Klaipėda politiniu požiūriu yra unikalus didmiestis. Vis galima išgirsti žmones kalbant ir žiniasklaidą rašant, jog klaipėdiečiai patenkinti vietos valdžia ir savo gyvenimu. Klaipėdą giria Laisvosios rinkos instituto indeksai, mieste nedidelė (arba puikiai slepiama) korupcija. Tačiau įsigilinus aiškėja, jog tai graži iliuzija, kurią kursto pati iš jos besipelnanti ir ant laurų mieganti miesto valdžia.

Mokesčių inspektoriai pasidomės įmonių vadovais, kuriuos įtaria, kad jų asmeniniai poreikiai, susiję su poilsiu, pramogomis ar prabangos daiktais, tenkinami iš įmonės lėšų.

Taksistai tampa neįveikiamu bastionu siekiantiems elementarios tvarkos ir kultūros. Jie neįjungia taksometro, neišrašo kvitų, o papriekaištavus gąsdina daugiau niekada nevyksiantys „nemalonaus“ kliento adresu.

Beviltiškai susenusiam Lietuvos žvejybiniam laivynui niekaip neišaušta vilties atsinaujinti teikianti diena.