2019 m. liepos 16 d.

Uostai maži, problemos didelės

Uostai maži, problemos didelės
2014-09-25 Dalia Bikauskaitė, Vakarų ekspresas KOMENTARAI
Klaipėdoje vyko mokslinė konferencija, skirta mažiesiems Baltijos jūros uostams. Šiai kategorijai priskiriamas ir Šventosios uostas, tačiau prieš 90 metų prasidėjusiai jo statybai pabaigos dar nematyti. Apžvelgdamas šios dienos aktualijas, profesorius Rimas Žaromskis pažymėjo, kad Lietuvoje dažniausiai kalbama apie žvejų prieplaukas ir žuvų iškrovimo vietas, o rekreacinei laivybai skiriama mažiau dėmesio. Beje, mokslininkai turi nemažai pastabų dėl dabar projektuojamos įplaukos į Šventosios uostą, tačiau tvirtina, jog antras uostas Lietuvai reikalingas.

Dabartinę Šventosios uosto būklę aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Anot jo, kalbėti apie tai, kad šį uostą reikia atstatyti, nepriklausomoje Lietuvoje pradėta 1993 m., bet iki 2003 metų visai nieko nepadaryta.

Ar ES skirs paramą?

Taigi apie Šventosios uosto atstatymą kalbame jau daugiau kaip 20 metų. Bekalbant iš planuotų Šventosios uostui skirti 40 ha žemės ploto liko 8 ha sausumos, kita dalis “išparceliuota”, ir 8 ha akvatorijos. Nuo 2008 m. dirbama pagal susisiekimo ministro patvirtintą programą.

Šventosios uostui atstatyti jau buvo skirta ir 160 mln. Lt, tačiau krizės laikotarpiu susisiekimo ministro pareigas ėjęs Eligijus Masiulis šiam tikslui pinigų taip ir nepanaudojo, jie buvo perduoti kelininkams. Šiemet lapkritį turėtų būti baigtas rengti Šventosios uosto atstatymo techninis projektas. Jame išskirti 6 statybos darbų etapai ir pirmasis – molų statyba. Planuojamas gylis vidinėje akvatorijoje 3-4 m, išorinėje – 6 m, uostas numatomas tik pramoginės klasės laivams.

Dabar svarbiausias klausimas, ar Europos Sąjunga skirs jam lėšų, ar ne. Pasak A. Vaitkaus, preliminary uostui reikalinga suma – apie 150 mln. Lt. Jau pradėtos skirstyti ES lėšos, tačiau A. Vaitkus sakė, kad galutinis sprendimas dėl uosto atstatymo finansavimo turėtų būti priimtas šių metų lapkritį.

Būtina išvengti klaidų

Anot profesoriaus Rimo Žaromskio, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, Šventosios uosto vartų idėją vystė architektai, tačiau grožis – vienas dalykas, o tai, kad laivui reikia kelis kartus apsisukti, – kitas. Be to, 4 metrų gylyje intensyviausiai lūžta bangos. Profesorius nenorėjo per daug kritikuoti dabartinio Šventosios uosto varianto, nes norėtų, kad uostelis būtų atstatytas.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros vedėjo Vytauto Dubros teigimu, antrasis uostas Lietuvai būtinas, tačiau nereikėtų kartoti klaidų.

Vien iš jachtų neišsilaikys

Profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, Šventosios uostas, kuriame turėtų tilpti 500 laivų, užsipildytų iki 2030 metų. Dar vienas gana svarbus dalykas, į ką atkreipia dėmesį V. Paulauskas, – būtina populiarinti šį uostą. Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 12-18 plaukiojimo priemonių, o Švedijoje ar Suomijoje – 200. Numatoma Šventosios uoste 2017-aisiais steigti buriavimo mokyklą. Siūlomas šūkis, skelbsiantis apie uostelio patrauklumą – Auksinio smėlio uostas.

Pasak V. Paulausko, veiklą uoste reikėtų perduoti verslui, tik gilinimą palikti valstybiniam sektoriui. Taigi visiškai atiduoti uostą į privatininkų rankas nepatariama. Uostai, kuriuose per metus būna 500-600 jachtų, gyvena gerai. Šventosios uostelyje švartuotis galėtų apie 400 laivų. Ne sezono metu jame turėtų dirbti 6-8 darbuotojai, sezono – 10-12. Profesoriaus manymu, uostas vien tik iš jachtų neišsilaikys.

Mažųjų uostelių problema – gylis

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas papasakojo apie planuojamą įrengti mariną Juodkrantėje. Iš kelių variantų pasirinkta vieta prie Gintaro įlankos. Neringos savivaldybė norėtų tokios marinos, tačiau neturi pinigų.

Žinia, panaši situacija kaip Šventosios uostelyje yra Drevernoje, nes ten pastačius prieplauką buvo užmiršta pagilinti įplaukos kanalą. Pasak S. Gulbinsko, Drevernos uostelyje galima iškasti įplauką be jokių problemų. Anot jo, problema nesprendžiama dėl nesusikalbėjimo ir nenoro padaryti “namų darbų”. S. Gulbinskas papasakojo apie ketinimus 30 ha plote Svencelėje įrengti rekreacinę gyvenvietę, kurioje būtų galima aktyviai užsiimti vandens sportu. Ši vieta įtraukta į pasaulinius katalogus kaip labai tinkama jėgos aitvarams. Naujoji gyvenvietė turėtų būti be gatvių, imant iš olandų pavyzdį, 250 gyvenamųjų namų turėtų savo prieplaukas. Svencelės problema, pasak S. Gulbinsko – sekli Kuršių marių priekrantė, reikalingi vartai gyliui palaikyti. Jau parengtas ir tokios gyvenvietės techninis projektas.

R. Žaromskis papasakojo apie prieplaukos žvejams Karklėje pastatymo galimybes ir nagrinėtus variantus. Šiuo atveju pasipriešino Klaipėdos rajono savivaldybė, nes tam nepritarė Karklės gyventojai. Pasak profesoriaus, galima pastatyti bet kokį uostelį, bet kur, tačiau tai priklauso nuo turimos pinigų sumos.

Panaudoti klimato terapiją

KU Sveikatos mokslų fakulteto profesorius Ramūnas Povilanskas atkreipė dėmesį į tai, kad mažieji žvejų kaimeliai gali būti transformuojami į kurortines gyvenvietes. Jo manymu, nereikia viso pajūrio nusėti privačiomis žvejų prieplaukomis. Būtų galima kurortuose ir netgi Šventosios uostelyje įrengti jūros terapijos centrus. Pasak jo, lietuviškas dumblas šiam tikslui gal ir nelabai tinka, užtat perspektyvus būtų į molį panašus marių mergelis. Gintaro terapija vis plačiau įsitvirtina Lietuvoje ir kai kuriuose SPA centruose jis jau naudojamas šiems tikslams. Jo manymu, Karklėje ir Šven tojoje būtų galima taikyti jūros klimato terapiją. Pasak profesoriaus, šioje srityje nedaug tyrimų daryta ir jodo koncentracija dar neištirta iki galo, tad čia yra vis dar nearti dirvonai kalbant apie pramoginius uostelius ir veiklą juose.

Ar lietuviai jūrinė tauta?

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas bandė atsakyti į klausimą, kodėl lietuviai netapo jūrine tauta. Palyginti su skandinavais, kurie turi tūkstančius švyturių, uostelių, senovinių laivų,

Lietuva atrodo nekaip, turėdama tik 9 istorinius laivus ir 5 švyturius, iš kurių istoriniai – tik trys. Anot L. Kavaliausko, už lietuvio nugaros žaliuoja miškai, o už skandinavo – uolos. Skandinavams reikėjo dėti daugiau pastangų norint vieniems kitus pasiekti, tad jie ir plaukioja daugiau.

Nepaisant to, pasak L. Kavaliausko, mes turime nemažai jūrinio paveldo ir, galima sakyti, kad kuršiai statė laivus ne prastesnius už vikingų. Ir Birutės kalne Palangoje rasta laivo kniedžių, ir Klaipėdos piliavietėje atliekant archeologinius kasinėjimus rastos 17 a. krantinės, sukonstruotos kryžiuojant rąstus ir pridedant akmenų į vidų, jų rasta ir Kopgalyje prie pasieniečių angaro. L. Kavaliausko teigimu, XX a. pradžios Šventosios molas yra kultūrinė vertybė. Paveldosaugininkai rekomendavo jį kokiu nors būdu eksponuoti, tačiau dabartiniuose Šventosios uosto planuose tai nenumatyta.

Kuršiai prisitaikė

Pasak Vytauto Pašinsko, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos lektoriaus, mes dabar kalbame, kad nėra gylio, negalime įplaukti į uostelius, o kaip laivyba vyko anksčiau? Skandinavų laivams atplaukti pas mus buvo sunku. O kuršių laivai buvo pritaikyti prie geografinių sąlygų – jie kilinius laivus pakeitė plokščiadugniais, su švertais.

Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Lechovičius sako neradęs nė vienos senosios Palangos nuotraukos iš jūros pusės. Iki 14 a. mūsų pajūryje gyveno kuršiai ir jų laivų buvo bijoma kaip jūrų plėšikų. Pasak muziejininko, Palangoje uosto niekada nebuvo, tai buvo Palangos seniūnijos Šventosios uostas. Beje, grafas Tiškevičius, nusipirkęs Palangą, turėjo tris laivus.

Prekiavo anglai

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos lektorius Kęstutis Oginskas palietė mažiau žinomą temą – anglų pirklių veiklą Baltijos jūros regione XVI–XVII amžiais. Pradžioje Anglijos pirkliai bandė įsitvirtint Elbinge, tačiau nuo XVII a. ketvirtojo dešimtmečio pradėjo ieškoti vietos naujoms prekybinėms faktorijoms labiau į šiaurę, amžiaus viduryje jie pasiekė Suomijos įlanką. Šiam periodui priskiriama ir Janmarienburgo uosto šiandieninės Šventosios vietoje istorija.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas