plėtros tempais, miesto valdžios vyrai ir patys klaipėdiečiai neretai pasigirdavo gyvenantys antrajame pagal savo reikšmę ir ekonominę galią šalies mieste. Deja, ekonominė krizė neaplenkė ir Lietuvos uostamiesčio. Jos pasekmes liudija tuštėjančios miesto gatvės, merdėjantis senamiestis ir aplink miesto centrą nenykstantys apleisti pastatai.

Daugeliui galėtų atrodyti, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis, turintis du profesionalius ir dar keletą mėgėjų teatrų, bent epizodiškai galėtų savaip padėti puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą, statydamas spektaklius jūros tema. Deja, jūros vardas Klaipėdos teatrų scenose tariamas retai, nors kadaise jis čia buvo.

Kol Klaipėdos valdžia ir privatūs burlaivio šeimininkai suko galvas, kaip išsaugoti pūvantį “Meridianą”, Kultūros paveldo departamento valdininkai nusprendė išbraukti jį iš Kultūros vertybių registro sąrašo.

Neoficialiais duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje yra per kelis šimtus kultūros paveldo vertybių, tačiau dėl visą uostą juosiančios betoninės tvoros jų visuomenė pamatyti negali.