2019 m. birželio 18 d.

Tuštėjančios Klaipėdos įspūdį stiprina apleisti pastatai

Tuštėjančios Klaipėdos įspūdį stiprina apleisti pastatai
2013-02-19 Andrius Šatas, Meridianas Nr. 2 AKTUALIJOS
Dar prieš kelerius metus Klaipėda džiaugėsi ir didžiavosi savo augimo ir plėtros tempais, miesto valdžios vyrai ir patys klaipėdiečiai neretai pasigirdavo gyvenantys antrajame pagal savo reikšmę ir ekonominę galią šalies mieste. Deja, ekonominė krizė neaplenkė ir Lietuvos uostamiesčio. Jos pasekmes liudija tuštėjančios miesto gatvės, merdėjantis senamiestis ir aplink miesto centrą nenykstantys apleisti pastatai.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Klaipėda neteko daugiau nei 32 tūkst. gyventojų. Tai – oficiali statistika, tačiau nesunku spėti, kad šis skaičius gali būti daug didesnis. Kažkada Klaipėdos gyventojų buvo beveik 205 tūkst., dabar jų skaičius nesiekia ir 170 tūkst. Kad taip yra, liudija kasdien matomos apytuštės miesto centro, senamiesčio gatvės, mirštantis senamiesčio verslas, prekyba, daugybė nuolat nuomojamų ir niekam bereikalingų patalpų. Šie faktai tiesiogiai susiję su kitu miesto reiškiniu, kuris, beje, būdingas ne tik uostamiesčiui. Tai – daugybė apleistų, niekam nereikalingų, neprižiūrimų pastatų, kurie, riogsodami netgi miesto centre, kelia vietinių gyventojų pasibjaurėjimą, o atvykusiems užsieniečiams formuoja abejotinos vertės miesto vizitinę kortelę. Ir tai nepaisant to, kad Klaipėda visomis išgalėmis stengiasi tapti Lietuvos pajūrio turizmo centru, daug pastangų deda skatindama kruizinę laivybą. Griuvenų registras Apleistų pastatų neapsikentusi Klaipėdos valdžia nusprendė juos suregistruoti, o jų šeimininkams taikyti maksimaliai padidintus žemės mokesčio tarifus. Liepą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino apleistų, nenaudojamų arba naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, kuriame yra 35 adresai. Tai – ir miesto centre (Bangų, Gluosnių, Didžiojo vandens, Daržų, Kooperacijos, Kūlių Vartų, Liepų gatvėse) ištisus dešimtmečius riogsantys pastatai arba jau ir jų griuvėsiai. Bene garsiausia Klaipėdos senamiesčio žaizda – jau prieš keliolika metų sudegęs buvęs „Baltijos“ kinoteatras, per Dangės upę stūkso tiesiai prieš miesto mero langus. Tik šią vasarą griuvėsių savininkai po daugybės raginimų arčiau pastato sienų pastūmė tvorą ir patikimiau apdengė tinklu. Tačiau kiek laiko ši „puošmena“ dar riogsos, lieka neaišku. Kaip įprasta klausti panašiais atvejais – o kur žiūri miesto valdžia? Pasirodo, žiūri tiesiai pro langą, tačiau bausti tokių „vaiduoklių“ šeimininkų ar apskritai tokius statinius perimti valstybės nuosavybėn nebando. Deja, kaip rodo praktika, reikalas ne toks jau paprastas. Administracinės baudos už neprižiūrimus pastatus pakankamai mažos. Verta jas mokėti ir toliau gąsdinti miestiečius. Neretai su tokių pastatų savininkais pinasi ir įdomios istorijos: jų nuosavybė, pavyzdžiui, Klaipėdoje, o jie patys gyvena kitame mieste. O jeigu dar žmogus kilnojasi iš vietos į vietą, keičiasi jo adresai – tai ir prasideda: gaudyk vėją laukuose. Lengviau yra su pastatų savininkais – juridiniais asmenimis. O štai daugybei žmonių iki gyvo kaulo įsiėdusio pastato Naujojo Uosto gatvėje 5A savininkas, pasirodo, yra Baltarusijos pilietis. Jis buvo ieškomas net su Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje pagalba, tačiau nelabai vaisingai. Dabar lyg ir atsirado teisininkas, atstovaujantis pražuvėlio baltarusio interesams… Šis pastatas Naujojo Uosto gatvėje kaip tikra žaizda pūpso prestižinėje vietoje ir šalia esančių šiuolaikinių naujų pastatų kaimynystėje. Ranka pasiekiamas naujas verslo centras, už keleto žingsnių – puikus Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus pastatas.

Turtas valstybinis ir privatus

Kitas pavyzdys – Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Klasco“ kaimynystėje esantis pastatas, buvęs vaikų darželis, kuris šiuo metu priklauso valstybės įmonei „Turto bankas“. Ne kartą skelbti šio objekto pardavimo aukcionai, tačiau vilčių, kad jį kas pirks – maža. Pradinė šio nenaudojamo pastato su žemės sklypu kaina – 2,5 mln. litų. Galima tik retoriškai klausti, ar dabar tokia kaina reali? Po ekonomikos krizės gal verta kardinaliai keisti tokių „laužų“ kainų politiką? Juk kitaip tie nerealiai įkainoti pastatai-vaiduokliai nejučia gali tapti dominuojančiais miesto peizaže. Panašios niūrios prognozės turi pagrindą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai priminė, kad jau nuo 2005 metų visaip bandoma įpareigoti apgriuvusio, sudegusio pastato-kiosko, esančio P. Lideikio gatvės pradžioje (važiuojant į Melnragę ar Girulius jis puikiai matomas) savininkus pašalinti statinį, nes jis nelegaliai išdygo privatizacijos pradžioje. Kaip matyti, „vežimas“ vis tebestovi vietoje, keldamas grėsmę žmonėms ir aplinkai, o juk kalbama tik apie paprastą kioską…

Nei bravoro, nei mėsinės

Apžvelgiant pačius didžiausius miesto skaudulius negalima neminėti pastato Šaulių gatvėje 25, buvusio alaus bravoro, grūdų saugyklos. Raudonų plytų gamybinės paskirties pastatas, esantis tiesiai prieš gražiai tvarkomą Klaipėdos koncertų salės parkelį, jau sovietiniais metais iki 1990-ųjų buvo ilgokai nenaudojamas. Per ilgą laiką nuo drėgmės jau pažeistos pastato konstrukcijos, dar kiek – ir kils realus pavojus aplinkai bei praeiviams. Savivaldybės administracijos specialistai, besirūpinantys statinių priežiūra, teigė, kad jau ne kartą buvo rengti šio pastato rekonstrukcijos projektai, tačiau juos nelengva įgyvendinti ne tik dėl nemenkų finansinių investicijų, bet ir paveldosaugos reikalavimų. Su panašiais sunkumais susiduria ir Liepų gatvės 53A pastatų kompleksas, buvusi miesto mėsine. Ne tik finansinė rekonstrukcijos pusė, bet ir paveldo išsaugojimo reikalavimai daugelį metų stabdo projektą, o miestas vienoje centrinių gatvių turi neišnykstančią „puošmeną“. Apleistų pastatų, neprižiūrimų teritorijų sąrašas nuolat kinta. Į jį neseniai pateko buvusi „Trinyčių“ fabriko teritorija. Gamybiniai pastatai dar nekilnojamojo turto bumo laikais buvo nugriauti, tačiau nei teritorija tinkamai sutvarkyta, nei aptverta. Atviri kanalizacijos šuliniai čia kėlė pavojų praeiviams. Į apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašą vėl įtrauktas buvusio malūno pastatas Kūlių Vartų gatvėje. Kažkada šių statinių savininkai buvo pasišovę nuo žemės paviršiaus nušluoti originalios architektūros statinį, statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus, tačiau krizė sujaukė planus. Viena menka paguoda, kad statinių liekanos stovi atokiau nuo gatvės ir teritorija nuo seno aptverta aukštoka tvora.

Trūksta sprendimų

Ką daryti su apleistais, neprižiūrimais, baigiančiais griūti statiniais, sunku pasakyti. Miesto teritorijas prižiūrintis Viešosios tvarkos skyrius šiuo metu skaičiuoja jau apie 100 apleistų pastatų ir teritorijų. Žemės plotus galima bent nušienauti vasarą, šiukšles surankioti. O pastatai? Baigia sugriūti istorinis miesto pastatas tarp Puodžių ir Bokštų gatvių, kuriame ne vienerius metus glaudėsi „Caritas“. Dabar griuvėsiuose šeimininkauja benamiai, atsitiktiniam paklydėliui galintys parodyti net likusius karstus, kažkada paruoštus šarvoti bedaliams. Jeigu verslas Klaipėdoje traukiasi, jeigu šiuo metu nuomojamų patalpų pasiūla gerokai viršija paklausą, jeigu dėl krizės nekilnojamojo turto vystymo projektai užgeso arba jų vystytojai apskritai bankrutavo (pavyzdys – plačiai išgarsintas Memelio miestas), tikėtis, kad kas nors pasikeis artimiausiu metu, būtų naivu. Ir savivaldybės administracijai ne taip lengvai sekasi nuomoti įvairias patalpas jos nuosavybėje esančiuose statiniuose. Tad klausimas atviras: ar slogų tuštėjančios Klaipėdos įspūdį sustiprins ir nenykstantys pastatai-vaiduokliai?

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas