Nemuno gatvės 113 ir 133 daugiabučiai, statyti daugiau nei prieš pusšimtį metų – prie pat geležinkelio bėgių. Dieną naktį prikrauti vagonai bilda nuo „Klaipėdos Smeltės“ iki „Begos“. Susenę daugiabučiai nuo nuolatinės vibracijos ėmė trūkinėti, tinkas nubyrėjęs, kai kur įskilusios ir sienos. Gyventojai neskuba investuoti į remontą – vis prisimenamas prieš kelerius metus duotas pažadas juos iškeldinti ir sumokėti kompensacijas. Kai kuriuose butuose dar tebėra seni langai, vietomis ir su įskilusiais stiklais.
Abejoja, ar yra gyventojų
Dieną šis rajonas atrodo tuščias. Pro langus gyvybė matoma tik keliuose butuose. Antrajame aukšte gyvenantys žmonės artimiausią medį pavertė džiovykla rūbams. Apleista, pamiršta – tokia dabar atrodo Nemuno gatvė, kurioje uosto direkcija ketina nutiesti naują kelią. Dviejuose daugiabučiuose, kaip teigiama, gyvena 27 šeimos. Tačiau ir patys vietiniai sutikti pripažino, kad dalis butų – ištuštėję, neapsikentę triukšmo žmonės išsikraustė, kiti išvykę dirbti į užsienį. „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška, apsilankęs daugiabučiuose, suabejojo, ar ten kas dar gyvena. „Nėra nei kriauklių, nei unitazų. Panašu, kad ir žmonės ten negyvena“, – sakė jis per Klaipėdos uosto tarybos posėdį.
R. Juškos teigimu, šiemet pervežimai geležinkeliais sumažėjo apie 15 proc., tačiau skundų dėl triukšmo gauname daugiau. Uostininkai ėmė abejoti, ar tai nėra gyventojų spaudimas gauti kompensacijas ir būti iškeldintiems.
Nemuno gatvė vis dar priklauso miesto savivaldybei, nors pagal detaliuosius planus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė čia siekia nutiesti gatvę. Tiesa, nebe keturių juostų, kaip planuota, o dviejų. Tapo nebeaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už šių klaipėdiečių gadinamus gyvenimus.
Naktį – jokių traukinių
Visuomenės sveikatos centro specialistai, nustatę, kad šioje vietoje viršijamos triukšmo normos, įpareigojo „Klaipėdos Smeltę“ naktį apriboti traukinių eismą nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Tačiau, anot R. Juškos, toks apribojimas atneštų milijoninių nuostolių. Pasigirdo siūlymų čia statyti triukšmą slopinančią sienelę. Tačiau ekspertų teigimu, vibracijos, nuo kurios trupa namai, ji nesulaikys. Tad ir šis siūlymas – ne išeitis.
Nemuno gatvės gyventojai pasipiktinę, kad pažadai pamiršti, o jie patys vaizduojami lyg teroristai, vis siekiantys sau naudos iš esamos situacijos. „Kas prisiims atsakomybę, kai nuo nuolatinės vibracijos išjudėjęs kaminas ims ir nugrius. Ir, neduok Dieve, sužalos ką nors. Vieną dieną baigsis kantrybė. Mes nereikalaujame nieko neįmanomo, tik ramybės“, – tikino klaipėdietis Egidijus Stupuras, gyvenantis šioje gatvėje.
„Bandoma visus šunis sukarti ant uosto. Ne mes vykdome krovos darbus, ne mes skleidžiame triukšmą“, – piktinosi laikinai uostui vadovaujanti Roma Mušeckienė. Anot jos, geležinkelis čia nutiestas jau prieš kelis dešimtmečius, čia nuolat vyko uosto veikla ir gyventojai puikiai žinojo, kad „uoste ne gėlės auginamos“ ir kur gyvena.
„Puikiai žinome, kiek kainuoja ir kiek trunka iškeldinimo procedūros. Iškelsime Nemuno gatvės gyventojus, triukšmu ims skųstis visa Žalgirio gatvė. Tada ir juos turėsime iškeldinti?“ – retoriškai klausė ji.
Sutarta, kad Klaipėdos uosto direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Klaipėdos Smeltė“ inicijuos naujus triukšmo matavimus.
„Man atrodo keista ta situacija, kad nepasitikima Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro duomenimis. Patys užsakys naujus matavimus, patys mokės, susiorganizuos taip, kad būtų matuojama tuomet, kai apskritai jokie vagonai nevažiuoja. Žodžiu, gaus sau palankius duomenis“, – įsitikinęs E. Stupuras.
Kontroliuos griežčiau
Nemuno gatvės problema jau gerokai įsisenėjusi, tačiau tik lapkritį miesto vadovai ėmė aiškinti, kad ją bandys griežčiau spręsti.
Klaipėdos senamiestyje veikiančių įstaigų vadovai, atėję pas merą prašyti transporto priemonių stovėjimui rinkliavos nuolaidų, kartu priekaištavo, kad valdžia neįgali net susitvarkyti su dviejų namų gyventojais.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad Nemuno gatvės reikalai sprendžiami. Tik kyla klausimas, kodėl tik dabar imta domėtis Nemuno gatvės gyventojų bėdomis – ar dėl to, kad gyventojai ėmė grasinti blokuosiantys bėgius, ar pagaliau atsižvelgta į savivaldybei pavaldaus Visuomenės sveikatos centro išvadas, ar pasikeitus uosto vadovybei. E. Gentvilui uostui vadovaujant Nemuno gatvės problema buvo primiršta, tačiau vos tik šiam padėjus prašymą išeiti iš darbo, jau kitą dieną uosto tarybos posėdyje imta kryžiuoti ietis ir ieškoti kaltų, kas turi užtikrinti gyventojų ramybę.
